P0

Nuomonės

Suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transportas: ar Lietuva įsilies į švarių degalų tinklą?

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-08-03


Suskystintosios gamtinės dujos (SGD) Europoje atlieka svarbų vaidmenį keičiant taršų kurą švaresne alternatyva ir šiame energetikos transformacijos procese ypač sparčiai plečiasi SGD papildymo punktų, skirtų sunkiajam ir viešajam transportui, tinklas.

Darius Šilenskis

Pernai Europoje buvo apie 217 SGD papildymo punktų, o šiemet jų skaičius šoktelėjo iki 300 ir tai – ne riba. Lietuva taip pat brėžia švaraus kuro naudojimo kryptį ir galbūt jau netrukus šalyje rasis SGD rinkos plėtrai trūkstama infrastruktūra, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rūpestis klimato kaita skatina valstybes priimti sprendimus, mažinančius ar net eliminuojančius neigiamą poveikį aplinkai. Europa dar iki Žaliojo kurso (Green Deal) sparčiai ėjo šia kryptimi, tačiau pastarasis nubrėžė labai aiškias gaires – ką turime daryti, kad pasiektume nulinės taršos (zero pollution) tikslą 2050-aisiais.

Vienas iš didžiausių teršėjų yra įvardijamas sunkusis kelių transportas – tai sunkvežimiai ir viešasis transportas, todėl ES valstybės deda pastangas ir griežtina reikalavimus arba telkia skatinimo priemones, kad mažėtų tarša šiame transporto priemonių segmente.

Taršų dyzeliną laipsniškai keičia SGD

Daugiau nei 14 šalių ir daugiau nei 20 miestų visame pasaulyje planuoja ateityje uždrausti parduoti keleivinius ir krovininius automobilius, varomus taršiu kuru, pavyzdžiui, dyzelinu.

Kai kurie miestai pasirašė Gatvių be taršaus iškastinio kuro deklaraciją, kuria įsipareigoja iki 2030 m. uždrausti taršiu iškastiniu kuru varomų transporto priemonių eismą.

Skaičiuojama, kad pakeičiant taršų dyzelinį kurą SGD, pastarąjį kurą naudojantys sunkvežimiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta 19-20 proc. mažiau: iki 28 proc. sumažėja anglies dioksido, net iki 99 proc. – suodžių ir iki 79 proc. kietųjų dalelių išmetimai.

Naudojant suskystintą biometaną (iš augalinės ar gyvulinės kilmės atliekų susidarančios išvalytos ir suskystintos biodujos), anglies dioksido kiekis gali būti sumažinamas netgi daugiau nei 85 proc.

Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, kad tam, jog SGD naudojimas sunkiojo kelių transporto reikmėms augtų ir realiai mažėtų tarša, turi rastis patogi jų užpildymo infrastruktūra – „degalinių“ tinklas. Lietuva jau 6-tus metus eksploatuoja SGD terminalą ir jau daugiau nei 3-jus – SGD paskirstymo stotį, skirtą užpildyti SGD varomus laivus bei SGD distribucijai kelių transportu. Todėl, pasak KN vadovo, SGD papildymo punktų tinklo atsiradimas yra natūralus žingsnis užtikrinant visapusišką SGD tiekimą ir įgyvendinant Europos keliamus neutralios klimatui ekonomikos tikslus.

SGD punktų bumas

„SGD gali sudaryti sąlygas tvariam ir greitam perėjimui į klimato požiūriu neutralią Europą. Atsižvelgiant į mažą išmetamųjų teršalų kiekį, SGD, palyginti su kitomis kuro rūšimis, yra laikomos energijos šaltiniu, galinčiu reikšmingai prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kelių transportas yra vienas iš prioritetinių segmentų siekiant šių tikslų,“ – komentuoja D. Šilenskis.

Naujausiais NGVA Europe (Natūralių ir biologinių dujų transporto priemonių asociacija) duomenimis, šiuo metu SGD „degalinių“ tinklas Europoje jau perkopė 300, kai pernai rugsėjį jų buvo 217. Didžiausią dalį SGD „degalinių“ valdo Italija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Vokietija. Absoliutūs lyderiai yra italai, turintys net 71 SGD papildymo punktą.  Ispanijoje tokių veikia 54, Prancūzijoje – 39, Nyderlanduose ir Vokietijoje – po 25.

Ispanijos gamtinių dujų sistemos operatorius „Enagas“ neseniai paskelbė per ateinančius trejus metus atidarysiantis dar 15 SGD „degalinių“. „GasNet“ Čekijoje jau atidarė pirmąją viešo naudojimo SGD degalinę, o iki 2030 m. planuoja dar apie 30 SGD papildymo punktų. „Rolande“, kuri Olandijoje eksploatuoja 13 SGD „degalinių“, pirmąją atidarė Vokietijoje ir iki šių metų pabaigos planuoja dar 5. Kaimynai lenkai taip pat spartina žingsnius tvarios logistikos srityje – turėdami 4 SGD papildymo punktus, šiemet ir kitąmet planuoja dviženklį jų šuolį.

Skatinamas naudojimas ir parama infrastruktūrai

„Valstybės turi numačiusios įvairias priemones ir kompensacinius mechanizmus, skatinančius tiek SGD kaip kuro vartojimą (mažesni akcizo mokesčiai) arba paramą infrastruktūros plėtrai (tiek SGD vilkikams įsigyti, tiek gamtinių dujų kaip degalų pildymo punktų statyboms),  taip pat atleidžia SGD vilkikus nuo kelių mokesčių arba įveda draudimus dyzeliniams sunkvežimiams važinėti tam tikromis dienomis, tam tikrose teritorijose. „Enagas“ atveju Ispanijoje 15 SGD užpildymo stotelių atsiras gavus 13 mln. eurų Europos Sąjungos paramą“, – sako D. Šilenskis.

Pasak jo, kai Europoje SGD tinklas plečiasi, Lietuvoje dar tik kalbama apie „bazinio vartotojo“ sukūrimą, t. y. apie galimą pirmąją SGD „degalinę“.

Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo šių metų liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d. priima paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias gamtines dujas, suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją“. Šiai priemonei yra skirta 15 mln. eurų, o subsidijos dydis sieks iki 40 % tinkamų finansuoti išlaidų.

„KN kartu su SGD naudojimo ir inovacijų diegimo organizacija SGD platforma aktyviai teikė pastabas rengiant ir Alternatyvių degalų įstatymo projektą, ir šiai Klimato kaitos programos priemonei, nes matome didelį SGD ir bio-SGD potencialą Europoje. Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, ir Šiaurės Europos regionai yra potencialios SGD rinkos, kadangi mes jau turime didžiąją dalį infrastruktūros, SGD papildymo punktų atsiradimas būtų natūralus žingsnis pirmyn. Gauname signalus iš rinkos dėl poreikio SGD tiekimui sausuma, todėl tikimės, kad valstybės numatytos priemonės duos impulsą vertės grandinei plėstis“, – komentuoja D. Šilenskis.

NGVA duomenimis, šiuo metu Europos keliais rieda per 9,6 tūkst. SGD varomų vilkikų ir jų skaičius ateityje didės.


    2020-08-03

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI
    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt