P0

Miestas, Svarbu

Diskusijos dėl vietos „Sūduviui” baigtos: liko paskutinis balsavimas (22)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-11-10


Karinio laivo „Sūduvis“ likimą dar šį mėnesį nulems miesto taryba. Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos antradienio posėdyje po beveik pusantros valandos trukusių diskusijų kompromisas nebuvo rastas, todėl lemiamą žodį turės tarti miesto taryba. Jei ji nepritars jau anksčiau parinktai švartavimo vietai prie Pilies tilto, laivas bus utilizuotas.

Ir paveldosaugininkai, ir daugelis specialistų sutaria, jog idealiausia vieta “Sūduviui” yra Dangės krantinė prie Pilies tilto. Projektuotojų vizualizacija.

Tarnybą baigusio karinio laivo „Sūduvis“ prišvartavimo vietos klausimas Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijoje svarstytas todėl, kad spalio pabaigoje vykusiame miesto tarybos posėdyje politikai nebuvo linkę pritarti, jog 60 metrų Dangės krantinės ruožas priešais Karskronos aikštę panaudos sutartimi būtų perduotas Lietuvos jūrų muziejui, kad šis galėtų pritaikyti krantinę ir prie jos prišvartuoti perimtą „Sūduvį“. Nemažai politikų suabejojo, ar parinkta vieta yra tinkamiausia kariniam laivui, todėl diskusijos ir buvo pratęstos komisijoje.

Joje taip pat pagirdo ne vienas pasiūlymas, kur būtų geriau prišvartuoti laivą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos miesto taryboje vadovas Arvydas Vaitkus tvirtino, kad geriausia vieta laivui yra Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“. „Šiandien ten esančių pirsų funkcionalumas yra ne toks, kokio reikia, bet uoste galima taip sutvarkyti infrastruktūrą, kad jį būtų tinkama prišvartuoti laivą. O Dangės upė turėtų tapti patraukli laivybai, čia prišvartuotas karinis laivas jai trukdytų“, – teigė A. Vaitkus.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė, jog į krantines prie „Albatroso“ paminklo reikėtų investuoti apie 1 mln. eurų, kad jos būtų tinkamai sutvarkytos ir pritaikytos prišvartuoti „Sūduvį“. Tuo tarpu švartavimui pritaikyti Dangės krantinę prie Pilies tilto kainuotų apie 70 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos miesto taryboje pirmininkas Aidas Kaveckis siūlė laivo švartavimui naudoti abi siūlomas vietas. „Didžiąją laiko dalį lavas galėtų stovėti mieste, o 3-4 mėnesius per metus, kai nėra traukūno, jis galėtų būti prišvartuotas prie „Albatroso“ paminklo“, – siūlė A. Kaveckis.

Komisijos narė Alina Velykienė siūlė pagalvoti apie istorinių laivų krantinę piliavietėje, nes ji ir skirta tokiems laivams. „Nežinau, ar šis laivas ten tilptų, bet šitos vietos net nesvarstėme. Jei laivas bus prišvartuotas Danėje prie Pilies tilto, man kyla klausimas, ar mes, gyventojai, galėsime laisvai praeiti krantine, ar nereikės lipti per lynus. Man iki šiol neatsakytas yra klausimas, kodėl į senamiestį grūdame karinį objektą, kodėl upės nedarome gyvos žmonėmis ir pramoginiais laivais“, – nuomonę reiškė A. Velykienė.

Tačiau ir komisijos pirmininkas Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, ir posėdyje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, ir daugelis specialistų palaikė poziciją, jog laivą vertėtų prišvartuoti jau išrinktoje vietoje Dangės upėje prie Pilies tilto.

„Jūrininkų pastebėjimu, saugiausia laivui yra Dangės upėje už Pilies tilto. „Sūduvis“ yra ir bus paveldo objektas, jis turi stovėti saugiai, todėl uosto krantinės jam nėra tinkamos. Mes, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, dar pernai lapkritį svarstėme šį klausimą ir kreipėmės į savivaldybė prašydami ieškoti vietos Dangės upėje. Ir man nesuprantamas dalykas, kad miesto taryboje iškilo klausimas, ar Klaipėdai, Lietuvai reikalingas šis laivas“, – stebėjosi Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas tvirtino, jog paveldosaugininkai pritaria parinktai vietai Dangės upėje. „Tai yra pati idealiausia vieta, nes fone yra pokariniai pastatai, statyti beveik tais pačiais metais, kaip ir „Sūduvis“. Tie pastatai nėra išvaizdūs, tad Danės upėje stovintis laivas pagyvintų kraštovaizdį. Ir beveik visuose visuose istoriniuose uostuose stovi kariniai laivai – pradedant Liepoja, baigiant Londonu. Tai yra valstybės įvaizdžio dalis. Šis laivas papuoš Klaipėdos istorinę dalį“, – pabrėžė L. Kavaliauskas.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas tvirtino, jog nors diskusijos ir reikalingos, tačiau jos vyksta jau metus, o laikas yra svarbus faktorius. „Todėl dabar svarbiausia susitarti, ar reikia išsaugoti laivą. Jei dabar išsaugosime, niekas neatmeta galimybės vėl po kurio laiko diskutuoti dėl vietos. Galėsime diskutuoti, nes laivas bus išsaugotas. Tačiau jei ir toliau diskutuosime, bet sprendimo nebus, laivas gali būti ir neišsaugotas, nes Karinės jūrų pajėgos privalo turėti sprendimą: arba laivas keliamas į doką ir ruošiamas eksponavimui, arba utilizuojamas“, – teigė V. Grubliauskas.

Karinių jūrų pajėgų atstovas Nedas Ignatavičius patvirtino, jog miesto sprendimą dėl vietos „Sūduviui“ norėtų žinoti šiemet, nes ilgiau laukti jau nebegalima. „Mes beveik metus laukiame sprendimo, ką toliau daryti. Mes labai nekantraujame perduoti muziejui šį laivą – tiek technikos, tiek istorinį paminklą. Mums šiemet reikia sprendimo, ar laivas bus perduotas muziejui, ar savivaldybė sudaro sąlygas perimti“, – teigė N. Ignatavičius.

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai net nebalsavo, kuri vieta „Sūduviui“ yra tinkamiausia, ji nepriėmė jokio sprendimo. „Manau, kad miesto tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas ir koks jis bus, tokį turėsime gerbti. Iki tarybos posėdžio dar yra galimybės paanalizuoti, gauti atsakymus į savuosius siūlymus, idėjas, variantus. Ir šiais metais Karinės jūrų pajėgos žinos miesto verdiktą, ir mes visi žinosime galutinį sprendimą“, – reziumavo V. Grubliauskas.


    2020-11-10

    22 komentarai “Diskusijos dėl vietos „Sūduviui” baigtos: liko paskutinis balsavimas”

    1. Klaipedoij yra Meridianas koks dar Suduvis. Tikrai nestatyciau tuo Suduvio kas cia Aurora tipo ??? CCCP vel grizta. Veskit i Rusjia ta Suduvi o ne i Klaipedos senamiesti !!!!

    2. Kam tas laivas miesto centre beprotybe mes gi ne Rusija nereikia tu kariniu atributu iskart kazkokia asociacija su belrociu pasauliu kurie serga karo lyga…

    3. Nevertinant vizualinės taršos, turėtų būti įvertinama ir tai, kiek laivas trukdys navigacijai upėje ir pėsčiųjų bei dviratininkų judėjimui krantinėje. Šiuo aspektu laivas tikrai bus kliūvinys. Jau dabar ties tiltu įvyksta daug mini incidentų tarp pėsčiųjų ir dviratininkų.

    4. Ir laivo nereikia, ir Girulių miško šitai tarybai iš labai mažosios raidės nereikia. Gėda. Ne jiems – mums gėda, kad tokius niekaip nesusivokiančius išsirinkom. Viską atidėti, nespręsti, nes nežinom ką darom?

      • Bėda yra ta, kad į valdžią eina ne idėjų turintys, o arba prisiplakėliai vidutinybės, arba reikaliukus paderinti.

    5. Klaipėdičiai, neverta būti menkiems:D ir taip tas miestas provincialus, (kaip ir ne jūrinis, o tik prie jūros) pilnas šlamštinės architektūros “medernios”, plus usų okupacijos liekanų, bent jau laivą pasistatykite matomoje vietoje.

    6. Jūrinis miestas,jūriniai simboliai privalo būti mieste.Nejaugi vėl į Telšius vežime ir šį Simbolį.
      Manau, jei ši taryba nepriims teigiamo sprendimo, Miestui reikia naujos tarybos,nes šie bus ne miesto patriotai o kažkieno tai interesų atstovai.

    7. Visur Lietuvių turim paminklų, tai Vyti, tai partizanams, tai kitiems personažams ir įvykiams…. O Klaipėdoje ką?… Tai gal nors proto užteks ta laivą isgelbeti, bet kazka turės Klaipėda savo tokio, ko neturi kiti miestai

      • Nesvaik. Kokie dar Vyčiai ir partizanai Memelyje? Lietuvos istorijos čia dar labai mažai ir paminklų nėra kam statyti. O tą Sūduvį gali savo kieme laikyti jei taip nori.

    8. Joo, ta krantine einant iki kelto praktiškai mirus…. Manau, kad karinis laivas tikrai ją pagyvins ir bus kur akis paganyt.

    9. Toje vizualizacijos fotografijoje tai atrodo labai gerai, geresnes vietos turbūt tikrai nerasciau…
      Bus gera proga pavaikščioti ir kita krantine, ką iki šiol retai darydavom

    10. Turim Klaipėdoj ir sovietinių ir vokiškų laivų,… Gal pagaliau turėsim nors vieną su Lietuviška veliava!!!
      Istikro tai senai reikėjo, nėra ką vaikams parodyt…

    11. ŠIS LAIVAS IŠMINAVO BALTIJOS JŪRA, LIETUVOS KRANTUS, kas drysta sakyt, kad LIETUVAI jis nenusipelnęs?
      TAI vienas pirmųjų Nato pagamintų priešmininių laivų, vienas pirmųjų LIETUVOS priešmininių laivų…. Ir DAUGIAU TOKIŲ NETURESIM. Šis laivas taip pat yra dalyvavęs Nato jūrų išminavimo operacijose, taip kad jis YRA VERTAS STOVĖTI PRIE KRANTINĖS. Tokius turi ir latviai ir estai prie krantinių, kaip mes neturesim?
      TAI TIKRAI BUS PUIKUS PATRIOTINIO IR JŪRINIO AUKLĖJIMO PAVYZDYS.

      • Nespank tu su tuo Suduviu gal dar tanku prisistatyti senoviniu ???Kaip ruskyne…Jus su savo pasenusiom smegenim eikit i pensija jaunimui tie jusu prisiminimai nereikalingi jie nori gyventi siuolaikiskoij Klaipedoij o ne ziureti i karines atgyvenas

    12. Jei bus tall ships tą laivą reiks patraukt. Saugiausia traukūno prasme, stovėti yra prie pilies tilto. Uoste šiam laivui pavojinga stovėti.

    13. Avatar Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkui Petrui Bekėžai parašė:

      Visų pirma, jei manote, kad saugiausia laivui vieta yra Dangės upėje už Pilies tilto, tai nereiškia, kad ji saugiausia kitiems eismo upe dalyviams. Be to Dangė yra labai siaura upė ir jautri visokiems kataklizmams. Yra buvusi ir nusekusi kad galėjai braidžioti iki kelių, ir ištvinusi iki Teatro aikštės, ir yra skendęs ne vienas laivas joje. Antra, „Sūduvis“ nėra paveldo objektas. Tai toks pat atitarnavęs daiktas kaip senas vokiškas Golfas. Laivas nedalyvavo jokiuose Lietuvai reikšminguose mūšiuose, nes jų tiesiog nebuvo, nepaskandino jokio priešo laivo, neiššovė jokios revoliuciją skelbiančios salvės. Tiesiog tai morališkai ir fiziškai pasenęs ir atitarnavęs laivas. Trečia. Jei jam laikyti netinkamos jūrų uosto krantinės, tai kas jis per jūrų karo laivas? Ketvirta – miesto taryba sprendžia miesto ūkio klausimus, o Lietuvos mastu sprendžia LR Vyriausybė, todėl niesto taryba negali ir neturi žinoti kiek stipriai Lietuvai reikia tokio “paminklo”. Čia nėra kuo stebėtis. Štai kariams jau nebereikia. Kaip miestui – šis laivas nereikalingas taip pat, nes jis nepadidina miestiečių gerovės, priešingai – apsunkina laivybą upe, reikalauja priežiūros, ir savo išvaizda nepuošia miesto. Jei jo reikia muziejui kaip eksponato, tai tegu jį ir pasiima. Nebūtinai jį laikyti vandenyje. Yra daug pasaulinių pavyzdžių ką su juo galima padaryti ant kranto šalia Jūrų muziejaus.

      • Upės atkarpoje nuo Pilies tilto iki žiočių daug laivų, ir kažkaip išsitenka visi, nors ten ir intensyviausia laivyba. Netrukdys ir čia. Upės kataklizmai su laivu niekaip nesusiję, ir jis nesujautrins jos. “Sūduvis” formaliai atitiktų paveldosauginio kriterijus. Absoliuti dauguma mūsų laikų karo laivų nedalyvavo jūrų mūšiuose…Jei krantinės netinkamos, tai netinkamos, nepriklausomai koks laivas. Be to prie tinkamų ir kita veikla dar vykdoma…Miestui jis reikalingas, nes tai papildomas lankytinas objektas, kuo daugiau lankytinų objektų, tuo didesnis miesto turistinis potencialas, ir atitinkamai ekonominis efektas. Muziejus ir pasiima. Vandenyje jam geriausia terpė. Laukiam teigiamo Miesto tarybos sprendimo

      • Čia panašiai kaip kitiems kaukės trukdo kvėpuot 😀😀….

        Retorasnas Das boot neužkiša, kažkada stovėjo ir restoranas fregata, tai irgi neužkišo….. Tai kodėl turėtų Lietuvos laivas užkišti???

      • 1. Regata ir trukdė ir skendo. 2. Das Boot moka mokesčius miestui ir neprašo pinigų. Be to yra mažesnis ir gražesnis nei ta karo mašina.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt