LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ maršrutai žiūrovus nukels į vokiškąją tarpukario Klaipėdą. Keturi maršrutai – uostas, architektūra, pramonė, švietimas. Pasak istorikų, tuomečiai klaipėdiečiai turėjo svarių priežasčių į lietuvius žiūrėti iš aukšto.

Klaipėdos maršrutuose komandą lydės ekspertai istorikai prof. dr. Vasilijus Safronovas, Dainius Elertas, dr. Julius Žukas, architektė Ramunė Staševičiūtė, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė bei istorikas iš Kauno doc. dr. Kastytis Antanaitis. Taip pat tapytojas Edvardas Malinauskas, karilionu gros prof. Stanislovas Žilevičius.

Pirmasis dangoraižis ir sąsajos su Baltarusijos vėliava

Vokiškojo modernizmo keliais einanti laidos komanda aplankys ne tik to meto visuomenę žavėjusią Taupomąją kasą, bet ir apžiūrės prie Dangės upės įsikūrusį pirmąjį Klaipėdos dangoraižį. Prof. S. Žilevičius šypteli, kad dar visai neseniai Kaunui teko gerokai pasistengti, kad aplenktų uostamiestį. Ir kas sieja Jakų radijo stotį ir Baltarusijos nacionalinę vėliavą?

Maršrutą pamatyti galite matyti čia.

Klaipėdos uosto istorija

Pasak istoriko D. Elerto, 1923 m. Klaipėdos laikrodis buvo užsuktas Lietuvos ritmu. Lietuvai ėmus modernizuoti uostą, vokiečiai stebėjosi, kam čia tiek investuoti, jei šis kraštas kaip obuolys nukris į Reicho delną.

Laidos metu žiūrovai aplankys Klaipėdos uostą, Pauliaus Lindenau laivų statyklą bei Locmanų namą, užsuks į Žiemos uostą, kur lietuvių inž. J. Šimoliūnas pirmąkart pritaikė neregėtą inovaciją, kurią pasisavino JAV ir Japonijos inžinieriai.

Maršruto nuoroda – čia.  

Lietuviškų ir vokiškų mokyklų priešprieša

„Klaipėdos krašte iš 102 mokyklų,lietuviškų buvo tik keturios, mišrių lietuviškų-vokiškų – septynios“, – apie tuometę švietimo sistemą pasakoja istorikas prof. dr. V. Safronovas. Metas apžiūrėti dvi priešpriešas – lietuviškos kultūros tvirtove tapusią Vytauto Didžiojo gimnaziją ir vokišką kalbinį frontą palaikiusią Imanuelio Kanto mokyklą. Tapytojas marinistas E. Malinauskas papasakos apie arklius, vaikystę ir močiutę Eleną, kurios taip ir nesuspėjo išklausinėti gyvenimo tiesų.

Maršruto nuoroda – čia

Brandus tarpukario elitas ir klestinti pramonė

Šiame maršrute du architektai, kaunietiškojo bei vokiškojo modernizmo atstovai – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Herbertas Reismanas. Pastatų kompleksas – pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla ir Sporto ir gimnastikos rūmai.

Tarpukario Klaipėda įsitvirtino kaip stiprus pramonės kraštas. Su istoriku dr. J. Žuku laidos rengėjai ieškos autentikos buvusioje spaustuvėje „Rytas“ ir viename iš muilo fabriko „Žuvelė“ pastatų.

„Tuometinis tarpukario Lietuvos elitas buvo žymiai brandesnis negu dabar. 120 metų carinės Rusijos ir 40 metų spaudos draudimo, atrodytų, taip neperlaužė tautos stuburo, kaip nepilni 50 metų sovietmečio“, –  sako istorikas dr. J. Žukas.

Maršruto nuoroda – čia.

Laida „Stop juosta“ per LRT PLIUS rodoma sekmadieniais 11 val.