Laivyba kanale: pirmas iššūkis – vos keli metrai (4)

Fotoreportažai, Regionas, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2020-08-07

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Trys pamario savivaldybės – uostamiestis, Klaipėdos ir Šilutės rajonas – dėl laivybos Karaliaus Vilhelmo kanale turi ambicingų planų, kuriuos trys merai aptarė ketvirtadienio popietę plaukdami šiuo XIX amžiuje iškastu vandens telkiniu.

Reaguojant į Vyriausybės pasitarimą dėl laivybos Nemuno atnaujinimo parengtoje analizėje numatoma galimybė Klaipėdos rajone iškasti beveik 1,7 km ilgio kanalo atšaką į marias.

Tačiau Drevernos uostelio koncesininkai akcentuoja, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo maždaug devynių metrų pločio pylimo nukasimo, kuris leistų atkurti senosios Drevernos upės vagą, per kurią į kanalą galėtų išplaukti didesni laiveliai ar kateriai.

Drevernos upės šliuzo laivybinės angos plotis – tik 3,3 metro, todėl pro jį į kanalą išplaukti negali didesni laivai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kokie planai?

Vidaus vandens kelių direkcija eksploatuoja 16 km ilgio kanalo ruožą nuo Minijos Lankupiuose iki aukščiau Drevernos esančio tilto per kanalą. Šiame ruože gylis laivybai yra pakankamas (daugiau nei 1,5 m), išskyrus kanalų jungtį su Minija ties Lankupiais, kur kaupiasi sąnašos ir formuojasi sekluma.

Į marias per Malkų įlanką iš kanalo išplaukti negalima, nes virš kanalo yra įrengtas automobilių ir geležinkelių tilto mazgas. Be to, laivybą riboja ir trečiosios Klaipėdos vandenvietės šliuzas bei jos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) reikalavimai. Ties Dreverna trukdis yra Drevernos upės šliuzas, kurio laivybinės angos plotis yra tik 3,3 m.

Kaip galimos kanalo atvėrimo alternatyvos vertinta galimybė įrengti naują apie kilometro ilgio atšaką į Kuršių marias Klaipėdoje ties planuojama pramoginių laivų prieplauka arba rekonstruoti minėtąjį automobilių ir geležinkelio tiltą. Tačiau atsižvelgiant į Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius ir laivybos ribojimus dėl vandenvietės SAZ, geresne alternatyva laikoma apie 1,7 km ilgio kanalo atšakos iškasimas iki marių Klaipėdos rajono teritorijoje.

Ką darys?

„Daug kalbama, kad reikia kanalą atgaivinti turizmui, nors Vyriausybės programoje ir krovininės laivybos planai. Vandens turizmas yra aktualu visoms trims savivaldybėms. Yra keletas vietų, kur būtina rasti sprendimus – šliuzai, galimybė išplaukti į marias ties Klaipėda. Atsirastų gražus ratas”, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pasak Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio, dėl kanalo pradžios ties Minija pravalymo jau buvo kalbėta su Vidaus vandens kelių direkcija, tik ji šiems metams nesugebėjo rasti žemsiurbės.

Klaipėdos rajono savivaldybės balanse esančios kultūros paveldo vertybės – Lankupių šliuzo – mechanizmai yra sugedę, iškomplekuoti, vartai pilnai neatsidaro. Martyno Vainoriaus nuotr.

Drevernos uostelio koncesininkės – bendrovės „Hortivita” – vadovas Martynas Klevinis tikino, kad pirmiausia reikėtų išspręsti Drevernos šliuzo problemą.

„Šliuzo platinimo kaina būtų didžiulė. Patogiausia – atstatyti senąją upės vagą. Per pusdienį ekskavatorius išspręstų šį reikalą. Gamtosauga sakė, jog džiaugtųsi, kad atstatoma senoji vaga. Mes patys padarytume, savivaldybei nieko nekainuotų. Atsidarytų visas maršrutas į tą pusę, o dabar tik į Neringą atiduodame turistus, esame tik stovėjimo aikštelė, turizmo šioje vietoje nelieka”, – sakė M. Klevinis.

Perkasus šį maždaug devynių metrų pločio apžėlusį pylimą būtų ne tik atkurta Drevernos upės senvagė, bet ir žymiai pagerėt laivybos sąlygos. Martyno Vainoriaus nuotr.

maps.lt iliustracija

Jo kolegė antrino, kad minėtasis Drevernos šliuzas ribojantis katerių dydį kartu brangina ir paslaugą žmonėms, nes dabar gali praplaukti tik iki aštuonių žmonių galintys plukdyti kateriai, o plaukimas jais kainuoja apie 120 Eur/val.

Pasak Klaipėdos rajono vicemerės Audronės Balnionienės, dabar artimiausiu metu bus aiškinamasi, ar iš tiesų nekiltų jokių aplinkosauginių kliūčių dėl pylimo perkasimo ir Drevernos upės senvagės atkūrimo. Jei jų nebūtų, būtų rengiamas projektas ir imamasi darbų.

Ji taip pat informavo, kad yra parengtas per kanalą nutiesto ir išlikusio senojo Jokšų tilto rekonstrukcijos projektas ir ieškoma finansavimo šaltinių.

Jokšų tiltas. Martyno Vainoriaus nuotr.

INFORMACIJA

Susisiekimo ministerija penktadienį pranešė, kad paskelbė konkursą ilgalaikei laivybos Nemunu atnaujinimo programai (studijai) parengti. 

Rengiant šią studiją turės būti įvertintas keleivių ir krovinių judėjimo poreikis, laivybos kelių būklė, paslaugų lygis ir plėtros galimybės bei išanalizuota galimybė sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio. 

Vienas iš studijai keliamų tikslų – nurodyti ir ekonominiais skaičiavimais pagrįsti, kiek lėšų vidaus vandenų transporto sistemos vystymui turėtų skirti viešasis sektorius, t. y., valstybė ir savivaldybės.

Laivybos atnaujinimo studija turės būti parengta per 8 mėnesius.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”150088,150089,150090,150091,150092,150093,150094,150095,150096,150097,150098,150099,150100,150101,150102,150103,150104,150105,150106,150107,150108″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]

Žymos: | | | | | | | |

Komentarai (4):

Atsakymai į “Laivyba kanale: pirmas iššūkis – vos keli metrai”: 4

  1. kava prie kanalo tiltu parašė:

    ir tiltus su zalia led juosta apsvisti, ir po kavos konteienri, veikainti ziema-vasara irengti, kad butu jauku..

  2. Leonas parašė:

    Drevernos šliuzo nebus galima panaikinti. Kol yra Klaipėdos trečioji vadenvietė, tai be jokiù abejoniù.

  3. Pamąstymui parašė:

    Esu plaukęs tuo kanalu, žvejojome su draugais. Labai apžėlę, nelabai yra kur ten turistauti, t.y. įveiklinti. Žvejoti gerai, bet ką ten žiūrėti nežinau, į pakrantės krūmus ar meldyną. Kanalą reikia prižiūrėti kaip dalį mūsų krašto istorijos. Bet, kad tenkinti kelių verslininkų pageidavimus iškasant pusantro kilometro tai jau kvailystė. Didesni laivai ten ir tai nepaplauks, grimzlė maža, o mažesnius laivus galima parsivežti treileriu. Tai reikalinga būtų įrengti krantines ir „slypus”, kad tą pusantro kilometro pervežti, tai ir suskaičiuotum kiek reikalinga. Investuoti milijonus, kad praplauktų 50/100 mažų laivų per sezoną neprotinga

    • kaituotojo senelis parašė:

      Nuostabi vieta turizmui vystyti, jei sutvarkytu kanala, atstatytu Joksu apleista tilta, tikrai butu traukos vieta …, paziurekim, kaip Svenceles kaitu meka atgime, is visos Lietuvos zmones traukia, o pakaitavus smagu butu su valtimi, baidare kanalu praplaukti, o iki kanalo su dviraciu ar paspirtuku nuo kaitu spoto ar nuo Drevernos prieplaukos nusigauti, reiketu idarbinti ir kanala, ir sukurti Drevernos/Priekules/Svenceles dviraciu tako tinkla, ir raginti vietinius zmones savo zemese skirti lopineli turistams priimti, pamaitinti,apgyvendinti…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Regionas

Duris atvėrė atnaujintas Priekulės socialinių paslaugų centras

Veiklos dvidešimtmetį minintis Priekulės socialinių paslaugų centras šiandien švenčia dar vieną svarbų įvykį – oficialiai duris atvėrė rekonstruotos, centrui priklausančios ...
2024-07-11
Skaityti daugiau

Regionas

Drevernos uoste iš laivelio išsiliejo degalai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad ketvirtadienį, apie 16 val., buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros darbuoto pranešimas, jog Drevernos ...
2024-07-05
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Kultūra

Džiazo muzikantui Donatui Bukauskui - garbingas apdovanojimas

Penktadienį, antrąją Klaipėdos pilies džiazo festivalio dieną, Teatro aikštėje pasirodė Tomasz Chyla Quintet iš Lenkijos, Domas Aleksa & Nnaji iš ...
2024-06-29
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This