Prabėgus porai mėnesių po įsigijimo 1890 m. datuojamą senamiesčio pastatą pernai rugsėjį nugriovusiai UAB „Minestas” administracinio nusižengimo procedūrą inicijavo ir Valstybinė teritorijų planavo ir statybų inspekcija (VTSPI).
Jos surinktą medžiagą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas pripažino, kad tokie veiksmai yra traktuotini kaip savavališka statyba, bet įvertinus visas aplinkybes ir faktą, kad bendrovė iki šiol nebuvo bausta, jai buvo skirta pati minimaliausia įstatyme numatyta sankcija.
Šio pastato laikančios išorės išilginės sienos rekonstrukcijos metu turėjo būti išsaugotos. Savininkų teigimu, jos sugriuvo pradėjus valymo darbus, nes buvo avarinės būklės. Martyno Vainoriaus nuotr.
Dėl nugriauto pastato Didžiojo Vandens g. 26 pažeidimą VTSPI užfiksavo tik pernai gruodį nagrinėdama gautą skundą. Konstatuota, kad įmonė iki pamatų išgriovė neypatingos kategorijos gyvenamojo namo plytų mūro laikančias išorės išilgines sienas ir taip pažeidė dar 2014 m. parengtą kapitalinio remonto ir naujos statybos projektą, pagal kurį tų pačių metų liepą buvo išduotas statybos leidimas.
Teisme VTSPI atstovas Tadas Būdvytis aiškino, jog minėtų sienų konstrukcijos turėjo būti neliečiamos, statytojas jų negalėjo nei nugriauti, nei išardyti – buvo leidžiama tik iš vidaus atlikti mūro apšiltinimą. Anot jo, statytojas pasirinko netinkamą darbų organizavimo atlikimo būdą, kuris prieštaravo statybos darbų techniniam projektui.
Projekte buvo nurodyta, kad pirmiausia saugomose išilginėse sienose turėjo būti permūrijamos iškritusios ar sukilusios plytos, suirę kampai. Kitu darbų etapu turėjo būti nuardyta stogo danga, medinė stogo konstrukcija, pastogės perdanga, išardytos pertvaros. Trečiajame etape buvo numatyta išardyti visas mūrines skersinės išorės ir vidaus sienas iki antro aukšto grindų. Galiausiai saugotinos sienos turėjo būti išramstomos inventoriniais klojimais.
Anot VTSPI atstovo, pastebėjus pastate įtrūkimus, deformacijas, reikėjo stabdyti darbus ir kartu su projekto autoriumi spręsti, kaip elgtis toliau – keisti projektą, gauti naują statybos leidimą.
Tuo metu „Minesto“ atstovas advokatas Remigijus Bukėnas teismo posėdžio metu bandė aiškinti, kad projekte nebuvo nustatyta, kiek maksimaliai saugotinas sienos galima permūryti. Esą rišamoji jų medžiaga buvo ištrupėjusi ir techniškai neitų permūryti sienų nepakeitus plytų, neįdėjus naujos rišančios medžiagos.
Pasak advokato, atliekant ardymo darbus statinys buvo tiek nestabilus, kad išilginės sienos sugriuvo. Tai esą nebuvo tyčinis veiksmas, įvyko savaiminis nugriuvimas. Akcentuota, jog statytojas išsaugojo visas plytas, kad jos būtų panaudotos vėl, surišant jas šiuolaikiška rišamąja medžiaga.
Teisme liudijęs „Minesto“ pasamdytas fizinis asmuo tikino, jog buvo susitarta, kad jis išvalys pastate susikaupusias šiukšles. Darbus jis esą pradėjo nuo pirmo aukšto ir kai vienas pats, be jokių įrenginių pajudino nudegusius perdengimus, pradėjo griūti antras aukštas, dalis sienos. Dar pajudins balkius visas antras aukštas įgriuvo, o išbėgęs į lauką pamatė, „kad viskas sugriuvo”.
„Minesto“ vadovas ir akcininkas Andrius Eidukevičius savo pasiaiškinime VTSPI tvirtino, kad projekte numatytų išsaugoti išilginių sienų būklė buvo tokia bloga, kad jų išsaugojimas ir restauravimas objektyviai buvo neįmanomas.
Visgi bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė konstatavo, kad „Minesto“ vadovas neabejotinai žinojo, kad įsigijo avarinės būklės pastatą – šis faktas buvo konstatuotas dar 2012 metų UAB „Baltų būstas“ parengtoje ataskaitoje, kurios pagrindu 2014 m. buvo parengtas statybos techninis projektas ir išduotas statybos leidimas. Tad naujieji savininkai turėjo įvertinti situaciją ir įsitikinti, ar pastato būklė per penkmetį dar labiau nepablogėjo ir ar yra įmanoma atlikti darbus pagal minėtąjį projektą.
Teismo vertinimu, net jei „Minestas“ ir nenorėjo tyčia nugriauti laikančių išorinių išilginių sienų, įmonė turėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad jos būtų išsaugotos. Kadangi to nepadarė, dabar turi prisiimti neigiamas pasekmes.
Įmonė iki šiol nebuvo bausta administracine tvarka, tad įvertinusi šią ir kitas aplinkybes, teisėja nusprendė jai skirti minimalią Statybos įstatyme numatytą administracinę nuobaudą –1700 eurų baudą.
Toks nutarimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Renaldo Kulikausko nuotr.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad paveldosaugininkai buvo nusprendę, jog nugriovus pastatus Didžioji Vandens g. 26 ir 28 (priklauso privačiam asmeniui) buvo padaryta apie 154 tūkst. eurų žala.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyrius rugsėjo 21 d. buvo išsiuntęs pastatų griovėjams pasiūlymus atkurti iki griovimo buvusią pastatų būklę ir atlyginti žalą. Kartu nurodytas reikalavimas KPD Klaipėdos skyriui iki spalio 12 d. raštu pateikti statybos/tvarkybos projektinius pasiūlymus su preliminariais sprendiniais ir darbų sąmata, taip pat reikalauta nurodyti ir konkrečius terminus, kada ketinama įgyvendinti atkūrimo darbus bei atlyginti žalą. Tačiau iki nurodyto termino paveldosaugininkai nebuvo sulaukę jokių žinių. Teigiama, kad jei savininkai pateiktų projektinius pasiūlymus, kaip ruošiasi atkurti nugriautus pastatus, jei sutiktų su paskaičiuotos žalos dydžiais ir jos neginčytų, tai galėtų atkuriant pastatus į sąmatą įtraukti tą žalos sumą ir ji būtų laikoma atlyginta.
KPD dėl pastatų Didžiojoje Vandens ir Daržų g. 14 nugriovimo buvo kreipęsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai po beveik metų ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nerado priežasčių atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
– aukščiausio lygio cinizmas: juk atlikti tyrimai nurodė sienų būklę – kad galima išsaugoti ir restauruoti, be to ir foto yra užfiksuota…Reiškia, kad galima nesilaikyti suderinto projekto ir statybos leidimo – taip sutaupyti ir likti nenubaustam. Vat tokia tai teisminė praktika formuojama 🙂