P0

Mums rašo

Būtina naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius dėl uosto plėtros (9)

Virginija Jurgilevičienė
2020-09-09


Architektas Edmundas Benetis ir bendruomenių atstovas Gintaras Ramašauskas rugsėjo 7 d. klaipėdiečiams merijoje pasakojo, kas nutiks, jei vis tik bus patvirtintas Lietuvos bendrasis planas su išoriniu uostu prie Melnragės ir su Kiaulės nugaros išbetonavimu iki marių kranto.

Visą rugsėjo mėnesį kiekvieną pirmadienį 17 val. klaipėdiečiai kviečiami pasiklausyti architekto Edmundo Benečio informacijos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius skirtus Lietuvos pajūriui, Klaipėdai. Virginijos Jurgilevičienės nuotr.

Įvyks katastrofa. Krantai bus išplauti, vanduo apsems žemyninę dalį. Tiesa, specialistai apie būsimą katastrofą parašė šiek tiek kitaip, jog Lietuvos pajūrio krantams bus padaryti neigiami, ilgalaikiai, reikšmingi pokyčiai, todėl savo surašytuose sprendiniuose numatė krantų erozijos stabdymą, deja, tik atsiradus realiai grėsmei.

Susirinkusiems klaipėdiečiams pasidarė įdomu, kokios bus mestos lėšos likviduoti realiai grėsmei. Milijonai, o gal ir milijardai eurų? Ar valstybė turi tiek pinigų? Jei planuotojai numatė ekologinę katastrofą, tai turi numatyti ir lėšas jai likviduoti.

Ar turės valstybė tokių pajamų, kai į biudžetą iš turizmo ir poilsio gauna apie 5 procentus ir didžioji dalis pajamų yra gaunami iš pajūryje vykdomo poilsio verslo. Šis verslas dėl uosto plėtros būtų sužlugdytas, todėl pinigų į biudžetą nepatektų. Ar užteks lėšų likviduoti ekologinei katastrofai, kai uostas iš krovos į biudžetą valstybei duoda apie 6,5 procento?

Valdžios teiginiai dėl konkurencingo uosto tėra tuščias burbulas. Tarptautiniai įvykiai, t.y., Baltarusijos sugrįžimas į Rusijos glėbį – ir trečioji dalis uosto krovinių bus nukreipti į Ust-Lugą ar kitą Rusijos uostą. Kroviniai atsiranda, išnyksta dėl įvairių politinių sprendimų, o ne todėl, kad Klaipėdos uostas yra geresnis už kaimyninių šalių uostus.

Uostininkų teiginiai, kad jie gelbsti šalies biudžetą – daugiau negu pasityčiojimas. Kas atsakys dėl uostininkų fantastinių planų, kurie neš tik nuostolius?

Kodėl esantys valdžioje nenori paskaičiuoti išlaidų, kai reikės stabdyti gamtos atsaką į nusikalstamą invaziją?

Tik piliečiai gali valdžią sugrąžinti į realybę, priminti jai kokios pasekmės tų absurdiškų planų. Tik piliečiai gali pasakyti, jog neatsakingas verslas negali tapti Lietuvos strateginių objektų planavimo kelrode žvaigžde.

Didžioji dalis susirinkusių klaipėdiečių nutarė įkurti iniciatyvinę grupę, kuri aktyviai prisidėtų prie Klaipėdos bendruomenių asociacijos paruoštos peticijos sklaidos ir ieškoti priemonių bei būdų stabdyti Lietuvos bendrajame plane numatytą pajūrio sunaikinimą. Pasirašyti galima internete.

Kas nenori ar negali pasirašyti elektroniniu būdu, tas gali savo parašą padėti atėjęs į Klaipėdos miesto meriją (Danės g. 17, Klaipėda) į antrą aukštą, kur yra eksponuojami sprendiniai iš Lietuvos bendrojo plano. Lauksime aktyvių klaipėdiečių nuo 16 iki 18 val.

Visą rugsėjo mėnesį kiekvieną pirmadienį 17 val. klaipėdiečiai kviečiami pasiklausyti architekto Edmundo Benečio informacijos apie Lietuvos bendrojo plano sprendinius skirtus Lietuvos pajūriui, Klaipėdai.

Taip pat klaipėdiečius prašysime spalio 5 d. važiuoti į Vilnių, kur vyks paskutinis Lietuvos bendrojo plano pristatymas.

Tik kartu, tik su meile Klaipėdai ir Lietuvos pajūriui sugebėsime sustabdyti beprotystę, kurią suplanavo neatsakinga Lietuvos valdžia, pasitelkusi godų, skaičiuojantį savo pelnus verslą, kuris būsimą žalos likvidavimą paliks valstybei, t .y. mums visiems.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija


2020-09-09

9 komentarai “Būtina naikinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius dėl uosto plėtros”

  1. Puiku, kad tie, kurie nori sunaikinti pajūrį, kuriems specialistų perspėjimai tėra nusišnekėjimas apie architektą atsiliepia, kad jis visada toks buvo. Pajūrio naikintojai aiškiai pareiškė, jog jis visada buvo, kad išsaugoti aplinką ateinančios kartoms. Jei nepasirašėte, tai pasirašykite peticiją https://www.peticijos.lt/visos/77035/reikalaujame-naikinti-lietuvos-respublikos-teritorijos-bendrojo-plano-sprendinius-iteisinancius-isorini-giliavandeni-uosta-baltijos-juroje-ties-melnrage/

  2. Jaučiasi, kad rinkimai artėja. Pensininkas Benetis neturi ką veikti tai nors pensininkams galvą susuka. Uosto BP patvirtintas, vėlu. Šunys loja karavanas eina.

    • kalba eina apie Lietuvos bendrąjį planą

    • Sutinku. Kaip jis ir suranda tokių jurgilevičienių palaikytojų….kas su juo susidūrė koks buvo

    • Kuri ir nori užgrobti pajūri….neišeis vagišiai….oi nukaposim rankites….

  3. Politikeliu šaika jau padovanojo jiems uosta už mūsų pinigus. Viskas jau padalinta. Toi 5 spalio šaika pasirašys

  4. Įdomu, kas ta šaika, naikinanti Lietuvos pajūrį ir Klaipėdos miestą? Tai šaikai aiškiai yra pasakyta, kad jūroje supiltas betonas neš ilgalaikį, reikšmingą ir neigiamą poveikį. Kokie ir kieno pinigai jiems užkišo ausis ir užrišo akis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt