Lietuvos žaliųjų partijos atstovai pageidauja, kad Generalinė prokuratūra ir Konstitucinis Teismas „atlikti išsamų tyrimą” dėl Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano.

„Numatomas uosto plėtros būdas neišvengiamai lems padidėjusią oro, paviršinio vandens, dirvožemio taršą, turės neigiamą poveikį žemės gelmėms, krantams, saugomoms gamtinėms teritorijoms bei biologinei įvairovei, o drauge ir visos Klaipėdos gyventojų sveikatai. Dėl šių aplinkos apsaugos ir visuomenės gyvenimo kokybės pažeidimų kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas apginti visuomenės teisę gyventi sveikoje aplinkoje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus. Vyriausybės sprendimas, kuriuo ji patvirtino Klaipėdos uosto bendrąjį planą, turėtų būti panaikintas tiek dėl žmonių gerovės, tiek dėl būtinybės apsaugoti visos Lietuvos Baltijos pajūrį ir į pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių nerijos kraštovaizdį“, – pranešime spaudai cituojamas rašto autorius, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.

Jis akcentuoja, kad bendrajame uosto plane nėra privalomų krantotvarkos priemonių tvarkymo zonų ir nenumatyta, kas finansuos tokių priemonių įrengimo, nuolatinės priežiūros bei remonto darbus.

Tuo metu galimas kandidatas nuo šios partijos vienmandatėje Pajūrio apygardoje Arvydas Ektis teigia parengęs prašyma Seimo nariam kad jie pasirašytų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų uosto bendrojo plano atitikimą Konstitucijai.

Jo nuomone, planas pažeidžia „vertybių pusiausvyrą tarp Konstitucijos 46 straipsnyje numatytos teisės verstis ūkine veikla ir 54 straipsniu įtvirtintos valstybinės saugomų gamtos vertybių apsaugos“. Esą patvirtinant bendrąjį planą galimai buvo pažeisti ir tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai numatyti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijoje.