Šiuo metu viešinamuose Lietuvos bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose rašoma, jog iki 2030 m. numatoma ir vidinė (pietinė), ir išorinė (šiaurinė) Klaipėdos uosto plėtra.

Prieš tokią plėtrą nuolat aktyviai pasisakantis architektas Edmundas Benetis teigia, jog tai reiškia, kad „melavimas apie „preliminarius” ir „sąlyginius” išorinio giliavandenio uosto sprendinius Uosto bendrajame plane pasibaigė”.

Iliustracija iš uosto bendrojo plano

„Vertinant krovos apimtis, Klaipėdos valstybinis jūros uostas yra Baltijos šalių lyderis ir norint, kad toliau juo išliktų ir stiprėtų, reikia plėsti šio uosto pajėgumus bei gerinti susisiekimo infrastruktūrą sausumoje. Iki 2030 m. numatoma Klaipėdos jūrų uosto išorinė (Šiaurinė) ir vidinė (Pietinė) plėtra. Prognozuojama, kad metinė krova iki 2030 m. galėtų išaugti dvigubai. Esamas Klaipėdos miesto susisiekimo tinklas nėra pakankamai efektyvus ir darnus, kad galėtų aptarnauti augančius iš uosto krovinius gabenančio transporto srautus, todėl kartu su uosto plėtra iki 2030 m. planuojama vystyti sausumos transporto infrastruktūrą siekiant išskaidyti ir nukreipti krovinių srautus nuo miesto teritorijos”, – rašoma minėtuose konkretizuotuose sprendiniuose, pateiktuose viešinimui.

Kitoje jų dalyje rašoma, kad jau yra įteisintos tokios plėtros galimybės ir gali vykti projektavimas bei statyba, kuriuos numatoma baigti iki 2030 m.

„Tai parodo, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra melagis”, – sakė E. Benetis, cituodamas ministro pasirašytą ir jam skirtą praėjusių metų rugsėjo 27 d. atsakymą.

Jame rašoma: „Už uosto bendrojo plano planuojamos teritorijos ribų pavaizduoti grafiniai sprendiniai, išskyrus teritorijų rezervavimą, yra iliustraciniai ir negali būti laikomi teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, sukuriančiais teisines ar kitas pasekmes į šių sprendinių teritoriją patenkančiam nekilnojamajam turtui. Dėl šios priežasties Bendrajame plane išorinio uosto Melnragėje vieta yra sąlyginis sprendinys ir tolimesnės uosto Baltijos jūros akvatorijoje ties Melnrage planavimo ir projektavimo procedūros galės būti vykdomos tik tuo atveju, jeigu, atlikus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcijos strateginį poveikio aplinkai vertinimą (toliau – SPAV), ši galima uosto statybos vieta bus pasirinkta kaip prioritetinė (tai apibrėžta ir Bendrojo plano tekstinėje dalyje). Nustačius išorinio uosto vietą, susisiekimo jungties sprendinių alternatyvos bus analizuojamos atskiru teritorijų planavimo dokumentu, t. y. susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planu (toliau – vystymo planas), kurį rengiant taip pat bus atliekamos SPAV procedūros, siekiant parinkti optimalų sprendimo variantą, įvertinant socialiniu, ekonominiu ir gamtosauginiu aspektais, taip pat, parengus vystymo planą bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas”.

„Gal tai gali būti stimulas Klaipėdai sukilti per paskutinįjį Lietuvos bendrojo plano viešinimo renginį – baigiamąją konferenciją?” – retoriškai klausė architektas.

Jo minima konferencija numatoma Vilniuje, Valdovų rūmuose, spalio 5 d.  Jei susiklostytų aplinkybės, kad būtų apribota galimybė vykdyti gyvus renginius ir susibūrimus, ji bus organizuojama nuotoliniu būdu, nuorodą į renginį paskelbiant planavimo organizatoriaus – Aplinkos ministerijos – interneto svetainėje www.am.lt.

Iki pat spalio 5 d. bendrojo plano sprendiniai žemėlapių ekspozicijoje yra viešinami ir Klaipėdos rotušėje (Danės g. 17).

Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus Aplinkos ministerijai, siunčiant juos adresu A. Jakšto g. 4, Vilnius, el. p. info@am.lt arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Pačios konferencijos metu pasiūlymai galės būti teikiami ir žodžiu.