Jeigu reikėtų aiškaus Klaipėdos sporto trūkumų pavyzdžio, tai geresnės iliustracijos už neseniai suburtą profesionalią ir pajėgią tinklininkų komandą šiandien nerasite. Tenka konstatuoti, kad uostamiestis tokio lygio ekipos išlaikyti nėra pajėgus, todėl ši persikėlė į kaimyninius Gargždus ir žaidžia po jų vėliava. Klausimas – reikia dėl to sunerimti, ar ne?

„Amber-Arlanga“ šiuo metu yra Gargždų komanda. Amber Volley/Facebook nuotr.

Spalio pradžioje nuspręsta nutraukti trimetę paramos sutartį tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir sporto klubo „Pajūrio tinklinis“. 

Šios organizacijos suburta komanda „Amber Queen“ prieš kelis metus su trenksmu įsiveržė į Lietuvos tinklinio elitą, tapo šalies čempionais, dukart laimėjo taurės turnyrus, tačiau tuo ambicijos nesibaigė – ekipa vienintelė iš Lietuvos ėmė rungtyniauti Baltijos lygoje. 

Dėl to ji pateko į reprezentacinių Klaipėdos miesto komandų sąrašą, tačiau neseniai savo noru paliko uostamiestį ir persikėlė į Gargždus. 

„Priežastis – Klaipėdoje nėra tinkamų sporto bazių ir tinkamo finansavimo. Trūksta to, ko reikia aukščiausio lygio tinklinio komandai“, – sako komandos vadovas Salvijus Paškauskas, neslepiantis, kad tokiam sprendimui įtaką darė ir daugiau veiksnių.

Liūdnas pavyzdys, čempionai juk nesimėto.

Miestas šią žinią sutinka su olimpine ramybe. 

Galbūt iš tikrųjų nėra dėl ko jaudintis. Gal tai normalus procesas, o ne ydingos sporto politikos pasekmė ar įspėjimas apie ateityje gresiančius pavojus.

Bet apie viską – iš eilės.

Į elitą – neįtikėtinai greitai

2017 metais Klaipėdos vyrų tinklinio pirmenybių nugalėtoja tapusi komanda ėmė drąsiai svajoti: sustiprinus kai kurias grandis, būtų galima mesti iššūkį Lietuvos čempionate. 

Svajonėmis neapsiribota – pasikvietus pajėgių žaidėjų, radus rėmėjų, įgyvendinus Lietuvos čempionato rengėjų reikalavimus „Amber Queen“ vardu pakrikštyta komanda debiutinį sezoną užėmė 5 vietą, o jau kitais metais iškovojo didžiąją vyrų taurę ir tapo čempionais, 2019-2020 metų sezono metu vėl spėjo sugriebti taurę, o dėl koronoviruso anksčiau laiko nutrauktą šalies čempionatą taip pat baigė turnyrinės lentelės viršuje.

Žinoma, „Amber Queen“ už tokius pasiekimus pelnė reprezentacinės Klaipėdos sporto komandos statusą ir visas jo privilegijas, įskaitant finansines injekcijas iš miesto biudžeto. 

Po tokios sėkmės komanda nepabijojo žengti dar aukščiau – išplaukė į tarptautinius vandenis ir vienintelė iš Lietuvos ekipų ėmė rungtyniauti Baltijos tinklinio lygoje. 

Tik viena smulkmena – komanda jau neatstovauja Klaipėdai.

Miestas per silpnas stipriai komandai

„Mūsų prioritetas visada buvo Klaipėda. Dėl to ir pasirašėme trimetę rėmimo sutartį, sukūrėme strategiją, ją vykdėme. Tačiau pagrindinė priežastis – nėra tinkamos, standartus atitinkančios tinklinio salės. Jeigu Lietuvos čempionato reikalavimus šiaip ne taip atitikome, tai apie tarptautines varžybas galime pamiršti“, – pasakojo Salvijus Paškauskas.

Komandos vadovas neneigia, kad įtakos sprendimui turėjo ir finansavimo klausimai.

„Šią vasarą kaip reprezentacinė komanda prašėme papildomos paramos, aiškaus miesto atsakymo nebuvo, klausimas atidėliotas, o tokia nežinomybė apsunkina organizacijos veiklos planavimą.

Kai pinigai galiausiai buvo skirti, mes jau buvome nutraukę sutartį ir persikėlę į Gargždus. 

Klaipėdos pinigų neprireikė.

Paramos kriterijai, mano manymu, šiuo metu neatitinka laikmečio realijų, sporto bendruomenėje apie tai nuolat diskutuojama“, – sakė jis. 

Komandos metinis biudžetas sudaro apie 120 000 eurų, savivaldybės parama sudaro apie šeštadalį šios sumos.

S. Paškauskas priminė, kad nemaža dalis Klaipėdos savivaldybės finansinės paramos sugrįždavo atgal į jos biudžetą kaip mokestis už sporto salės Dariaus ir Girėno gatvėje nuomą.

Priminė legendinę „Žuvėdrą“ 

Ar galima konstatuoti, kad Klaipėda šiuo metu nėra pajėgi išlaikyti aukščiausio lygio tinklinio komandos?

„Galima teigti, kad turėti dar vieną profesionalią komandą Klaipėdos miestui yra per didelė našta. Nekalbu vien apie tinklinį. Prisiminkime legendinę „Žuvėdrą“ – miesto veidu pasaulyje laikytas kolektyvas tapo istorija, nerasta būdų ją išlaikyti“, – į šį klausimą atsakė jis.

S. Paškauskas prašė pabrėžti: komandos pasitraukimas iš Klaipėdos į Gargždus – tai ne būdas įžeisti uostamiestį ir jo sporto politiką, priekaištų jis niekam neturįs.

„Mes tiesiog pasirinkome, kur mums geriau. Nieko asmeniško“, – sakė jis.

Gargžduose kitoks požiūris

Ką tinklininkams pasiūlė greta esantis kelis kartus mažesnis miestas, kad klaipėdiečiai nutarė žaisti po jo vėliava?

Pasak komandos vadovo, Gargžduose padėtis geresnė ne tik dėl salės – už jos nuomą nereikia mokėti – bet ir požiūrio bei entuziazmo, todėl pavyko suburti puikią organizaciją, o „Amber-Arlanga“ turi visus vakarietiškai komandai būdingus komponentus. 

„Tai požiūris. Miestas nori ir siūlo tinklinį vystyti piramidės principu, mes turime palaikymo komandą, varžybų transliacijas. Iš miesto pusės yra įdomių idėjų, pasiūlymų. Mes tuo patenkinti“, – „Atvirai Klaipėdai“ pasakojo komandos vadovas.  

„Amber-Arlanga“ kol kas išlaiko Lietuvos čempionato lyderės poziciją.

Ką Klaipėda?

Kaip į reprezentacinės komandos pasitraukimą sureagavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, sutiko pakomentuoti direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

Jai buvo išsiųsti tokie klausimai: 

„Kaip savivaldybė vertina vienos iš miesto reprezentacinių komandų – „Amber Queen“ (tinklinis) pasitraukimą į Gargždus?

Ar ši komanda gavo papildomas lėšas, skirtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus spalio 12 d. įsakymu?“

Į klausimus atsakyta taip: 

„Sporto klubas „Pajūrio tinklinis“ papildomų lėšų negavo, kadangi oficialiu raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu nutraukti trijų metų pasirašytą biudžeto lėšų naudojimo sutartį.“ 

Krepšinio, rankinio ir ledo ritulio miestas

Po tinklininkų pasitraukimo Klaipėdoje liko 3 reprezentacinės komandos: „Neptūnas“ (krepšinis), Dragūnas „Rankinis“ ir HC „Klaipėda“ (ledo ritulys).

Krepšininkams šių metų pradžioje skirti 620 223, rankininkams – 103 140, ledo ritulininkams – 8893, tinklininkams – 22 920 eurų.

Vasarą nuspręsta reprezentacinėms komandoms skirti papildomą finansavimą, tačiau susitarti dėl sumų greitai nepavyko – „Atvira Klaipėda“ jau rašė apie tai, o ši lentelė rodo, kaip rugpjūčio-spalio mėnesiais kito pasiūlymai, koją šiame procese kišo ir aiškių pinigų skirstymo kriterijų nebuvimas.

Be šių pinigų savivaldybė atskirais nutarimais remia buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakų programas: VšĮ „Klaipėdos irklavimo centrui“ šiemet skirti 397 203 eurai, o VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo mokykla „Žiemys“ – 71 197 eurai.

Sportas, Klaipėda, 400 000 eurų ir demokratija