P0

Miestas, Svarbu

Mokslininkai deda tašką: geležies dulkės mieste – iš „Klasco” (12)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-10-29


Ketvirtadienį žiniasklaidai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai pristatė dviejų aplinkos taršos tyrimų rezultatus, iš kurių vienas buvo nukreiptas į nuolat dėl galimos taršos linksniuojamą AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją („Klasco”).

Anot mokslininkų ir aplinkosaugininkų, išvada yra vienareikšmiška – geležies dulkės, identiškos įmonės kraunamai produkcijai, sklinda mieste iki 650 m atstumu, tik tiek, kad didėjant atstumui mažėja jos koncentracija.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Pastarąjį tyrimą inicijavusios Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Rimgaudas Špokas teigia, jog dabar laukiama „Klasco” atsakymo ir kartu žada, jog bus pokyčių į gerąją pusę.

Trys židiniai

KU Jūros tyrimų instituto mokslininkai uostamiestyje išbandė naują kietųjų dalelių nusėdimo intensyvumo tyrimo metodą: nuo šių metų vasario 10-tyje miesto vietų buvo analizuojama nusėdusių dulkių sudėtis, nusėdimo intensyvumas bei kiti visuomenei aktualūs rodikliai. Taip pat buvo atskirai tiriama situacija „Klasco” teritorijoje, prie jos, gretimuose kvartaluose ir Smiltynėje.

Vienas iš tyrimo autorių dr. Paulius Rapalis aiškino, kad atliekant tokį tyrimą į specialiai laboratorijoje pagamintus ir iškabintus kaupiklius natūraliai nusėsdavo ir keturis periodus po šešias savaites kaupavosi aplinkoje esančios kietosios dalelės.

Mieste buvo pasirinkta dešimt vietovių pagal aktualumą, gyventojų skundus. Nuliniu atskaitos tašku buvo pasirinktas Girulių miškas, taip pat buvo atmetamos dulkės, pakeliamos nuo grunto. Didžiausi kietųjų dalelių kiekiai visų tyrimo periodų metu nusėdo prie Rimkų, Gulbių gatvėje Vitės rajone ir prie Baltijos-Šilutės plento žiedo.

Tyrimą taip pat dariusi dr. Nadežda Lazareva teigė, kad didžiausia cheminių elementų suma buvo Gulbių gatvėje stovėjusiuose kaupikliuose – čia vyrauja geležis ir jos yra iki 34 kartų daugiau nei Giruliuose. Ji, anot mokslininkės, yra atnešta, o ne pakelta nuo grunto.

Rimkuose dominavo silicis ir kalcis. Prie II perkėlos buvusiuose kaupikliuose daugiausia rasto kalcio ir fosforo. Šalia šios vietos yra įsikūrusi krovos kompanija „Bega”, kurios kraunami produktai turi savo sudėtyje fosforo. Tačiau, ar ji gali būti tokių kietųjų dalelių šaltiniu, pasak N. Lazarevos, galėtų atsakyti tik analogiškas tyrimas, koks buvo atliktas su „Klasco”. O kalcio šaltiniu, pasak mokslininkės, gali būti ir statybų darbai, pavyzdžiui, trinkelių pjaustymas.

Darė ir modeliavimą

„Įmonės teritorijoje dulkės yra idealiai krovinys, toliau nuo įmonės geležies kiekis sumažėja nuo 60 iki 30-40 procentų. Iš grunto tikrai negalėjo būti užnešta tokia geležis. Smiltynės pusėje geležies koncentracija irgi apie 30 procentų. Geležis pernešama nuo krovos operacijų, nėra kito šaltinio, ir ji nunešama iki 650 metrų”, – apie „Klasco” tyrimo rezultatus sakė P. Rapalis.

AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė teigė, jog remiantis šiuo tyrimu buvo atliktas modeliavimas.

„Kuo mažesnės dalelės, tuo didesnėje teritorijoje pasklinda. Kurie skundžiasi ant palangių nusėdusiomis dalelėmis, matyt, ir atspindi tą efektą. Tai – geležies rūdos tarša”, – sakė ji.

AAA direktorius Rimgaudas Špokas teigė, kad šis tyrimas yra gero bendradarbiavimo pavyzdys, kai per tris-keturis mėnesius gautas labai svarbus, apčiuopiamas rezultatas miestiečiams.

„Pradedame esminį Klaipėdos oro taršos mažinimą, bus proveržis gerinant Klaipėdos oro užterštumą ir neužilgo galėsime dalintis plačiau Lietuvoje. Prieš dvejus metus, kai viskas prasidėjo, buvo visokie matavimai ir nieko negalėjo padaryti. Matuojamos buvo mažesnės, kenksmingesnės, kietosios dalelės, o dabar išmatuotos didesnės, kurios nusėda ant palangių. Su Klaipėdos universitetu radome metodą, aš jį mačiau viename Slovėnijos uoste. Šiandien ant stalo faktas, kad iki 200 metrų 50 procentų sudaro produktas. Visi rezonansiniai Klaipėdos dalykai pastūmėjo Aplinkos ministeriją ir politikus priimti aktus. Deja, tik 2022 metais įsigalios reikalavimas, kad už teritorijos ribų negalės patekti tarša. Tačiau neužilgo prasidės reglamentavimas, nes visi šitie matavimai parengti užsienio praktikomis ir reikia integruoti į mūsų teisės aktus. Faktas, kad yra tarša ir iš kur ji”, – kalbėjo R. Špokas.

Pasak jo, šio tyrimo rezultatai yra įteikti „Klasco” prieš mėnesį ir iki rytojaus dar laukiama jos komentaro bei veiksmų.

„Jų pačių interesas reaguoti, nes dabar vyksta tarša ir aišku, kas teršia”, – sakė AAD vadovas.

Kaip „Klasco” vertina šį tyrimą, kol kas sužinoti nepavyko – jos vadovas Vytautas Štumbergas pažadėjo situaciją pakomentuoti po poros valandų, kai baigsis susitikimas, kuriame jis dalyvavo. Tačiau vėliau su juo susisiekti nebepavyko.

Vėliau atsiųstame rašytiniame atsakyme bendrovės atstovai teigė, kad kol kas susilaikys nuo komentarų, nes šiuo metu dar vertina KU pateikto tyrimo išvadas.

„Bendrovės turimais duomenimis, KLASCO veikla atitinka valstybės nustatytas aplinkosaugines normas, išskyrus vienkartinius atvejus, kurių šiais metais bendrovės veikloje nebuvo. Tą pripažįsta ir KU mokslininkai, teigiantys, kad gautos tyrimų išvados nepažeidžia LR taikomų aplinkosaugos normatyvų. KLASCO deda visas pastangas, kad bendrovės veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Yra parengusi ne vieną priemonių planą, kuriuose numatyta eilė organizacinių ir investicinių priemonių. Įvertinę KU mokslininkų tyrimų metodiką ir jos išvadas, koreguosime bendrovės taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones”, – rašoma atsakyme.


    2020-10-29

    12 komentarai “Mokslininkai deda tašką: geležies dulkės mieste – iš „Klasco””

    1. Keista kad Klasco neapkaltino mokslininkų kad jie patys priterse, nes Klasco visąlaik kaltina kad gyventojai patys prisibarsto savo palanges geležies rūdos. O Schneideratas galės advokatauti Klasco, vėl kokį kaulą numes Klasco jam.

    2. Kokių jums įrodymų reikia, praeikit Klasko patvoriu ir pamatysite krūvas dulkių, neužtruksit ilgai, prireiks valandos ne daugiau, ir turėsit įrodymus.

    3. Ką meluojat, kokie vienkartiniai atvejai, kasdien einu pro Bitės progimnazijos stadioną,( kurio stadionu nepavadinsi) ir kasdieną stūkso krūvos geležies dulkių ir kraunamos kranais, o dulkių debesys lekia ant mokyklos ir ant gyvenamų namų Švyturio gatvės. Nieko nėra daroma, mokiniai ir gyventojai anapus Klasko tvoros kvėpuoja jomis. Tiesiog baisu. Rašysim į Briuselį, prašysim pagalbos. Nustokit krauti tas dulkes vieną kartą.

      • Protu sunku suvokti kaip mokyklų direktores toleruoja tokia tarša, ir tyli, dėl KLASCO geležies rūdos krovos juk vaikų sveikata- jie jos ligoniais padarys, Vaikų Teisės irgi tyli.

    4. Tai teisiskai “visi gi zino” nelabai turi kokio svorio. Klasco kovoja su teisininku armija ir norint juos priverst kazka keisti reikia realiu irodymu. Tam ir daromi tokie tyrimai.

    5. Visiems viskas aišku ir be jokių tyrimų, tik turbūt ne grubliauskui ir kitiems sėdintiems prie miesto valdžios vairo…. bet jiems gi niekad ir niekas nesmirdėjo, ir grigeo marių neteršė, tai norit kad jie geležies dulkes pamatytų… taip kad pas mus valdžioj nieko nematantys, neužuodžiantys ir sveika logika nesivadovaujantys sėdi, dar galvojantys kad ir visi miestiečiai besmegeniai…

      • “galvojantys kad ir visi miestiečiai besmegeniai…”
        Gal ne visi, bet dauguma besmegeniais, nes vis isrenka tuos pacius.

      • O Dieve koks proto proveržis!!!
        Ir nesvarbu kad teisės aktams normoms ir įstatymams nenusižengia KLASCO – kalčiausi miesto valdžia. Kaip sakyt – va potvynis, per daug prilijo, kaltos žemumos, kad į jas vanduo subėgo.
        Per sudėtinga tai suprasti? Nekomentuokit tada.

      • Užkiša Klasko, dudoriaus džezo festivalį ir tas nieko nemato, matytų – tikrai kažką darytų, nors ką jis padarys, jis skystakiaušis. Pinigai jam svarbiausia. Kad jį kur koronė.

    6. Džyzus…. seniai visiems buvo aišku.
      Ką krauna – tas ir dulka. MoKSKlininkai, tyrimai, analizai, modeliavimai…
      Iš kur atsiranda Fe dulkės, jeigu ne iš ten kur yra kraunami Fe lydiniai?! Iš kur dar??

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt