Apie šimtas klaipėdiečių ir aplinkinių miestelių gyventojų keliais autobusais rugpjūčio 29 d. išvažiavo į Vilnių, į mitingą „Už laisvą pasirinkimą“ prieš koronaviruso suvaldymo priemonę – kaukes.

Į renginį susirinko per tūkstantis žmonių, tačiau žiniasklaida pareiškė, jog keli šimtai.

Virginijos Jurgilevičienės nuotr.

Dalis vykusių į mitingą buvo tie, kurie aktyviai dalyvavo žymaus advokato Kęstučio Čilinsko įkurtame demokratiniame judėjime, vėliau pedofilijos skandale, dar vėliau -referendume, kad žemė nebūtų parduota užsieniečiams ir kitose pilietinėse akcijose, bet didžioji dalis buvo jauni žmonės.

Renginiuose dalyvauti būtina, nes viena yra skaityti ir matyti žiniasklaidoje, o kita, kai pats esi dalyviu.

Žurnalistai, medijos informuoja apie tuos pranešėjus, įvykius, kurie jiems atrodo įdomūs arba vykdo redakcijos užsakymą, tačiau mitingo dalyviams gali patikti visai kiti kalbėtojai ir vaizdai, deja, žiniasklaidos nerodomi ir neaprašomi.

Po prof. habil. dr. Leonido Sakalausko pasisakymo mes, keli klaipėdiečiai, priėjome ir padėkojome už informatyvų pranešimą. Jo kalbos esmė, kad virusas yra, tačiau ne kaukės jį įveiks, bet imuniteto stiprinimas.

Manome, kad mūsų valdžiai laikas jau išgirsti tuos, kurie jiems nepataikauja, kaip profesorius L. Sakalauskas.

Dėl masinio kaukių dėvėjimo ir kitų priemonių, kurias taiko sveikatos ministras, turėtų spręsti kompetentingi iš įvairių mokslo sričių surinkti geriausi specialistai. Deja, dabar Aurelijus Veryga su paklusniais parankiniais ir, dar pasitelkę jėgos struktūras, tapo tinkamiausiais žinovais.

Skaudu, kad žiniasklaida net 5 kartais sumažino dalyvių skaičių. Nemalonu, kad apie renginį informavo tendencingai, paprasčiau pasakius, apšaukė priešais, nesusipratėliais.

Ką išgirdome mitinge? Kokio tikslo siekė šis masinis gyventojų susirinkimas?

Pirmiausia, kad ši pasaulį apėmusi epidemija reikalauja peržiūrėti Lietuvos ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą. Kalbėjo žmonės, turintys didžiulę patirtį švietimo, medicinos, gamtosaugos ir kitose srityse.

Deja, valdžia pasirinko lengviausią kelią – gąsdinimą ir totalią izoliaciją. Nors į mitingą susirinko įvairiai mąstantys ir organizatoriai bijojo provokacijų, netinkamo elgesio, tačiau net kažko panašaus neįvyko, nes didžioji dalis atėjusiųjų neabejojo ta plaučių ligos epidemija. Dalis mitinguotojų buvo tos nuomonės, kad ši liga žmoniją baudžia už veiklą, t.y perspėja mus, kad einame neteisingu keliu.

Ką darome blogai? Pirmiausia, naikiname savo imuninę sistemą, nuodijame visokiais chemikalais savo organizmą ir gamtą. Senosios Europos valstybės – Italija, Ispanija, kurios gražiose pakuotėse pardavinėja skanų, bet ne sveiką maistą, naktimis turėjo vežti lavonus, kad nesukeltų panikos. Mes, lietuviai, dar geriame pieną, kuris surūgsta ir panašiai, t.y., savo organizmui duodame mažiau nuodų, todėl tokio masto koronaviruso pasekmių ir neturėjome.

Valdžia, padedant A. Verygai, mus gąsdina, kad gali pasikartoti Italijos pandemijos variantas. Dalis Europos valstybių vadovų, pamatę ryškius sergamumo ir mirties skirtumus, atsisakė drastiškų priemonių. Kai švedų, net mūsų kaimynų latvių valdžios pasirinko įtikinėjimo, pasitikėjimo kelią, tai ponas A. Veryga ir partiečiai valstiečiai nuėjo lengviausiu keliu – gąsdinimo.

Ką daryti, kai tie, kurie yra valdžioje, girdi tik save? Ką daryti, kad „aklais“ jiems būti padeda žiniasklaida? Ką daryti, kai ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priimtus sprendimus laiko teisingais ir nesiruošia jų peržiūrėti ir pritaikyti naujoms sąlygoms?

Lieka tik vienas kelias. Per visus informavimo šaltinius kalbėti Lietuvos žmonėms apie poreikį pokyčiams, permainoms.

Būtina taisyti pagrindinį Lietuvos ateities dokumentą – Lietuvos bendrąjį planą. Šiandien apie tai reikia kalbėti, nes kai bus patvirtintas planas, bus jau vėlu. Mitingo organizatoriai sutiko, kad klaipėdietė Laima Laurinavičienė kalbėtų apie Lietuvos bendrajame plane pateiktą sprendinį – pastatyti Melnragėje išorinį uostą.

Kodėl reikia statyti Melnragėje? Premjero aplinka aiškina, jog todėl, kad pigiau. Ar šis valdžios argumentas neliudija apie korumpuotus užsakovus? Korupcinių susitarimų esmė yra ta, kad investicijų būtų kuo mažiau, o pelno – kuo daugiau, o po to, kad ir krachas, kaip Beiruto uoste.

Reikalaujame suplanuoti ne korupcinį, ne pigesnį jūrų uosto variantą, bet tinkamiausią ir saugiausią Lietuvai. Manome, jog valstiečių pasirinktas ir galimai korupcijai dirbantis premjeras, tyčiojasi iš klaipėdiečių, kurie turi kitą nuomonę ir viziją dėl išorinio uosto statybos vietos.

Šiandien į gatves išėjo Libano gyventojai, kurie kaltina savo valdžią korupcija. Atsitikusi nelaimė paralyžiavo visą Libano pramonę, nes 90 procentų žaliavos, prekių patekdavo per Beiruto uostą.

Premjere S. Skverneli, šiandien ta nelaimė aplenkė mus, lietuvius, tačiau kas gali paneigti, kad tokia bėda gali ištikti ir Klaipėdos uostą. Premjere, puikiai žinote, kad Klaipėdos uosto bendrajame plane yra suprojektuotas toks sandėlių tankumas, aukštingumas, kad įvykus nelaimei patirsime tą patį, ką ir Beiruto uosto gyventojai.

Reikalaujame, kad Lietuva turėtų antrą uostą – Būtingę. Reikalaujame naikinti priimtus galimai korumpuotus sprendimus susijusius su uosto bendruoju planu. Reikalaujame nepriiminėti Lietuvos bendrojo plano iki Seimo rinkimų spalio 11 d.