Apie vakarykščius rinkimus jau daug prikalbėta ir dar bus kalbama, o aš pamėginsiu užmesti žvilgsnį į artimą ateitį.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Antrojo rato lyderiai yra aiškūs, jų retorika per artimiausias dvi savaites irgi lengvai numanoma. Sudėtingesnis dalykas yra įsivaizduoti tokią antrojo rato autsaiderių raišką, kuri jiems suteiktų šansą spalio 25 dienos rinkimuose. Bet – pabandom, tai įdomesnis iššūkis nei aptarti banalią lyderių strategiją. Ir tegu būna visiškai aišku, kad tai nesusiję su mano paties politinėmis simpatijomis ar antipatijomis: rinkėjų sprendimui buvus priešingam, lygiai taip ieškočiau racionalios strategijos silpniesiems, – tiems, kurie šiandien pagal faktą yra lyderiai.

Pajūryje nugalėta dar iki mūšio

Puikiai politiniais šachmatais Klaipėdoje sužaidė Liberalų sąjūdžio vadovybė. Pergalė apygardoje priklauso ne tik nuo kandidato charizmos, tačiau ir nuo konkurencinės terpės – kokie kiti kandidatai ten bus, koks įdirbis apygardoje.

Įvertinę konkurencinę aplinką ir įdirbį libų vadai patraukė iš „gero“ Pajūrio į „blogą“ Baltiją Gintarą Vaičekauską, kuris partijai nėra toks vertingas kaip Simonas Gentvilas – Gintaras ir į partiją įstojo tik išrinktas į Seimą.

Manyčiau, čia yra šiek tiek neteisybės: Vaičekauskas 2016 m.  į Seimą atėjo iš Pajūrio savo kojomis, o Gentvilas atvažiavo sąrašiniu traukinuku. Tačiau kada partinis gyvenimas būdavo teisingas ir gražus?

Dabar Simonas turi idealų priešininką antrame rate, konservatorių Arūną Barbšį.

Simonas Gentvilas ir Arūnas Barbšys.

Prieš mėnesį vicemerui Barbšiui buvo surengta interpeliacija už tingumą (unikalus atvejis šalyje!), ir liberalų vaidmuo tame procese buvo aiškiai matomas. Aš tokią vicemero savybę vadinčiau garbingesniais žodžiais – solidumu, mąslumu, nuosaikumu. Bet politiniams oponentams bent iš dalies pavyko visuomenei primesti vicemero šaržą, todėl antrame rinkimų rate Simono Gentvilo pergalė yra nulemta.

Strategija silpnajam:

Nematau Arūno Barbšio šansų spalio 25-ajai, bet – ko tik nenutinka, verta kautis iki paskutinės minutės. Autsaiderio retorika galėtų būti tokia:

1. Simonas jau išrinktas sąraše į Seimą; jeigu balsuosite už mane, vienu klaipėdiečiu ten turėsite daugiau.

2. Kaip ten reikalai su (buvusiu) Gentvilų draugeliu Eligijumi Masiuliu, gal Simonas galėtų rinkėjams pravėdinti tą istoriją? – Natūralu, kad libų rinkėjui tas failas nebesvarbus: vėl reitinguodami dabar į viršų Gentvilus jie reabilitavo šią giminę ir, galbūt, net patį Eligijų. Tačiau čia kalba apie rinkėjus, balsavusius vakar už valstiečius, darbiečius, socdemus, lenkus. Jiems tai gali būti paveiku.

3. Balsuokite už tingųjį konservatorių! – Tie patys valstiečių, darbiečių, socdemų, lenkų rinkėjai paprastai ir bijo konservatorių kreatyvo ir veržlumo. Seimo nario konservatoriaus tingumas bent kažkiek apdraudžia nuo nepriimtinų tokiems rinkėjams iniciatyvų. Suprantama, pats kandidatas to aspekto akcentuoti negali, labai nesolidžiai atrodys. Bet turint pinigų galima rasti įtikinamus nepriklausomus ekspertus, kurie žmonėms paprastai viską sugebės paaiškinti. Paradoksalu, bet per stebuklą gali suveikti – „Seime turėsime vienu klaipėdiečiu daugiau, o Klaipėdoje atsiras veiklesnis vicemeras“.

Mirtininkų pogrupis. Baltija

Tai apygarda, kurioje atvira ugnimi sudegė iškilių politikų charizmos. Į antrąjį ratą nepateko savivaldos opozicijos lyderė Nina Puteikienė, per tarybos posėdžius mus nuolat džiuginanti iškalba. Dar žemiau nusmuko čia iš Pajūrio libų atitremtas kultinis žurnalistas Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.

Audrius Petrošius ir Mindaugas Bastakis.

Nors konservatorius Audrius Petrošius dabar stipriai lenkia valstietį Mindaugą Bastakį, kaip tik pastarąjį laikau antrojo rato favoritu. Jo balsų rezervas iš kitų partijų rinkėjų yra daug didesnis nei tas, kurį galėtų sumobilizuoti konservatorius. Vėlgi, nėra įdomu mąstyti apie strategiją stipriajam, Mindaugui Bastakiui, – jam užtenka šturvalą kreipti vedline, taigi ir čia apie strategiją silpnajam.

Strategija silpnajam:

1. Menkinti savo priklausomybę konservatoriams. Išties, į miesto tarybą Petrošius pernai buvo išrinktas mero sąraše, pas konservatorius perėjo vėliau, yra labai dar naujas ir neįmirkęs konservatizmu. Kairės rinkėjui reikia suteikti viltį, kad ši partija galbūt kandidatui ne paskutinė. O konservatyvusis rinkėjas ir taip neturi kur dingti.

2. Konkurentui jūrų artojui versti atsakomybę už valstiečių sprendimus. Čia tinka viskas – ir kovidas, ir išorinis uostas, ir korupcijos atvejai.

3. Pabrėžti savo miesto tvarkymo nuopelnus, energiją ir sveiką protą sprendimuose.

Marių mergelė peleku nušlavė mailių

Nėra siurprizo, kad Marių apygardoje lyderė yra valstietė Ligita Girskienė. Konservatoriui Kęstučiui Navickui nematau galimybių. Tačiau, jeigu jau pasišoviau ieškoti strategijos silpnajam, paieškokime metodo ir prieš Ligitą. Negražus tas metodas, bulingas ir šėjmingas, bet politikoje tai dar nėra uždrausta.

Kęstutis Navickas ir Ligita Girskienė

Strategija silpnajam:

1. Vėdinti vidinius reikalus daugiabučių namų savininkų bendrijose, kurioms vadovauja Ligita Girskienė. Prieš keletą metų tai suveikė, Ligita apsiverkė ir atsisakė miesto tarybos narės mandato.

2. Pabrėžti, tęsiant temą, tam tikrą emocinį kandidatės nestabilumą. Godi ir ašaringa, ar tokių mums reikia Seime?

Rezultatą tai gali duoti tik tokiu atveju, jeigu Ligita vėl apsiverks ir tiesioginiame eteryje ims valgyti muilą. Kita vertus, Girskienė gali paklausyti gerų žmonių patarimo ir porai savaičių dabar išvažiuoti pailsėti į Druskininkus, tegu tas konservatorius tuščiame ringe ardosi.

Danė. Vienas prieš visus

Paskui Ligitą į Druskininkus tikslinga važiuoti ir Sauliui Budinui, kad per tą laiką netyčia nepersišautų sau kojos. Nors jis čia tik antras po konservatoriaus Arvydo Pociaus, bet generolas vakar jau visus batalionus metė į mūšį, o nauji Sauliaus pulkai dar tik rikiuojasi spalio 25-ajai už kalvos.

Saulius Budinas ir Arvydas Pocius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Senasis karys, suprantama, vėliavos garbę gins ir beviltiškame mūšyje. Tačiau vienintelį šansą jam matyčiau tik tokiu atveju, jeigu latviai dabar pat užpultų Būtingę ir mums prireiktų generolo talentų ir narsumo. Tai iš čia tokia ir strategija – pasikliauti latviais.

Atviri jausmai pakenkė lenkų vadams

Tiek Lietuvos, tiek ir Klaipėdos rinkimų rezultatai parodė, jog nacionalinėms mažumoms prisiskiriančių piliečių pažiūros yra įvairesnės nei įsivaizduoja Tomaševskis, Rozova ir, galbūt, net Landsbergis. Spėju, kad lūžio taškas tų rinkėjų nuotaikose buvo Baltarusijos įvykiai ir atšiauri, nejautri LLRA-KŠS reakcija į juos. Tai Tomaševskiui turbūt ir kainavo 5 sąrašinius mandatus. Иногда лучше жевать чем говоритъ.

Klaipėdoje geriausiai iš jų kandidatų pasirodė Michailas Andrijanovas, kuris savo komunikacijoje nuolat pabrėždavo du dalykus: jis nėra tos lenkų partijos narys ir išrinktas rūpinsis socialiniais reikalais. Jo rezultatas geresnis nei Irinos Rozovos (google paieškos sistema duoda 510 000 įrašų apie Rozovą ir tik 7 600 apie Andrijanovą).

Iki 2023 m. savivaldos rinkimų lenkų lyderiai Klaipėdoje dabar turi gražaus laiko pamąstyti apie besikeičiančias savo rinkėjo nuostatas ir tikslesnius būdus prisibelsti į jo širdį. O dabar lieka laukti, ar koks Klaipėdos kandidatas nepaprašys antram ratui jų viešo palaikančio pareiškimo. Ne faktas, kad prašys.