Klaipėdos politikai suteikė galimybę įamžinti dar vieno iškilaus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, Tilžės akto signataro Viktoro Gailiaus atminimą.

Trečiadienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, išklausius Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės pristatymą šiuo klausimu, jokių diskusijų dėl paskutiniojo Klaipėdos krašto gubernatorius, šias pareigas ėjusio nuo 1938 m. gruodžio iki krašto aneksijos 1939 metų kovos 23 d., atminimo įamžinimo nekilo, mat šis veiksmas savivaldybės biudžetui nieko nekainuos.

Visas su atminimo lentelės pagaminimu ir pakabinimu susijusias išlaidas yra pasirengę padengti iniciatyvos autoriai – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai. Jie prašymą pagerbti V. Gailiaus, teisininko ir diplomato, nuopelnus Klaipėdos kraštui miesto politikams pateikė dar rugpjūčio mėnesį.

Šiai iniciatyvai daugiau nei prieš mėnesį jau pritarė savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisija, tad belieka sulaukti miesto tarybos palaiminimo.

Tarybai pritarus, pasak E. Deltuvaitės, būtų ieškoma vietos atminimo lentelei pakabinti. Jos teigimu, tai galėtų būti arba buvusios gubernatūros, arba buvusios prefektūros pastatas.

INFORMACIJA

V. Gailius gimė 1893 m. rugpjūčio 27 d. Berštininkuose, lietuvininko ūkininko Martyno Gailiaus ir Gretos Faltinaitės šeimoje, kurioje augo dar du broliai. 1914 m. baigė Tilžės gimnaziją, studijavo teisę Karaliaučiaus, Heidelbergo universitetuose, 1918 m. baigė Berlyno universitetą.

Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. buvo sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos Vokietijos imperijos kariuomenėje paleistas.

1918–1924 m. buvo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, jos vykdomojo komiteto narys, Tilžės akto signataras. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne. 1923 m. vasario 15 d. – 1925 vasario 4 d. ėjo Klaipėdos krašto direktorijos pirmininko pareigas. 1923 m. išleido įsaką dėl lietuvių ir vokiečių kalbų lygiateisiškumo, lietuvių kalbos vartojimo mokyklose ir įstaigose. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto direktorija padarė reikšmingų administracinių, ūkinių, kultūrinių reformų. Nuo 1923 m. kovo mėn. Lietuvos delegacijos Ambasadorių konferencijoje narys.

1927–1928 m. vadovavo Ryto akcinei bendrovei, 1936–1938 m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba „Baltischer Beobachter“.

1928 m. apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu.

Nuo 1938 m. gruodžio 12 d. iki 1939 m. kovo 23 d. ėjo paskutiniojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas.

Po aneksijos emigravo į Vokietiją, kur 1956 m. liepos 7 d. mirė.