P0

Svarbu, Temos

Autobusams siūlo pamiršti Biržos tiltą (9)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-09-17


Klaipėdos savivaldybės pasamdyti ekspertai konstatavo, kad Biržos tilto perdangos konstrukcijos yra patenkinamos būklės, tačiau išvardinę būtinus atlikti darbus kartu rekomendavo „ateityje tiltą eksploatuoti tik pėsčiųjų ir lengvųjų automobilių eismui”.

Jau ir dabar, anot ekspertų, tiltu turėtų važiuoti tik viešasis transportas, kurio masė – iki 20 tonų (pailginti autobusai jau viršija šią ribą). Tačiau laikinasis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) vadovas Andrius Samuilovas sako, jog trasos per Tiltų gatvę netekimas būtų didžiulis smūgis viešojo transporto sistemai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio teigimu, jau artimiausiu metu turėtų būti priimti sprendimai dėl greičio ribojimo ant tilto, taip pat bus vykdomos procedūros ekspertų išvardintiems darbams nupirkti. Tuo metu „Meridiano” savininkai, turintys plukdyti šį burlaivį į doką, kol kas sulaukė tik žodinio miesto valdžios patikinimo, kad tiltas keliasi.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Paaiškėjo, kad stringa

Birželio pradžioje į tradicinę „Meridiano“ burių pakėlimo ceremoniją kviesdami barkentinos savininkai kartu informavo, jog šį pavasarį buvo planuojama laivą plukdyti į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista agresyvios aplinkos poveikio. Be to, būtina įvertinti povandeninės laivo dalies būklę, nuvalyti vandens augmeniją, kriaukles, atstatyti tam tikrus jos parametrus, perdažyti, kad laivas galėtų saugiai tarnauti naują laikotarpį iki kito dokavimo.

„Tai, kad „Meridianas“ yra įkalintas dėl Biržos tilto pakėlimo problemų, mums iš tiesų kelia nerimą, nes, reikalui esant, nebūtų įmanoma imtis skubių veiksmų laivui ištempti į remonto doką, kyla avarinių situacijų grėsmė“, – tada cituotas laivą valdančios viešosios įstaigos savininkas Aloyzas Kuzmarskis.

Biržos tiltas paskutinį kartą buvo renovuotas 2006-2007 metais. Tuo metu tilto rekonstrukciją atliko konkursą laimėjusi bendrovė „Hidrostatyba“. Restauravimas kainavo 1,34 mln. eurų, projektas – 43,4 tūkst. eurų, dar 4,3 tūkst. eurų sumokėta už projekto ekspertizę.

Pernai rudenį UAB „Čiukuro resta” už beveik 163 tūkst. eurų ėmėsi remonto darbų: demontavo ir išgabeno apie 7 kub. m nukritusį kontrasvorį ir vietoje jo sumontavo naują, kitus penkis sovietinius kontrasvorius sustiprino plieno juostomis, suremontavo jų pažaidas bei atliko aštuonių ortotropinių plokščių atraminių guolių remontą. Visgi paaiškėjo, kad tiltas po kontrsvorio remonto jau pakyla, tačiau ne tiek, kad galėtų praplaukti „Meridianas”.

Dėl to buvo nusipirkta tilto ekspertizė, kurią už 25 000 eurų atliko konkursą laimėjusi bendrovė „INHUS Engineering”.

Ką nustatė?

Ekspertai padarė šešias pagrindines išvadas. Jose rašoma, kad tilto perdangos konstrukcijos yra patenkinamos būklės, bet įvertinant tai, kad tilto būklė per pastaruosius trejus metus ženkliai pablogėjo, šiuo metu tiltu, anot jų, galima leisti važiuoti viešajam transportui, kurio masė iki 20 tonų.

„INHUS Engineering” specialistai laikinai, kol bus paaukštintas dešinysis prietiltis ir bus suremontuota gelžbetoninė gembė, siūlo transporto greitį apriboti iki 20 km/h.

„Reikia skubiai nuimti nuo naujojo kontrasvorio visus papildomus špižinius luitus; atlikti kėlimo įrangos patikrinimą-profilaktiką;  rekomenduojame ateityje tiltą eksploatuoti tik pėsčiųjų ir lengvųjų automobilių eismui”, – taip skamba kitos trys ekspertų išvados.

Jie taip pat pateikė dar 14 papildomų išvadų, kurių kai kurios turi nuo dviejų iki penkių papunkčių.

Tarp jų yra nurodymai permontuoti ir perdažyti visus turėklus, nes kai kurios jų sekcijos sumontuotos netiksliai ir nekokybiškai, o porankis iškreivintas; restauruoti siūles tarp granito plokščių; būtinai atlikti važiuojamosios dalies dangos remontą; įrengti prietilčių hidroizoliaciją; pakeisti naujais nekokybiškai sumontuotus ir jau susidėvėjusius prietilčių šaligatvių bortus; vietoje susidėvėjusios, morališkai pasenusios ir šiuo metu neveikiančios kėlimo-nuleidimo automatikos sumontuoti naują šiuolaikinę automatiką ir kt.

Ką darys?

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. Dobranskio teigimu, yra ir nesudėtingi, ir nemažai laiko galintys pareikalauti darbai.

„Kontrasvoriui nuimti svorio, berods, apie dvi tonas, turi būti nesudėtinga. Kai keitėme kontrsvorį buvo nudažyta tilto apačia, tačiau ekspertai pastebėjo, kad ten jau yra įsimetusi korozija ir čia jau yra garantija, prašysime perdažyti. Panašu, kad jau kitame Saugaus eismo posėdyje spręsime dėl greičio ribojimo”, – sakė A. Dobranskis.

Kartu jis akcentuoja, kad jau visas tiltas, ne tik mechanizmų dalis reikalauja investicijų.

„Reikės ir turėklus demontuoti, perdažyti. Turime daryti projektą ir daugiau mažiau bus aišku, ką reikia daryti ir apie kokius pinigus eina kalba. O projektavimas užtruks, tai nėra paprasti dalykai”, – teigė pašnekovas.

Autobusus be naujo tilto iškelti nerealu?

Laikinasis KKT vadovas Andrius Samuilovas sako, jog trumpų autobusų masė neviršija 20 tonų, o pailginti jau peržengia ekspertų minėtą ribą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Kaip suprantu, sutvarkius kontrasvorius turėtų situacija pagerėti. Greičius apmažinsime, atstumų irgi įmanoma laikytis. Jei bus vykdomas tilto remontas, tai niekur nedingsi, tektų apvažiuoti. Viešasis transportas juk ne šiaip važinėja, o keleivius veža. Šis tiltas svarbu tiek dėl atvežimo į senamiestį, tiek techniškai šis koridorius yra labai svarbus, nes sukuria didžiulį pranašumą lyginant su kitu transportu. Jei jo netenkame, gautųsi lengvas šių metų Jūros šventės variantas, kai autobusai važiuoja iki Turgaus, o kai kurie bando važiuoti Pilies gatve arba Mokyklos viaduku. Tą situaciją turėjome per paskutinį šio tilto remontą. Tada Pilies gatve į vieną pusę plius penkios minutės prisėdėdavo, o keleivių buvo sumažėję maždaug dešimtadaliu”, – sakė A. Samuilovas.

Pasak A. Dobranskio, diskusija dėl autobusų bus, bet „suprantama, kad tai viena pagrindinių arterijų”.

„Kokios spūstis tada sukurtume kitose gatvėse? Perspektyvoje atsiradus naujam tiltui šalia gal ir būtų galima galvoti apie autobusų eismo nutraukimą, bet kol kas aš sunkiai įsivaizduoju tokią galimybę. Bastionų tilto minties neatsisakome, į perspektyvą žiūrint neatmetamas variantas, kad lengvesnių konstrukcijų, dviejų, o ne keturių juostų tiltas ten tikrai galėtų atsirasti”, – sako vienas iš savivaldybės administracijos vadovų.

Žinia, apie naujo tilto statybas jau buvo kalbama dar tarpukariu – 1937-ųjų rugsėjį. Idėja buvo atgaivinta 1964 metais, kai Miestų statybos projektavimo institute buvo parengtas senamiesčio dubliuojančios gatvės projektas. 1975 m. sausį miesto Vykdomasis komitetas pritarė  pasiūlymui projektuoti dubliuojančią gatvę apeinant senamiestį už pylimų ir pastatant tiltą per Dangę ir tęsinį iki Dangės gatvės.

Nepriklausomoje Lietuvoje prie tilto idėjos buvo sugrįžta baigiantis pirmajam XXI amžiaus dešimtmečiui – 2009 m. buvo patvirtintas detalusis teritorijos tarp Gluosnių gatvės, Gluosnių skergatvio, Dangės upės ir bastionų komplekso planas, pagal kurį naujo kvartalo statytojai turėjo parengti naujos keturių eismo juostų Bastionų gatvės projektą abipus upės bei naujojo Bastionų tilto techninį projektą.

Nepavykus realizuoti šių planų 2014 m. spalį Klaipėdos savivaldybė paskelbė atvirą tarptautinį Bastionų gatvės su naujuoju tiltu per Dangės upę projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros konkursą. Jį laimėjo laimėjusi bendrovė „Kelprojektas” kartu su partneriais – Nyderlandų projektavimo ir konsultavimo bendrove „Royal HaskoningDHV” ir architektų biuru „Andrijauskas ir partneriai” – už 859,4 tūkst. Eur atliko didžiąją dalį darbų, bet paaiškėjo, kad tokiam projektui turės būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Tad šiemet balandį Klaipėdos savivaldybėje vykusiame pasitarime nuspręsta sutartį nutraukti, nors paslauga ir nėra galutinai suteikta.

„Matome, kad projektas nebus suderintas, todėl siūlome projektavimo sutartį nutraukti šalių sutarimu. Sakome, jog reikia atsisakyti brangaus sprendimo, bet pati jungtis yra reikalinga. Tik reikia suprojektuoti tokį sprendinį, kuris būtų priimtinas ir gyventojams, ir derinančioms institucijoms“, – birželį buvo sakęs savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, pabrėžęs, jog Bastionų tiltas tikrai niekur iš Klaipėdos savivaldybės strateginių planų nedings, tačiau esą kol kas neaišku, kada jis bus pradėtas bent jau projektuoti.

„Meridianas” išplauks vėlyvą rudenį?

Paklaustas, ar po šios ekspertizės „Meridiano” savininkai galės pradėti planuoti laivo dokavimo darbus, A. Dobranskis sakė, kad „ekspertai bandė tiltą pakelti ir jis pasikėlė pilnai”.

„Tačiau 100 procentų tokiam tiltui jau negalima duoti”, – teigė pašnekovas.

Tuo metu burlaivį valdančios viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas” atstovai sakė kaip tik trečiadienį sulaukę Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės skambučio, kurio metu ji informavo, kad tiltas pasikelia. Nors atitinkamo raštiško patvirtinimo dar nėra, tačiau žadama pradėti derinti burlaivio išplukdymo ir dokavimo klausimus.

Preliminariai manoma, kad laivas savo vietą gali palikti vėlyvą spalį ar lapkritį

ISTORIJA

Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo strateginę reikšmę: dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai.

1877 m. pagal vietinio architekto Mejerio projektą buvo pradėtas statyti naujas varstomas metalinis tiltas ant mūrinių atramų. Tiltą statė Gdansko firma. Jis buvo atidarytas 1879 m.

1904 m., kai pradėjo važinėti tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota. Po šios rekonstrukcijos tiltą papuošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis. Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos. Vėliau jo turėklai buvo supaprastinti, o portalai pašalinti.

Antrojo pasaulinio karo metu tiltas buvo sugriautas. Atstatytas 1948 m., bet jau pakeitus kryptį – tiltas „paslinktas” labiau į dešinę. 


2020-09-17

9 komentarai “Autobusams siūlo pamiršti Biržos tiltą”

  1. Pritariu kad reikejo ne ziopsoti opastatytitilta prie jono kalnelio ir irengti tramvaju.bailumas ir neryztigumas privede pre to ka turim.geda uz miesto valdzia.proverzio kol kas nesimato deja.

  2. Manau, kad tiltas buvo is pat pradziu nekokybiskai suremontuotas. Tureklai pries remonta tikrai nebuvo tokie susiraite, kaip po jo. Po remonto tiltas dar simta metu turejo tarnauti.

  3. Ko daugiau tikėtis iš tokiso valdžios kuri užkirto kelią tramvajui ir naujajam tiltui?

    • Eik tu su savo tramvaju zinai kur, galva issiplauk . Dar vienas pusprotis. Dar pasiulyk metro klaipedoj pastatyti. Ligonis.

  4. Baikim žaisti ir imituoti problemos sprendimą. Laikas Bastionų tiltui, jį atidėliodami, tik pasmerkiam išleisti jam vis daugiau. Tiek iš diskutuota apie Tiltų g pavertimą pėsčiųjų alėja, tai ir judėkime ta kryptimi, nešvaistydami laiko ir pinigų nuolatiniams remontams.

    • Na tai kodel dar neaišku kad šis tiltas geriausiai tiktų pėstiesiems-tada ir senamiestyje atsirastų vaikštančių žmonių,ir senieji namai nebevirpėtų iki griuvimo..Vis tiek iš autobusų ten niekas neišlipa tik pramauna tolyn,net prie senojo turgaus mažai keleivių(kasdien važinėju) Autotransportui geriau apvažiuoti tą vietą-čia jau specialistams skaičiuoti kaip ir kur(tam ir algą gauna)

  5. Užteks simuliuoti transporto sistemos sprendimus ribojant eismą! Ir diletantui aišku, kad dabartinis Biržos tiltas nebeatitika šių dienų miestiečių poreikių! Jis pasenęs tiek fiziškai, tiek technologiškai, tiek moraliai! Žvelgiant į ateities perspektyvą, jei paleisti per jį tramvajų, tiltas bus problema numeris vienas! Taip, kad išvada viena – tiltą reikia pakeisti į tokį, kuris spręstų ne tik šių dienų, bet ir ateities transporto klausimus! Valio draugai!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt