Klaipėdos savivaldybė suskubo steigti Girulių draustinį. Dar nesulaukusi politikų verdikto, ar jie leidžia įkurti tokią saugomą teritoriją, Klaipėdos savivaldybė iškart pateikė ir sprendimo projektą dėl draustinio ribų.
Abu sprendimo projektai ketvirtadienį buvo svarstyti Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje ir abiem jiems buvo vienbalsiai pritarta.
Girulių draustinio steigimo inciatyva kilo siekiant išsaugoti Girulių mišką. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Mes stengiamės padaryti greičiau, todėl ir prašome kartu priimti sprendimą pradėti draustinio steigimą ir tuo pačiu pradėti rengti specialųjį planą dėl jo ribų“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė.
Vienu tarybos sprendimo projektu politikams siūloma pritarti, jog būtų pradėtos Girulių draustinio įsteigimo procedūros, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių paskirti planavimo organizatoriumi, o pritarimas kitam sprendimo projektui reiškia, jog miesto taryba nusprendžia pradėti rengti specialųjį planą, pagal kurį būtų nustatytos draustinio ribos. Skaičiuojama, kad parengti tokį planą gali kainuoti apie 48 tūkst. eurų.
M. Černiūtė-Amšiejienė priminė, jog iniciatyva steigti Girulių draustinį kilo iš miesto tarybos, Seimo narių, gyventojų, buvo surinkta apie 3000 parašų. Tokiai iniciatyvai pritarė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, ir Pajūrio regioninis parkas.
„Klaipėdos savivaldybės administracija įvertino, kad Girulių draustinis gali būti steigiamas, todėl pagal visas procedūras kreipėmės į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir Kultūros ministeriją, nes iniciatoriai norėjo, kad Giruliuose būtų kraštovaizdžio draustinis. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsakymą gavome labai greitai. Ji pasisakė, kad draustinį steigti yra tikslinga, kad jis turi būti savivaldybės lygmens, bet ne kraštovaizdžio, o botaninis-zoologinis. Kultūros ministerija pateikė analogišką atsakymą, nes šioje teritorijoje nemato nė vienos kultūros vertybės. Todėl ir siūlome steigti Girulių botaninį-zoologinį draustinį“, – kalbėjo M. Černiūtė-Amšiejienė.
Komiteto narys Arūnas Andziulis teiravosi ir svarstė, kaip reaguos tos visuomeninės organizacijos, kurios kovojo už Girulių miško išsaugojimą, nes „dabar pereinama į žemesnį lygmenį“.
„Mano nuomone, tai nėra perėjimas į žemesnį lygmenį, o tik įvardijama, kad toje teritorijoje nėra kultūros vertybių, tad sieksime saugoti augalus ir gyvūnus. Su iniciatoriais šią savaitę turėjome pasitarimą, viską apsvarstėme ir klausimų neliko. Kai rengsime specialiojo plano rengimo programą, su jais vėl susitiksime ir pasitarsime“, – teigė vedėja.
Komiteto narys Arūnas Tuma domėjosi, ar į draustinio teritoriją nepateks Girulių gyventojai, nes „esame girdėję, kad žmonės kenčia nuo tų įstatymų“.
M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, jog kol kas yra tik preliminari Girulių draustinio schema, bet ir joje matyti, kad apgyvendinta Girulių teritorija į planuojamo draustinio zoną nepatenka.
„Specialiojo plano pagrindinis tikslas ir bus nustatyti konkrečias draustinio ribas. Užsakysime tyrimus, analizes ir tos ribos bus nustatytos, Sutinku, kad tikslinga neįtraukti gyvenamųjų teritorijų, nes logiška, kad joje nėra botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomų vertybių“, – teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Miesto taryba šio mėnesio pabaigoje turės apsispręsti, ar leisti Klaipėdos savivaldybės administracijai pradėti Girulių draustinio steigimo procedūras, ar pritarti jo ribų plano rengimui.
Iš visko matosi, kad gal ir išdrebės kokį hektaro dydžio lopinėlį draustiniui-juk reikės ir naują kelią į Labrenciškę tiesti ir Girulių geležinkelio aplinkelį, kelius į naują uostą, dar kažkokį akvakultūros centrą ir dar gal ką nors. O gal ir to hektaro neišdrebės. Na bet pagyvensim- pamatysim.