Klaipėdos regione 2020 metų pradžioje veikė beveik 10 tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Kaip stipriai jas palietė pandemijos sukelti pokyčiai ir kaip pasikeitė šių įmonių aktualijos? Ar verslams išgyventi, o gal net paaugti galėtų padėti internacionalizacija ir vykdoma regioninė internacionalizacijos politika? Apie internacionalizacijos ypatumus ir galimybes MVĮ ekosistemoje kalbama „Inter Ventures“ projekto metu, kurio veiklos vykdomos nepaisant kilusių iššūkių dėl COVID-19 pandemijos.

Klaipėdos regioną jau metus veikiančiame projekte atstovauja Klaipėdos savivaldybė ir VšĮ „Klaipėda ID“, kurios kartu siekia įgyvendinti projekto tikslą: sukurti MVĮ internacionalizacijos, plėtros ir konkurencingumo politiką tarpvalstybinėse ekonominėse ekosistemose.

Dangės upėje plaukiojančius elektriniuskatamaranus „Popa boat“ sukūręs startuolis yra vienas iš verslų sėkmingai pasinaudojusių Klaipėdos miesto savivaldybės paskata. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šiuo metu susitikimai, kuriuose dalijamasi idėjomis ir žiniomis bei praktine patirtimi, vyksta virtualiai. Projekto metu bendradarbiaujama su penkiomis Europos valstybėmis: Vengrija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Vokietija.

„Pirmaisiais „Inter ventures“ projekto gyvavimo metais Klaipėdos regiono komanda užtikrino, kad būtų atlikta viena svarbiausių užduočių – Klaipėdos regiono situacijos analizė, kuri taps pagrindiniu įrankiu įgyvendinant tolimesnį veiksmų planą. Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip projekto partnerė, planuodama projekto veiklas ir paskatas verslui daugiausiai remiasi pagrindiniu ekonomikos vystymo dokumentu Klaipėdos regione – „Klaipėda 2030: ekonominės plėtros strategija ir įgyvendinimo veiksmų planas“, – rašoma „Klaipėda ID“ pranešime spaudai.

Pristatytos gerosios Klaipėdos praktikos

Kiekvienas „Inter ventures“ projekto partneris jau pristatė savo regiono gerąsias praktikas. Projekto partneriai supažindinti su Pėčo miesto (Vengrija), Lombardijos regiono, Milano miesto (Italija), Žešuvo miesto (Lenkija), Burgoso provincijos (Ispanija) patirtimi ir turėjo galimybę kartu išanalizuoti 15 gerųjų praktikų.

Klaipėdos regionas pristatė tris savo gerąsias praktikas, kurios sulaukė projekto partnerių susidomėjimo. Pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybės paskata, skirta naujų ir augančių SVV (smulkaus ir vidutinio verslo) subjektų išlaidų kompensavimui. Ji dengia naujai įsteigtų SVV įmonių steigimo, projektų ir/ar paraiškų finansavimui gauti iš kitų fondų parengimo, internetinių svetainių sukūrimo, įrangos įsigijimo ir išradimų patentavimo išlaidas.

Klaipėdiečiams jau pažįstamus Dangės upėje plaukiojančius elektriniuskatamaranus „Popa boat“ sukūręs startuolis yra vienas iš verslų sėkmingai pasinaudojusių Klaipėdos miesto savivaldybės paskata. Startuolio vadovas Tomas Vėlius sako, kad patirtų išlaidų kompensacija buvo skirta labai laiku ir vietoje, o sutaupytos lėšos skirtos tolimesnei projekto „Popa boat“ plėtrai.

„Šiuo metu toliau dirbame su prototipinėmis versijomis – analizuojame pardavimų modelius, bei galutinių vartotojų patirtis. Esame pasiruošę galutinio produkto masinės gamybos versiją ir ieškome investuotojų gamybos pradžiai“, – pranešime spaudai cituojamas T. Vėlius.

Dar viena iš Klaipėdos gerųjų praktikų – investicinės aplinkos gerinimo paskata. Ji skirta paslaugų centrams steigtis ar plėstis Klaipėdos mieste. Numatyta, kad konkursą laimėjęs paslaugų centras įsipareigoja per 12 mėn. sukurti bent 20 darbo vietų ir išlaikyti jas ne trumpiau kaip 3 metus, o po 1 metų nuo jų sukūrimo gali gauti iki 960 eurų kompensaciją nuomos mokesčiui už vieną darbo vietą.

Šiemet buvo gautos 4 paslaugų centrų paraiškos, savivaldybė patvirtino 75 tūkst. eurų išlaidų kompensavimui, jei bus įgyvendintos sutarties sąlygos.

„Pavyko identifikuoti ne vieną tarptautinės gerosios praktikos ar jos dalies pritaikymo galimybę Klaipėdos regione. Viena iš labiausiai pritaikomų praktikų yra Vengrijos Pėčo ir Baranijos apskrities pramonės plėtros programa. Ji skirta sukurti koordinacijos sistemą skatinančią bendradarbiavimą tarp vietos ekonomikos dalyvių. Programoje daugiausiai dėmesio skiriama įmonių pajėgumo vystymui, taip pat universitetų ir vietos valdžios tarpusavio bendradarbiavimui”, – rašoma pranešime.

Numatyta Klaipėdos regiono internacionalinė pozicija

„Inter Ventures“ projekto metu atlikta regiono situacijos analizė įtraukė 256 Klaipėdos regiono MVĮ, pagal kurių apklausos duomenis buvo įvertintos internacionalizacijos galimybės ir spragos, atsirandančios tarp MVĮ poreikių ir politikos priemonių.

Apklausa atskleidė, kad internacionalizaciją labiausiai skatintų augančios pardavimų pajamos bei klientų skaičiaus augimas.

Populiariausia MVĮ internacionalizacijos veikla Klaipėdos regione iškirtinai yra eksportas, šiek tiek pastebimas ir turizmas, o tuo tarpu su užsienio investicijomis susijusi veikla mūsų regione nėra populiari.

Pagrindinės MVĮ subjektams prieinamos paslaugos apima informacijos teikimą apie parodas bei paslaugų muges, konferencijų ir mokymų rengimą, verslo inkubavimo ir patalpų nuomos paslaugas. Paslaugų teikimą užtikrina „Inter Ventures“ projekto metu sudaryta Klaipėdos regioną reprezentuojančių suinteresuotų šalių grupė, kuriai priklauso: Klaipėdos miesto savivaldybė, „Klaipėda ID“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, „Versli Lietuva“, Baltijos skaitmeninių inovacijų centras.

Taip pat projekto metu identifikuotos ir kartu regiono analizėje įtrauktos suinteresuotos šalys: „Startup Lithuania”, INVEGA, UAB „Kofinansavimas”, Mokslo, Inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra, „Investuok Lietuvoje”, „Renkuosi Lietuvą”, Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras.

„Atliktoje regiono analizėje nustatyta, kas galėtų paskatinti praplėsti internacionalizacijos veiklas Klaipėdos regione. Analizė atskleidė, kad talentų bazės plėtra didintų Klaipėdos regiono patrauklumą užsienio investuotojams, inovacijų diegimo galimybes ir regiono vertės kūrimą. Taip pat, svarbu sustiprinti Klaipėdos universiteto vaidmenį MVĮ ekosistemoje. Internacionalizaciją skatintų investicijos į skaitmenines inovacijas, inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimas. Regiono analizėje išskirta ir paslaugų centrų kūrimo veikla, bei startuolių plėtrai palankios ekosistemos vystymas. Šių veiklų įgyvendinimas numatytas ir Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje”, – rašoma pranešime.

Anot jo, gerųjų praktikų pritaikymas ir savivaldybės paskatos tampa vienu iš kito etapo – projekto „Inter vetures“ projekto veiksmų plano pagrindu, turėsiančiu tapti stipriu pagrindu regioninės politikos priemonių tobulinimui.