Šią savaitę Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ prisišvartavęs laivas, atgabenęs Lietuvos rinkai skirtų amonio nitrato trašų, vėl sukėlė diskusijų audrą, jog klaipėdiečiai neva yra pasodinti ant sprogios salietros statinės.
Asociatyvi Mato Mačiulskio nuotr.
Alfa.lt skelbė, jog „į Klaipėdą atplaukęs laivas su sprogiomis trąšomis nebuvo priimtas kaimyniniuose uostuose“. Publikacijoje nurodoma, jog „Bega“ priėmė iš Gruzijos Poti uosto atplaukusį didžiulį laivą su 31 tūkst. tonų nefasuotos amonio salietros.
„Galbūt Beiruto įvykiai (jo uoste sprogo amonio salietra iš Gruzijos – V. S), galbūt artėjantys rinkimai, galbūt konkurencija. Ir kilo tokia sumaištis“, – teigė kompanijos „Bega“ komunikacijos vadovas Gediminas Gudavičius.
Šios bendrovės vadovai ketvirtadienį buvo pakviesti į pasitarimą su Klaipėdos mero pavaduotoju Arūnu Barbšiu. Pasitarime ir nagrinėta, ar krovinys tikrai nekelia pavojaus.
G. Gudavičius patvirtino, kad pirmadienį „Bega“ priėmė su Singapūro vėliava plaukiojantį laivą „IVS RAFLES“, kuriame yra 31 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų.
„Šiuo metu trąšos yra iškraunamos. Kol kas numatyta iškrauti 15 tūkst. tonų. Trąšos iš laivo kraunamos į specialią talpyklą, o iš jos – į sausumos transportą ir taip jos vagonais išgabenamos ūkininkams, nes šios trąšos yra naudojamos žemės ūkyje. Krovinį importuoja didelė Lietuvos-Vokietijos bendra įmonė. Tikslas yra per dieną iškrauti ir išgabenti apie 1000 tonų. Paskelbta informacija, jog šio krovinio nepriėmė kiti uostai, yra visiška netiesa. Krovinys yra skirtas Lietuvos rinkai, tad net nelogiška, jei jis būtų iškrautas kaimyniniuose uostuose“, – teigė G. Gudavičius.
Jis pabrėžė, jog tai, kad amonio nitrato trąšos yra nefasuotos, nėra jokia sensacija. Taip trąšos „Begoje“ kraunamos jau ne vienerius metus ir toks krovos būdas yra suderintas su visomis atsakingomis institucijomis.
„Krovinio tikrai nepriėmėme slapta, kaip skelbiama toje publikacijoje. Oficialų pranešimą apie planuojamą priimti amonio nitrato trąšų krovinį „Bega“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pateikė rugpjūčio 14 dieną, o laivas su kroviniu prie 70-os Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės (naudotojas KJKK „Bega“) prišvartuotas rugpjūčio 17 dieną“, – teigė G. Gudavičius.
Ir A. Barbšiui buvo pateiktas šio krovinio pavyzdys – baltos amonio nitrato trąšų granulės. Jų gamintojas – JSC „Rustavi Azot“ gamykla Gruzijoje.
„Suprantama, kad visuomenėje kilo ažiotažas, nes trąšos yra pagamintos Gruzijoje, o Beirute sprogusi salietra taip pat buvo gruziniška. Tačiau pirmiausia Beirute salietra buvo sandėliuojama šešerius metus, be to, ji buvo skirta Mozambikui gaminti sprogmenis. Šis krovinys, pasiekęs mus, importuojamas į Europos Sąjungos rinką vadovaujantis 2014 m. Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos Asociacijos sutartimi, kuria tarp ES ir Gruzijos yra įtvirtinta išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė“, – pabrėžė G. Gudavičius.
Be to, pagal Jungtinių Tautų pavojingų krovinių vežimo ekspertų komiteto klasifikaciją, kroviniui suteiktas JT kodas Nr. 2067. Šis kodas nurodo, kad tai yra žemės ūkio paskirties trąšos, pagamintos naudojant amonio nitrato ir kitų neutralizuojančių neorganinių medžiagų mišinius.
Dar liepos 10 dieną buvo paimti krovinio mėginiai ir atlikti krovinio atsparumo detonacijai testai, kuriuos atliko ir krovinio sertifikatą išdavė pasaulinės korporacijos „Bureau Veritas“ Estijos inspektoratas. Krovinio sertifikate, anot G. Gudavičiaus, juodu ant balto parašyta, jog krovinys yra nesprogus.
Paskaitai tokius ” makaronų” kabinimus ir galvoji :Baltarusijos, Rusijos problemos tai jų problemos, o mūsų problemos, mums kuriamos mūsų tėvynainių ištroškusių eurų kiekio.
Reziume, savas vagis (šio atveju verslininkas) namuose baisesnis už svetima už tvoros.