P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Nuleido rankas: tikimybė rasti taršos kaltininką – labai maža (13)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-08-28


Aplinkosaugininkams, vargu, ar pavyks išsiaiškinti, kas yra kaltas, jog prieš beveik mėnesį dyzelinu buvo užterštos Kuršių marios ir Baltijos jūra. Jau pripažįstama, kad tikimybė nustatyti kaltininką yra labai maža.

Naftos produktų dėmė pirmiausia pastebėta Žiemos uoste.

Ekologinė nelaimė Klaipėdos uoste užfiksuota rugpjūčio 9 dieną. Naftos dėmė pastebėta Žiemos uoste, netoli Šiaurinio rago, o vėliau – ir Baltijos jūroje ties molais. Dėl tokios taršos uostamiesčio paplūdimiuose kelias dienas net buvo rekomenduojama nemaudyti, nes nežinota, ar vandens kokybė yra gera.

Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė, jog tyrimų rezultatai patvirtino, kad uosto akvatorijoje ir jūroje pasklidę teršalai buvo dyzelinas.

Pagrindinė tarša uoste ir jūroje buvo likviduota maždaug per parą. Specialiosios tarnybos surinko ir išvežė daugiau nei 100 kubinių metrų naftuoto vandens.

„Pasitvirtino, kad teršalai yra dyzelinas. Artimiausiu metu gavus išsamią tyrimų ataskaitą ir Klaipėdos jūrų uosto, Jūrų gelbėjimo koordinacinio centro informaciją apie teršalų kiekius, bus nustatyta galima žala gamtai ir pareikalauta kaltininkų ją atlyginti“, – praėjus porai dienų po įvykio pabrėžė Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Teigta, jog atsakomybė juridiniam asmeniui už tokio pobūdžio pažeidimą siekia 14–20 tūkst. eurų, taip pat reikės atlyginti ir gamtai padarytą žalą – už 1 toną teršalų skaičiuojami 42 429 eurai.

Tačiau ir šiandien gamtai padaryta žala dar nėra paskaičiuota, o ekologinės nelaimės kaltininkas nenubaustas.

„Jei nėra kaltininko, neskaičiuojama ir gamtai padaryta žala, nes kas ją mokės? Ir nežinia, gal dar kas nors paaiškės, bet tikimybė maža, jog surasime kaltininką“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šatkauskas.

Kai naftos produktų dėmė pasklido uosto akvatorijoje, o paskui ir jūroje, beveik neabejota, kad taršos šaltinis yra uoste.

„Mes esame suinteresuoti, kad tyrimas būtų kuo greičiau baigtas ir nustatytas kaltininkas. Tačiau ne mes tyrimą atliekame, o aplinkosaugininkai. Mes padarėme tiek, kiek galėjome – surinkome teršalus, padėjome juos likviduoti jūroje, bendradarbiavome ir bendradarbiaujame su aplinkosaugininkais“, – teigė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus patarėja Dovilė Ringis.

R. Šatkauskas patvirtino, jog tą pačią dieną, kai pastebėti teršalai, buvo patikrinti visi 15 uoste buvusių laivų ir nenustatyta, jog kuris nors jų būtų taršos šaltinis.

Dar viena prielaida, jog teršalai galėjo atsklisti iš Dangės upės, nes joje kartais pastebima naftos produktų dėmių, o pavasarį net buvo išaiškinta, jog pro lietaus vamzdį į Dangę tekėjo dyzelinas.

„Toks kiekis, koks buvo uosto akvatorijoje ir jūroje, tikrai iš Dangės neatitekėjo. Aišku, kad dyzelinas išbėgo iš laivo. Gal įvyko kokia avarija, tikrai netikiu, jog kas nors tyčia būtų išpylęs. Veikiausiai buvo kokia avarija, apie kurią niekas nepranešė. Tačiau tai turėjo įvykti uoste, nes iš atviros jūros į uostą teršalų tikrai nepatenka, o tik iš jo į jūrą. Tačiau tikrai maža tikimybė, jog nustatysime kaltininką. O ir pasaulinė praktika yra tokia, kad tikrai ne visos tokios nelaimės yra išaiškinamos, gal tik apie 10 proc. įvykių nustatomi kaltininkai“, – aiškino R. Šatkauskas.


    2020-08-28

    13 komentarai “Nuleido rankas: tikimybė rasti taršos kaltininką – labai maža”

    1. AvatarKVJU DIREKCIJAI PRIKLAUSO (IP: 84.15.181.235)

      Pagal … uosto įstatymo 11 straipsnio 13 punktą
      “organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą”.
      Kaip sekasi vykdyti, gerbiama KVJU direkcija?
      Ta prasme – kaip sekasi vykdyti įstatyme nustatytą Jums prievolę? Nepasikuklinkit -atsakykit.
      KLAIPĖDA

    2. AvatarNusivyles (IP: 86.100.138.169)

      Pypiec… nėra kaltininkų…jų niekur nėra…niekas neteršia, niekas netriukšmauja… tik Klaipėdoje taip gali būti

    3. AvatarVilma (IP: 88.119.207.185)

      O aplinkosaugininkai i prokuratura negali kreiptis?

      • Avatarpr (IP: 78.57.233.217)

        Čia gi ne višta iš tvartelio, ar dviratis iš laiptinės dingo – prokuratūra dėl aplinkosaugos nieko negali padaryti. Jie turi tikrinti ar už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos atliko veiksmus, numatytus įstatymuose ir taisyklėse, bet spręsti dėl specialistų išvadų teisingumo prokuratūra negali. Jeigu yra gamtosaugos inspektoriaus patikrinimo protokolas, kuriame parašyta kad teršėjas nėra nustatytas, prokuratūra privalo laikyti, kad institucija visus veiksmus atliko tinkamai. Juk gamtos apsaugos inspektorius, ar kokia nors komisija tikrino, dirbo, išvadas rašė – vadinasi, savo funkciją atliko.

    4. AvatarValdas Jencius (IP: 77.18.54.150)

      Jeigu nėra nustatytas kaltininkas, reiškia uostas nėra suinteresuotas, kad jis būtų nustatytas. Tokiu atveju atsakomybę su visomis pasekmėmis turėtų perimti uostas. Jei niekas neatsakys už nusikaltimą tuomet prie jau padarytos žalos gamtai bus dar pridėta milžiniška žala visuomenės pilietiškumui (matydami tokio mąsto ciniškas neteisybes, piliečiai atsisako būti solidarūs su valstybės kuriama tvarka ir įstatymais – tokie precedentai ardo valstybės pamatus).

    5. AvatarSuteneriai ir prostitutės (IP: 88.119.156.187)

      tai mūsų miesto politikų taryba ir uostas, o mes tik be skatiko kišenėje, todėl tik šio “sekso” žaidimų stebėtojai. Dažnu atveju taip pat, apsimetam, kad nieko nematom, nežinom ir negalim suprasti. Pirmieji – niekas nieko niekada “negali” tik visokiais būdais paslapčia “atsiskaito”, paremia, patvirtina ir net įsidarbina – pvz. eks merai B.Petrauskas, E.Gentvilas. Nesu joks gamtos ar visuomenės sveikatos saugojimo išmanytojas, bet visiškai teisingai Gintaras dėsto mintį – Uosto direkcija atsakinga (valstybinio uosto įstatymas) ir tik ją, tokiais atvejais, privalu bausti ir būtinai vadovą asmeniškai, kitaip situacija nesikeis. KVJUD savo ruožtu lai pati ieško , įrodinėja ir pati iš kaltininkų išsireikalauja. Juokas dabar, niekas nematė, negali ir jau žino, bus sunku – dykuma kažkokia. Tik vienas Pvz. – Klasco dabar laisto savo rūdos kalnus, žurnalistų ekskursijų nuotraukose balos didžiausios, o kur tas vandenėlis dingsta? Viskas teka į marias ir be jokių valymo įrenginių. Jų niekur nėra. Ką niekas nežino? Lietaus kritulių kiekiai Klaipėdoje didžiausi Lietuvoje – 2019m metinė norma oficiali ir vieša – virš 100mm į vieną kvadratinį metrą per mėnesį ir apie vidutinė statistinė ilguoju laikotarpiu per metus -721mm (portale http://www.meteo.lt viešina ) . Uosto direkcija Klascui nuomoja 461 431kv/m miesto centre. Tai kokio dar čia reikia gamtos saugotojo speco , kad sudaugintum ir žinotum, kad per metus vien nuo Klasko teritorijos į marias patenka min 46 143kūbinių metrų!!! užterštų hromo ir kitokiais brudais lietaus nuotekų. Kiek dar siurbliais pumpuojama laistymui iš marių dirbtiniu būdu. Ir teritorijoje jokių valymo įrenginių. Aišku, dalis nugaruoja ir su visais teršalais lyja ant mūsų galvų, sodų daržų, miškų ir pievų kur ganosi keturkojai pieno farbrikėliai. Tuo pačiu, teritorijų detalius planus be jų ( surinkimo ir valymo įrenginių) tvirtino (leido taip ir ateityje toliau dirbti) savivaldybė, miesto tarybos politikai ir uosto direkcija. Tai kas atsakingas? Ir tik Klasco ir tik jų užterštų lietaus nuotekų kiekiai minimum 16 kartų didesni nei išleidžiamas Grigeo kiekis teršalų nuo 1991m. Ir tokios įmonės uoste, mieste gali dirbti? Kažkas kažko neranda ir reikia ieškoti? Prognozės (mokslo) – klimatas šils, kritulių daugės, nugaravimas didės, krova didės (taip KVJUD teigia savo uosto BP) Ir tuo pačiu – Valstybė su savo higienų ir AAA bezdarių armija baus kožną dar likusį kaimietį , kuris savo ūkelyje turi lauko išvietę.

    6. AvatarKrizė (IP: 86.100.53.185)

      Klaipedoje akivaizdžiai nevaldoma ekologinė situacija. Įsivaizduokite tik, kad pramonės miestas, prie Baltijos jūros krantų, prie K. marių-ESPO narės ,upė ,kt vandneys smirda, pilni dyzelinų ,naftos teršalų. Taip pat kaip 2020.0130 d. ‘Kl.” skelbė KU mokslininkai dešimtys-šimtus kartų viršijamos normos pavojingų ,kancerogeninių ( vėžį sukelianatys) teršalų. Tai naujos kartos teršalai- ftalatai, vaistų atliekos-antibiotikia ir t.t Tą jūros aplinkos “saugotoją” R. Šatkauską jau seniai reikia atkeisti, kaip ir jo buvusį direktorių Kairį jau ateido… Bet pats didžiausias kalatininkas tai meras. GRUBLAUSKAS, jo valdoma “Kl. vanduo” su buvusiu direktoriumi Makūnu. Visišku kvailiu reikia būti ,kad Klaipėddėlę lygintu kaip R.Š. su Amerika, atseit sunku išaišknti kaltininku. Kiek ilgai jie mus mulkins, nuodys? Ką darysime su tokiais įžūliais, analalfabetais? Grigeo skirtus 0,5 ml. E KU reikia atiduoti SST, prokuratūrai, teismams kad jie galėtų samdyti kvalifikuotus nepriklausomus nuo korupmuotų aplinkosaugininkų, savivaldybės darbuotojų specialistus ir jie galėtų GELBĖTI MŪSŲ KLAIPĖDĄ…

    7. AvatarLKR (IP: 193.219.76.247)

      Na gi yra aiškus teršėjas-Klaipėdos uostas. AAA turi išstatyti sąskaitą už taršą gamtai jam,. O jau UOstas, turi būti suinteresuotas rasti kaltininką ir išješkoti sumokėtą suma iš kaltininko, ir sudaryti sąlygas kad tokie atvėjai nepasikartotu.

    8. AvatarNieko naujo (IP: 90.131.38.230)

      Pas Dūdorių Klaipėdoje yra priimta viską užglaistyt, slėpt ir proteguot savo chebrą. Visi tai žino, bet vietinio Lukašenkos išverst nesugeba, arba nenori.

    9. AvatarĮdomu (IP: 90.131.36.115)

      Kiek kainavo tas neradimas kaltininkui ir kada ta bliadystva baigsis LT ?

    10. AvatarGintarasR (IP: 78.57.233.217)

      Lyg tai kas būtų abejojęs, kad šios avarijos ar nusikaltimo kaltininkas niekada nebus nustatytas, o pats taršos šaltinis ir įvykio aplinkybės liks neišaiškintos. Kodėl tas buvo aišku? Todėl, kad Klaipėdoje turime puikiai suderintą sistemą, kurioje aplinkosauga saugo ne aplinką, o vien savo darbo vietas, o uosto direkcija visiškai legaliai gali nevykdyti Uosto Įstatymu jai nustatytos atsakomybės už aplinkos apsaugą uosto teritorijoje. Šiuo konkrečiu Kuršmarių ir Baltijos užteršimo atveju – jeigu tarša nustatyta uosto teritorijoje ir sistema uždangsto, ar nesugeba nustatyti teršėjo – atsakomybė turėtų tekti uosto direkcijai. Nesugebat, ar nepageidaujat nustatyti teršėjo – reiktų prisiimti atsakomybę patiems.
      Visuomenė yra sistemingai mulkinama gražiomis kalbomis apie aplinkos oro, vandens kokybės monitoringą, visokias išmanias oro kokybės ir vandens užterštumo stebėjimo sistemas, atliekamus tyrimus. Tai tik aplinkos kokybės kontrolės sistemos regimybė, nes Visuomenės sveikatos centras ir Aplinkos apsaugos departamentas kontrolę vykdo atskirai ir pagal skirtingas metodikas specialiai, kad prieštaringi rezultatai vėliau būtų panaudoti visiems galams suslėpti, vieni kitus paneigtų ir visuomenė būtų toliau mulkinama. Viskas legalu, teisėta ir neišsprendžiama. Prokuratūra įsitikinusi, kad viešasis interesas nepažeidžiamas tol, kol aplinkosaugininkai turi prisirašę pakankamai popierių apie savo darbą, net jeigu tas darbas neduoda jokių rezultatų. Rezultatų šioje sistemoje ir nereikia – vien paties kontoros darbo fakto visiems užtenka.
      PRIVALOM pasiekti, kad kiekvienas ūkio subjektas, kiekvienas įvykis būtų kontroliuojamas kompeksiškai, visos aplinkosaugos institucijos turi susiderinti metodikas ir KARTU vykdyti BENDRUS tikrinimus ir parengti BENDRAS išvadas, kad nuolat tarp dviejų medžių nepasiklystų – akivaizdu, kad specialiai. Taip, galiojančius įstatymus reikia keisti – bet kas kitas tai inicijuos, jeigu ne pati aplinkosauga?
      Mistika su neįmanoma suvaldyti smarve pietinėje dalyje, naftos produktų smarvė šiaurinėje dalyje, miesto centro tarša geležies rūda, dėl sunkiųjų metalų taršos viso centro dirvožemį specialistų nuomone būtina pakeisti, abi miesto upės (Dangė / Smeltalė) paverstos nuotekų grioviais, o Klaipėdos įstatymų paketas atguldytas ir bus užvoliotas stalčiuose ant amžinai… Žinom, kad bėdų turim daugiau nei norėtume, bet jokių miestui reikalingų sprendimų net horizonte nesimato, diskusijos su visuomene apie galimus sprendimus, jų įgyvendinimo planą, tam skiriamus resursus – nėra.
      Pramoninkai staiga sunerimo, jau veržiasi diskutuoti su savivaldybe – tačiau visuomenė toje diskusijoje ir vėl nepageidaujama. Nelabai nustebinot. Labai laukiam nekantraudami, kada tuos savo uždaram ratelyje sudiskutuotus sprendimus klaipėdiečiams pristatysit. Labai laukiam.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt