„Jeigu būtų taip paprasta, tokie laivai plaukiotų ir Vilniuje, ir Panevėžyje ir kituose miestuose, – kalbėjo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) direktorius Gintaras Neniškis pirmadienį vykusio miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu aptariant „elektrinio vandens autobuso perspektyvą Klaipėdos mieste”. Pasak jo, tam reikia labai daug investicijų ir darbo, kuris iš šalies nėra matomas.

Pirmasis Lietuvoje ekologiškas, reguliarus vidaus vandenų maršrutas Dangės upe, tarp Tauralaukio tilto ir senamiesčio, ateinantį sezoną turėtų pasipildyti dar vienu sustojimu ties Žolynų kvartalu.

Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus pranešė, kad pernai, nuo birželio 15 iki rugsėjo 30 d., vandens autobusai nuplaukė 11 tūkst. 736 kilometrus. 

Daugiausiai keleivių juose būta birželio ir liepos mėnesiais. Laivų užpildymas tuomet buvo apie 85 proc. Daugiau nei 50 proc. keleivių už šią paslaugą atsiskaitė banko kortelėmis. Tačiau praėjusiais metais, kai vieno keleivio bilietas kainavo tik 3 eurus, buvo patirtas 20 tūkst. eurų nuostolis. Šiais metais bilieto kaina padidinta iki 5 eurų ir prognozuojama, kad šis maršrutas nebebus nuostolingas.

„Tikriausiai”, – taip į klausimą, ar „jūs esate pagrindinis šio projekto koordinatorius”, vietos politikams atsakė Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos paslaugos” vadovas. Ši bendrovė laimėjo KKT skelbtą konkursą trejus metus teikti keleivių vežimo Dangės upe paslaugą. Prieplaukų vandens autobusais statyba užsiima savivaldybė, o jų eksploatacija – BĮ „Klaipėdos paplūdimiai”.

Visi diskusijoje dalyvavę šio projekto subjektų atstovai pripažino, kad nors taisytinų dalykų per pirmąjį sezoną buvo, tačiau akcentavo gerus atsiliepimus ir šio transporto ekologiškumą, inovatyvumą. Kalbėta, kad reikia daugiau laivų, daugiau reisų, didinti laivų greitį, šalinti kliūtis vandenyje, tobulinti prieplaukas. Ir pačius laivus.

Juos kūrusio startuolio „Popa Boat“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Vėlius sakė, kad susidomėjimo šia transporto priemone jau esama Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Nors daugumą keleivių toks pasiplaukiojimas džiugino, gauta nusiskundimų dėl lėto ir ilgo plaukimo. Pasak maršruto operatorių, kai būdavo geras oras, žmonių norinčių būdavo daugiau nei vietų. Skundėsi ir tie, kurie netilpdavo. 

Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad pagrindinis diskursas kalbant apie šią paslaugą – tai pramoga ar susisiekimo priemonė? Pagal šiandienines miesto galimybes tai yra turizmas. Tačiau niekas neginčijo fakto, kad pirmasis Lietuvoje ekologiškas, reguliarus vidaus vandenų maršrutas davė Klaipėdai daug pridėtinės vertės. Tik Arūnas Tuma juokavo: „Kokia čia vertė, jeigu yra nuotolis”.

Konservatorius Andrius Petraitis pabrėžė, kad visos partijos anksčiau akcentavo Dangės įveiklinimo klausimą, o šis projektas yra pirmasis realus žingsnis šia kryptimi. Jo nuomone, vandens autobusų maršrutas – multifunkcinė priemonė, apimanti tiek viešąjį transportą, tiek turizmą.

„Kai manęs klausia, ar projektas atsipirko, aš klausiu, ar fejerverkai atsiperka”, – filosofavo T. Vėlius, sutikdamas, kad dar yra daug kas tobulintina. 

„Elektrinis transportas yra labai brangus. Tai matome pagal elektrinių miesto autobusų kainas. Reikia diskutuoti, kokio dydžio prioritetas, darom ar nedarom, – baigiantis diskusijai sakė G. Neniškis.- Ateinantis sezonas jau bus normalus, po jo žinosime tikrą poreikį, srautus. Jam pasibaigus galėsite priimti kokybiškesnius sprendimus“.

Direktorius akcentavo, kad 44 proc. vandens autobusų keleivių atsiskaitė viešojo transporto kortelėmis – jie taip pat atėjo išbandyti naujovės.

O Leonas Makūnas pabrėžė projekto koordinavimo svarbą, nes dabar, pasak jo, yra keturios jį „valdančios rankos”.