Tilžės akto signataro įamžinimui pritarta, bet vieta – neaiški (3)

Miestas, Svarbu
Virginija Spurytė
2020-10-08

Klaipėdoje bus įamžintas dar vieno Tilžės akto signataro atminimas. Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija ketvirtadienį pritarė, jog Klaipėdoje atsirastų atminimo lenta Viktorui Gailiui, tačiau kol kas nenuspręsta, ant kokio pastato ji bus pakabinta.

Tilžės aktą pasirašė 25 signatarai ir siekiama visus juos, kurie dirbo Klaipėdoje, čia ir įamžinti.

Prašymą leisti atminimo lenta įamžinti Tilžės akto signatarą, teisininką, diplomatą, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos politikos bei visuomenės veikėją V. Gailių pateikė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas.

V. Gailius buvo ne tik Tilžės akto signataras, bet ir pirmasis po Klaipėdos sukilimo Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas bei paskutinis Klaipėdos krašto gubernatorius LR ministro teisėmis.

„Jis tikrai daug nuveikė Klaipėdai, todėl yra vertas čia turėti atminimo lentą“, – teigė P. Šmitas.

Atminimo lentą su skulptūriniu portretu sukurti numatoma rėmėjų lėšomis, pinigų iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto neprašoma.

Komisijos narys istorikas Vasilijus Safronovas domėjosi, koks yra konkretus motyvas įamžinti V. Gailių, o Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teiravosi, ant kokio pastato ketinama pakabinti atminimo lentą.

„Mūsų uždavinys yra įamžint visus Tilžės akto signatarus, kurie Klaipėdoje dirbo vienokį ar kitokį darbą, mes esame suplanavę juos įamžinti. O. V. Gailius yra vertas, nes yra ir signataras, ir veiklus žmogus. Mes dar patys nežinome, ant kokio pastato turėtų būti ta lenta. Jis vadovavo ir Direktorijai, ir Gubernatūrai, Direktorija buvo prie Dangės upės, kur dabar yra tas septynių, o Gubernatūra buvo dabartinėje Liepų gatvėje, pastate, kur dabar yra „Luminor“ bankas“, – tvirtino P. Šmitas.

Dauguma komisijos narių pritarė, jog būtų įamžintas V. Gailiaus atminimas, nes tada jis papildytų savo bendražygių būrį. Tačiau P. Šmitui pasiūlyta su architektais gerai padiskutuoti, kuri vieta geriau tiktų atminimo lentai.

„Klaipėdos krašto Direktorijų pirmininkų buvo 9, gubernatorių – 15, Tilžės akto signatarų – 2. Vertinkime žmones pagal tai, ką jie realiai nuveikė. Aš neišgirdau įamžinimo motyvų“, – teigė V. Safronovas, kuris balsuodamas vienintelis turėjo kitokią nuomonę – susilaikė.

Žymos: | | | |

Komentarai (3):

Atsakymai į “Tilžės akto signataro įamžinimui pritarta, bet vieta – neaiški”: 3

  1. Ogi parašė:

    Tari Savronofas, o minty: Nykžentaitis, Pucinaitė, Subočius…

  2. svarbu parašė:

    Keista Safronovo pozicija. Klausimas kodėl? Kas atsakytų.

  3. Bet parašė:

    Istorikas Safronovas įamžinimo motyvų galėtų pats paieškoti ir kitiems pasiūlyti. Ar ką jis ten veikia? Kitaip kam tokie istorikai reikalingi?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra, Svarbu

Piktinasi mero sprendimu dėl kultūros projektų finansavimo 

Yra minčių ir apie boikotą – toks pareiškimas nuskambėjo antradienį surengto uostamiesčio mero sudarytos Klaipėdos kultūros ir meno politikos formavimo ...
2024-06-18
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Dėl vienos gatvės pavadinimo žadamas piketas, dėl kitos kyla galvosūkis 

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją pakeitusi Klaipėdos mero potvarkiu sudaryta taip pat pavadinta darbo grupė, ...
2024-05-29
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Pristatys Jono Polovinsko-Budrio prisiminimų knygą

Gegužės 30 d. 17.30 val. Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2) vyks pirmas viešas knygos „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: ...
2024-05-21
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This