[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Viešojoje erdvėje pasipylus samprotavimams, jog Klaipėdai taip pat gresia galingas sprogimas dėl uoste kraunamo amonio nitrato (salietros), viena didžiausių krovos kompanijų – KLASCO – atsivėrė visuomenei.

Trečiadienį į ekskursiją po įmonės teritoriją buvo pakviesti ir visuomenės, ir žiniasklaidos atstovai.

Amonio salietra KLASCO teritorijoje laikoma ne sandėliuose, o po atviru dangumi – didmaišiai yra uždengti. Mato Mačiulskio nuotr.

„Viešojoje erdvėje pastaruoju metu buvo disponuojama dideliu kiekiu tikrove neatitinkančios informacijos – tai dezinformuoja institucijas bei visuomenę, kelia nereikalingą paniką ir taip visame pasaulyje nelengvu metu. Pasakojama netiesa, jog krauname didelius kiekius amonio nitrato, kad vadinamoji salietra sandėliuojama mūsų tentiniuose sandėliuose, gąsdinama, jog Klaipėdai gresia Beiruto likimas. Visa tai ir norime paneigti, parodyti, kaip viskas yra iš tikrųjų“, – kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Jis parodė, jog amonio nitratas laikomas įmonės teritorijoje, prie Žiemos uosto. Amonio nitratas laikomas didmaišiuose po 500 kilogramų, visi jie uždengti stora apsaugine plėvele. Anot V. Štumbergo, šiandien įmonės teritorijoje yra apie 1000 tonų salietros. Toks kiekis susikaupė nuo praėjusios savaitės ir artimiausiu metu jis bus išplukdytas. KLASCO turi leidimą vienu metu įmonės teritorijoje laikyti 15 tūkst. tonų amonio nitrato, tačiau, anot vadovo, jis nepamena, jog toks kiekis kada nors būtų susidaręs.

„Mes krauname tik tą amonio nitratą, kurį gamina „Achema“. Jis atvežamas vagonais, pas mus iškraunamas ir pakraunamas į laivus. „Achema“ dirba online režimu – salietrą gamina pagal gautus užsakymus, jie operatyviai vykdomi, todėl niekas net neturi tikslo sandėliuoti amonio nitratą. Ir jis tikrai nėra laikomas tentiniuose sandėliuose, nes juose sandėliuojamos grūdinės kultūros, tai tikrina ir atitinkamus leidimus suteikia Maisto ir veterinarijos tarnyba“, – dėstė V. Štumbergas.

Jis patikino, kad Lietuvoje gaminamas ir KLASCO perkraunamas natrio nitratas yra visiškai saugus. Jo gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu ir toks junginys neturi sprogstamųjų savybių.

„Mūsų perkraunamą salietrą galima bandyti padegti, bet nepavyks. Ji tiesiog ištirps. Į trečiųjų šalių gaminamą amonio nitratą magnio nitratas nėra dedamas, todėl ir junginys yra rusvas, o mūsų baltas lyg cukrus“, – aiškino vadovas.

Jis sudėliojo ir faktus, kaip Beirute įvyko didelę dalį miesto sugriovęs ir žmonių gyvybių pareikalavęs sprogimas.

„Beirute salietra buvo iš trečiųjų šalių. Jau ne paslaptis, kad ten buvo gruzinų gamybos amonio salietra. Ji buvo sandėliuojama šešerius metus ir tokiame sandėlyje, kuris nebuvo sandarus. Amonio nitratas gavo drėgmės, todėl jis buvo jau ne kristalai, o vienas didelis gabalas. Tas sandėlys buvo remontuojamas, kad taptų sandarus, greta dar buvo pirotechnikos sandėlys, tad taip ir įvyko tas didelis sprogimas“, – teigė V. Štumbergas.

Jis neslėpė, jog ir KLASCO yra sulaukusi pasiūlymų krauti gruzinų gamybos amonio salietrą, tačiau tokio užsakymo atsisakė.

„Mes juk esame „Achemos“ grupė, jei krautume įvežtinę salietrą, galima sakyti, pjautume „Achemos“ kėdės koją“, – tvirtino KLASCO vadovas.

Vytautas Štumbergas. Mato Mačiulskio nuotr.

Ekskursijoje po KLASCO teritoriją dalyvavę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai taip pat patikino, jog nė vienoje Klaipėdos uosto krovos kompanijoje pavojingi kroviniai, kuriems priskiriamas ir amonio nitratas, nėra sandėliuojami. Anot jų, sunku pasakyti, kiek vienu metu salietros Klaipėdos uoste yra laikoma, kol ji išplukdoma laivais, nes tas kiekis nuolat kinta. Laikinas saugojimas turi 20 dienų.

V. Štrumbergo teigimu, KLASCO kasmet perkrauna apie 200-250 tūkst. tonų amonio nitrato, o bendra salietros krova Klaipėdos uoste per metus siekia apie 800 tūkst. tonų. Anot vadovo, amonio nitrato krovos apimtys mažėja, nes visa Europa žengia ekologijos link, tad mažėja trąšų vartojimas.

Ekskursijos dalyviai aplankė įvairius krovos objektus, krantines, pamatė ir laikinuosius tentinius sandėlius, kurie, anot V. Štumbergo, politikų buvo klaidingai įvardinti kaip trąšų sandėliavimo vietos. Visi ekskursijos dalyviai galėjo savo akimis įsitikinti, kad jie iš tiesų yra naudojami grūdinių kultūrų (grūdų, rapsų) laikinam sandėliavimui.

Anot V. Štumbergo, KLASCO kompaniją, kaip pavojingą objektą dėl amonio salietros, kasmet tikrina komisija, į kuriuos sudėtį įeina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Paskutinis patikrinimas buvo vykdytas 2019 m. gegužės 13-24 dienomis.

Šiais metais patikrinimas, planuojama, vyks rugpjūčio 17-20 dienomis.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra išskyrusi penkis pavojingus krovinius kraunančius uosto objektus ir ne KLASCO yra pirmose pozicijose. Tačiau esame įsitikinę, kad tiek KLASCO, tiek kitos uosto krovos bendrovės vykdo saugią bei atitinkančią visus reikalavimus krovą“, – teigė V. Štumbergas.                                                                                                                                                                                                                                                                  Mato Mačiulskio nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”150874,150875,150876,150877,150878,150879,150881,150883,150884,150885,150886,150887,150888,150889,150890,150891,150893,150894,150895,150896,150897,150898,150899,150900,150902,150903,150905,150906,150907,150908,150909,150910,150911,150912,150914,150915,150916,150918,150917,150919,150920,150921,150922,150923,150924″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]