P0

Kelionės laiku, Svarbu

Biržos tiltas retose fotografijose (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-09-20


Padedant Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos valdomam AdM archyvui „Atvira Klaipėda“ tęsia kelionę laiku.

Šįkart jos stotelė – Biržos tiltas, užfiksuotas minėtajame archyve saugomose retose fotografijose.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KUBRIAI) prof. habil. dr. Vladas Žulkus knygoje „Viduramžių Klaipėda“ rašo, kad jau XIV amžiuje Klaipėdoje buvo mažiausiai trys tiltai, o XVI a. jau vien mieste buvo trys tiltai. Vienas iš jų stovėjo ten, kur ir dabar yra Biržos tiltas.

„Iki XVIII a. antrosios pusės šis tiltas turėjo strateginę reikšmę. Užtat jį saugojo dešiniajame upės krante supiltas ravelinas. Biržos tiltas miestui duodavo nemažai pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – medinio tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Jam buvo skiriama daug dėmesio: tiltas daug kartų rekonstruotas, perstatytas. Žinomos Biržos tilto 1730, 1807, 1836, 1854, 1872, 1879, 1904, 1924 m. rekonstrukcijos. XIX a. pirmojoje pusėje vartomojo Biržos tilto anga praplaukiančiųjų laivų stiebams buvo vos dvylikos pėdų (apie 3,8 m) pločio. Vėliau anga paplatinta iki 10,4 m”, – yra rašęs architektūros istorikas Jonas Tatoris.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot istoriko Johano Zembrickio, nors 1872 m. už daugiau nei 2000 talerių buvo pakeista visa viršutinė Biržos tilto dalis, paaiškėjo, kad reikia perstatyti visą tiltą. Pasak J. Tatorio, pagal vietinio architekto Mejerio projektą 1877 m. buvo pradėtas statyti naujas varstomasis metalinis Biržos tiltas ant mūrinių atramų. Metalinę jo dalį projektavo Vysbadeno inžinierius Bernšteinas. Tiltą statė viena Gdansko firma.

Naujasis tiltas susisiekimui buvo atidarytas 1880 m. lapkričio 28 d. Jo statyboms buvo panaudotas ir likutis iš 1870 m. sausį mirusio miestui tekusio pirklio ir laivų savininko Christiano Vollrado Schlewio 90 257 talerių palikimo.

Pasak J. Zembrickio, dvi naujojo tilto dalys buvo varstomos – atsidarydavo devyniolikos ir keturiolikos metrų pločio angos.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

1904 m. kai pradėjo važinėti elektrinis tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota, nes reikėjo metalinių konstrukcijų elektros laidams.

„Po šios rekonstrukcijos tiltą puošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis. Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečio dešimtmečio pabaigos. Vėliau jo turėklai buvo vėl supaprastinti, o portalai pašalinti“, – rašė J. Tatoris.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

1935 m. liepą „Lietuvos aidas“ rašė apie atliekamą kapitalinį šio tilto remontą.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Biržos tiltas 1945 m. atsitraukiančio Vermachto buvo sunaikintas kaip ir Karlo (dabar – Pilies) bei geležinkelio ties Joniške.

1945 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl tilto per Dangę statybos šalia Laukininkų (dabar – Tiltų) gatvės. Juo buvo patvirtintas inž. mjr. Valkovskio projektas. KUBRIAI direktorius, dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad pagal jį buvo įrengtas tik medinis Biržos tiltas panaudojant senųjų įrengimų liekanas. Būtent juo pirmaisiais pokario metais ir vyko viskas autotransporto priemonių susisiekimas tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalių. O pėstiesiems buvo skirtas dar vienas laikinas tiltelis.

Anot istoriko, jau atstatymo metu šis tiltas buvo traktuojamas kaip laikinas: nebuvo atkurta jo pasukimo mechanika, tad Dangėje negalėjo vykti jokia laivyba.

1951 m. liepą miesto Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl kapitalinio tilto remonto. Galiausiai tiltas buvo perstatytas pasukant jo ašį į dešinę, taip įliejant jį į naują Montės gatvės atkarpą, nutiestą šalia Tarybų aikštės, suformuotos vietoje buvusios Biržos gatvės. Taip pat atsižvelgiant į vyriausiojo karinės dalies inžinieriaus rekomendaciją dėl laivybos galimybių Dangėje 1953 m. lapkritį miesto Vykdomasis komitetas nusprendė važiuojamąją tilto dalį pakelti 30 cm aukščiau nei buvo numatyta pirminiame projekte.

Valstybinio projektavimo instituto parengtą tilto architektūrinio apipavidalinimo techninį projektą miesto Vykdomasis komitetas patvirtino 1954 m. balandį. O pats tiltas, anot V. Safronovo, buvo baigtas statyti 1956-aisiais.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar vienas tilto remontas buvo pradėtas po ketvirčio amžiaus – 1981-ųjų balandį. O 1986 m. kovą buvo tvarkomos tilto prieigos.

„Naujai pastatytas tiltas pasirodė esąs ir aukštesnis, ir patogesnis. Tačiau bėda – tiltas pakilo, o priėjimo keliai liko žemi. Gatvę užpylė, tačiau nepakelsi senųjų šaligatvių, tektų užpilti ir kelių namų duris ir langus. Taip ir liko šios gatvės pusės „apkasinis” pėsčiųjų priėjimas prie tilto. Jį prieš daugelį metų akmenimis buvo išmūriję Kelių eksploatacijos valdybos darbininkai. O miesto gyventojų daugėjo, užsikišo šis siauras praėjimas. Miesto Vykdomasis komitetas nutarė važiuojamosios dalies sąskaita praplėsti šį gilų ir siaurą praėjimą. Darbai jau vyksta”, – tada rašė „Tarybinės Klaipėdos” korespondentas Jonas Kražys.

Nors dabartinis Biržos tiltas yra sovietmečio kūdikis, tai nesutrukdė atitinkamos jau nepriklausomos Lietuvos institucijoms paskelbti jį saugotinu objektu. 1999 m. birželį Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė savo įsakymu jį įtraukė į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip objektą, turintį techninės, istorinės ir architektūrinės vertės. O 2005 m. balandį Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas tiltą paskelbė saugoma nekilnojamąją kultūros vertybe.

Netrukus naujai iškepta saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė sulaukė ir pirmojo rimto remonto, suorganizuoto pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. 2006 m. birželį tilto remonto darbų ėmėsi Klaipėdos savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Hidrostatyba“. Šiek tiek ilgiau nei metus trukę tilto restauracijos darbai iš viso kainavo beveik 4,8 mln. litų: restauravimas kainavo 4,62 mln. litų, projektas – 150 tūkst. litų, dar 15 tūkst. sumokėta už projekto ekspertizę.

Praėjus mažiau nei 11 metų po šio tilto remonto, 2018-ųjų pavasarį jo „viduriuose” nukrito apie 30 tonų sveriantis betono luitas – vienas iš šešių tokių, atliekančių kontrasvorio funkcijas, būtinas norint pakelti tiltą. Tada dėl papildomo saugumo buvo apribotas eismas viena tilto juosta. Siekiant išspręsti šią problemą projektą ėmė rengti vilnietis inžinierius-tiltininkas Algirdas Steponavičius. Pagal jo parengtą 20 000 eurų atidėjusį techninį projektą pernai rudenį UAB „Čiukuro resta” už beveik 163 tūkst. eurų ėmėsi remonto darbų: demontavo ir išgabeno apie 7 kub. m nukritusį kontrasvorį ir vietoje jo sumontavo naują, kitus penkis sovietinius kontrasvorius sustiprino plieno juostomis, suremontavo jų pažaidas bei atliko aštuonių ortotropinių plokščių atraminių guolių remontą.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Šio birželio pradžioje į tradicinę „Meridiano“ burių pakėlimo ceremoniją kviesdami barkentinos savininkai kartu informavo, jog į doką turintis plaukti „Meridianas“ yra įkalintas dėl Biržos tilto, nes jis nepasikelia tiek, kiek reikia. Dėl to buvo nusipirkta tilto ekspertizė, kurią už 25 000 eurų atliko konkursą laimėjusi bendrovė „INHUS Engineering”.

Ekspertai padarė šešias pagrindines išvadas. Jose rašoma, kad tilto perdangos konstrukcijos yra patenkinamos būklės, bet įvertinant tai, kad tilto būklė per pastaruosius trejus metus ženkliai pablogėjo, šiuo metu tiltu, anot jų, galima leisti važiuoti viešajam transportui, kurio masė iki 20 tonų. „INHUS Engineering” specialistai laikinai, kol bus paaukštintas dešinysis prietiltis ir bus suremontuota gelžbetoninė gembė, siūlo transporto greitį apriboti iki 20 km/h.

„Reikia skubiai nuimti nuo naujojo kontrasvorio visus papildomus špižinius luitus; atlikti kėlimo įrangos patikrinimą-profilaktiką; rekomenduojame ateityje tiltą eksploatuoti tik pėsčiųjų ir lengvųjų automobilių eismui”, – taip skamba kitos trys ekspertų išvados.

Jie taip pat pateikė dar 14 papildomų išvadų, kurių kai kurios turi nuo dviejų iki penkių papunkčių. Tarp jų yra nurodymai permontuoti ir perdažyti visus turėklus, nes kai kurios jų sekcijos sumontuotos netiksliai ir nekokybiškai, o porankis iškreivintas; restauruoti siūles tarp granito plokščių; būtinai atlikti važiuojamosios dalies dangos remontą; įrengti prietilčių hidroizoliaciją; pakeisti naujais nekokybiškai sumontuotus ir jau susidėvėjusius prietilčių šaligatvių bortus; vietoje susidėvėjusios, morališkai pasenusios ir šiuo metu neveikiančios kėlimo-nuleidimo automatikos sumontuoti naują šiuolaikinę automatiką ir kt.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio teigimu, yra ir nesudėtingi, ir nemažai laiko galintys pareikalauti darbai.

„Kontrasvoriui nuimti svorio, berods, apie dvi tonas, turi būti nesudėtinga. Kai keitėme kontrsvorį buvo nudažyta tilto apačia, tačiau ekspertai pastebėjo, kad ten jau yra įsimetusi korozija ir čia jau yra garantija, prašysime perdažyti. Tačiau reikės ir turėklus demontuoti, perdažyti. Turime daryti projektą ir daugiau mažiau bus aišku, ką reikia daryti ir apie kokius pinigus eina kalba. O projektavimas užtruks, tai nėra paprasti dalykai”, – teigė A. Dobranskis.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Kelionė laiku Klaipėdos gatvėse“.


2020-09-20

5 komentarai “Biržos tiltas retose fotografijose”

  1. Ko čia gi čytis. Toje pačioje rubrikoje “ Keliones laiku” yra straipsnis “Pradingę Klaipėdos architektūriniai akcentai: birža ir senasis paštas”, ten sena vokiška nuotrauka, kur aiškiai parašyta “ Dangė”. Viskas, taškas.

  2. Vandenvardis “Dangė”- nei vokiškas, nei lietuviškas. Vokiškas yra “Dangė”, kuris tariamas kaip “Danje”. Gi lietuviškas – “Danė”. Tokį vandenvardį žinojo kraštiečiai Vydūnas, Vilius Kalvaitis, Vilius Pėteraitis, Lietuvos kalbininkas Antanas Salys. Kraštietis Jonas Užpurvis knygoje “Trys kalbinės studijos” (yra išleista ir vokiečių ir lietuvių kalbomis) rašė ir apie Klaipėdos vokišką pavadinimą. Jis nurodė tokią vietovardžio kaitos seką, kuri argumentuojama rašytiniais šaltiniais: Nemunas-Nemole-Memole-Memel. Nes Klaipėda – miestas prie Nemuno, gi Kuršių marios Nemuno tąsa, o Klaipėdą – miestas prie Nemuno. Sėkmės ir dėkui už publikacijas.

    • tada ir Butingė,ir kretinga,ir palanga su ng visur ne vietines tarmės??

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt