P0

Fotoreportažai, Regionas, Svarbu

Laivyba kanale: pirmas iššūkis – vos keli metrai (4)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2020-08-07


Trys pamario savivaldybės – uostamiestis, Klaipėdos ir Šilutės rajonas – dėl laivybos Karaliaus Vilhelmo kanale turi ambicingų planų, kuriuos trys merai aptarė ketvirtadienio popietę plaukdami šiuo XIX amžiuje iškastu vandens telkiniu.

Reaguojant į Vyriausybės pasitarimą dėl laivybos Nemuno atnaujinimo parengtoje analizėje numatoma galimybė Klaipėdos rajone iškasti beveik 1,7 km ilgio kanalo atšaką į marias.

Tačiau Drevernos uostelio koncesininkai akcentuoja, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo maždaug devynių metrų pločio pylimo nukasimo, kuris leistų atkurti senosios Drevernos upės vagą, per kurią į kanalą galėtų išplaukti didesni laiveliai ar kateriai.

Drevernos upės šliuzo laivybinės angos plotis – tik 3,3 metro, todėl pro jį į kanalą išplaukti negali didesni laivai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kokie planai?

Vidaus vandens kelių direkcija eksploatuoja 16 km ilgio kanalo ruožą nuo Minijos Lankupiuose iki aukščiau Drevernos esančio tilto per kanalą. Šiame ruože gylis laivybai yra pakankamas (daugiau nei 1,5 m), išskyrus kanalų jungtį su Minija ties Lankupiais, kur kaupiasi sąnašos ir formuojasi sekluma.

Į marias per Malkų įlanką iš kanalo išplaukti negalima, nes virš kanalo yra įrengtas automobilių ir geležinkelių tilto mazgas. Be to, laivybą riboja ir trečiosios Klaipėdos vandenvietės šliuzas bei jos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) reikalavimai. Ties Dreverna trukdis yra Drevernos upės šliuzas, kurio laivybinės angos plotis yra tik 3,3 m.

Kaip galimos kanalo atvėrimo alternatyvos vertinta galimybė įrengti naują apie kilometro ilgio atšaką į Kuršių marias Klaipėdoje ties planuojama pramoginių laivų prieplauka arba rekonstruoti minėtąjį automobilių ir geležinkelio tiltą. Tačiau atsižvelgiant į Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius ir laivybos ribojimus dėl vandenvietės SAZ, geresne alternatyva laikoma apie 1,7 km ilgio kanalo atšakos iškasimas iki marių Klaipėdos rajono teritorijoje.

Ką darys?

„Daug kalbama, kad reikia kanalą atgaivinti turizmui, nors Vyriausybės programoje ir krovininės laivybos planai. Vandens turizmas yra aktualu visoms trims savivaldybėms. Yra keletas vietų, kur būtina rasti sprendimus – šliuzai, galimybė išplaukti į marias ties Klaipėda. Atsirastų gražus ratas”, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pasak Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio, dėl kanalo pradžios ties Minija pravalymo jau buvo kalbėta su Vidaus vandens kelių direkcija, tik ji šiems metams nesugebėjo rasti žemsiurbės.

Klaipėdos rajono savivaldybės balanse esančios kultūros paveldo vertybės – Lankupių šliuzo – mechanizmai yra sugedę, iškomplekuoti, vartai pilnai neatsidaro. Martyno Vainoriaus nuotr.

Drevernos uostelio koncesininkės – bendrovės „Hortivita” – vadovas Martynas Klevinis tikino, kad pirmiausia reikėtų išspręsti Drevernos šliuzo problemą.

„Šliuzo platinimo kaina būtų didžiulė. Patogiausia – atstatyti senąją upės vagą. Per pusdienį ekskavatorius išspręstų šį reikalą. Gamtosauga sakė, jog džiaugtųsi, kad atstatoma senoji vaga. Mes patys padarytume, savivaldybei nieko nekainuotų. Atsidarytų visas maršrutas į tą pusę, o dabar tik į Neringą atiduodame turistus, esame tik stovėjimo aikštelė, turizmo šioje vietoje nelieka”, – sakė M. Klevinis.

Perkasus šį maždaug devynių metrų pločio apžėlusį pylimą būtų ne tik atkurta Drevernos upės senvagė, bet ir žymiai pagerėt laivybos sąlygos. Martyno Vainoriaus nuotr.

maps.lt iliustracija

Jo kolegė antrino, kad minėtasis Drevernos šliuzas ribojantis katerių dydį kartu brangina ir paslaugą žmonėms, nes dabar gali praplaukti tik iki aštuonių žmonių galintys plukdyti kateriai, o plaukimas jais kainuoja apie 120 Eur/val.

Pasak Klaipėdos rajono vicemerės Audronės Balnionienės, dabar artimiausiu metu bus aiškinamasi, ar iš tiesų nekiltų jokių aplinkosauginių kliūčių dėl pylimo perkasimo ir Drevernos upės senvagės atkūrimo. Jei jų nebūtų, būtų rengiamas projektas ir imamasi darbų.

Ji taip pat informavo, kad yra parengtas per kanalą nutiesto ir išlikusio senojo Jokšų tilto rekonstrukcijos projektas ir ieškoma finansavimo šaltinių.

Jokšų tiltas. Martyno Vainoriaus nuotr.

INFORMACIJA

Susisiekimo ministerija penktadienį pranešė, kad paskelbė konkursą ilgalaikei laivybos Nemunu atnaujinimo programai (studijai) parengti. 

Rengiant šią studiją turės būti įvertintas keleivių ir krovinių judėjimo poreikis, laivybos kelių būklė, paslaugų lygis ir plėtros galimybės bei išanalizuota galimybė sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio. 

Vienas iš studijai keliamų tikslų – nurodyti ir ekonominiais skaičiavimais pagrįsti, kiek lėšų vidaus vandenų transporto sistemos vystymui turėtų skirti viešasis sektorius, t. y., valstybė ir savivaldybės.

Laivybos atnaujinimo studija turės būti parengta per 8 mėnesius.


    2020-08-07

    4 komentarai “Laivyba kanale: pirmas iššūkis – vos keli metrai”

    1. Avatarkava prie kanalo tiltu (IP: 31.14.72.45)

      ir tiltus su zalia led juosta apsvisti, ir po kavos konteienri, veikainti ziema-vasara irengti, kad butu jauku..

    2. AvatarLeonas (IP: 86.100.10.45)

      Drevernos šliuzo nebus galima panaikinti. Kol yra Klaipėdos trečioji vadenvietė, tai be jokiù abejoniù.

    3. AvatarPamąstymui (IP: 86.100.21.97)

      Esu plaukęs tuo kanalu, žvejojome su draugais. Labai apžėlę, nelabai yra kur ten turistauti, t.y. įveiklinti. Žvejoti gerai, bet ką ten žiūrėti nežinau, į pakrantės krūmus ar meldyną. Kanalą reikia prižiūrėti kaip dalį mūsų krašto istorijos. Bet, kad tenkinti kelių verslininkų pageidavimus iškasant pusantro kilometro tai jau kvailystė. Didesni laivai ten ir tai nepaplauks, grimzlė maža, o mažesnius laivus galima parsivežti treileriu. Tai reikalinga būtų įrengti krantines ir “slypus”, kad tą pusantro kilometro pervežti, tai ir suskaičiuotum kiek reikalinga. Investuoti milijonus, kad praplauktų 50/100 mažų laivų per sezoną neprotinga

      • Avatarkaituotojo senelis (IP: 31.14.72.45)

        Nuostabi vieta turizmui vystyti, jei sutvarkytu kanala, atstatytu Joksu apleista tilta, tikrai butu traukos vieta …, paziurekim, kaip Svenceles kaitu meka atgime, is visos Lietuvos zmones traukia, o pakaitavus smagu butu su valtimi, baidare kanalu praplaukti, o iki kanalo su dviraciu ar paspirtuku nuo kaitu spoto ar nuo Drevernos prieplaukos nusigauti, reiketu idarbinti ir kanala, ir sukurti Drevernos/Priekules/Svenceles dviraciu tako tinkla, ir raginti vietinius zmones savo zemese skirti lopineli turistams priimti, pamaitinti,apgyvendinti…

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt