Net du buvę prestižiniu laikomo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorai šiuo metu teismuose bylinėjasi su tiesiogine savo vadovybe – Generaline prokuratūra (GP).

Maža to, ginčas dėl dviem pavaldiniams generalinio prokuroro skirtų tarnybinių nuobaudų peraugo į atvirą konfrontaciją su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Prokuroro Aivaro Velučio, siekiančio, kad būtų panaikinta jam skirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose – byla praėjusią savaitę Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmuose jau baigta nagrinėti.

Be gynėjo byloje pats sau teisme atstovavęs prokuroras ilgoje baigiamoje kalboje negailėjo aštrių žodžių STT atžvilgiu, nedviprasmiškai davęs suprasti, jog pastarosios tarnybos agentai buvo suinteresuoti jo pažeminimu pareigose, mat jiems nepatikęs jo principingumas ir keliami reikalavimai: A. Velutis pastaruosius keletą metų kontroliavo ir vadovavo STT atliekamiems tyrimams bei palaikė valstybinį kaltinimą teisme jų baigtose bylose.

Sprendimą dėl to, ar A. Velučiui pavyks sugrįžti į buvusias pareigas, teismas žada skelbti jau kitą mėnesį.

Paskui tarnybinę nuobaudą – ir baudžiamoji byla

Tuo metu buvusiam jo kolegai – prokurorui Aidui Giniočiui – teismų duris greičiausiai teks varstyti kur kas ilgiau.

Jo byla dėl atleidimo iš pareigų dar tik pradėta narplioti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Įdomus faktas – ji nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose. Tokį prašymą teismui pateikė Generalinės prokuratūros atstovas, o teismas šį prašymą tenkino.

A. Giniočio gynėjo Giedriaus Danėliaus prašymu teismas bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs, paaiškėjus, jog STT savo ruožtu prokuroro atžvilgiu yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Minėtame tyrime esą nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, tad norėta sulaukti, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.

Tačiau GP teismo sprendimą stabdyti atleidimo iš pareigų bylą apskundė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jos skundą praėjusią savaitę patenkino, savo nutartimi nurodęs bylos nagrinėjimą tęsti toliau.

Šiuo metu kito posėdžio data minėtoje byloje dar nėra paskirta. G. Danėliaus teigimu, į artimiausią posėdį, jo prašymu, kaip liudytojas turėtų būti kviečiamas Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras Jevgenij Michailovskij ir „dar keli žmonės”.

„Teismas toje dalyje buvo tenkinęs mūsų prašymą”, – sakė advokatas.

Tuo metu paklaustas, dėl kokių priežasčių jo atžvilgiu buvo pradėtas dar ir baudžiamasis persekiojimas – ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, A. Giniotis nedaugžodžiavo.

„Kai aš apskundžiau atleidimą, po trijų savaičių man dar įkalė ir įtarimą. Viską tą patį paėmė iš drausminės bylos, viens prie vieno praktiškai”, – sakė jis.

A. Giniočio nuomone, taip esą STT bando sustiprinti savo pozicijas kovoje prieš jį, buvusį ONKTS prokurorą, nors jis tiesiogiai STT ikiteisminių tyrimų nekontroliavo – dirbo su nusikalstamų grupuočių (narkotikų platinimo, stambaus masto kontrabandos, nužudymų ir kt. ) bylomis.

Jam Generalinė prokuratūra ne kartą buvo pavedusi palaikyti valstybinį kaltinimą stambaus masto bylose, tyrimus kuriose būdavo atlikę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir kurios būdavo nagrinėjamos Klaipėdos apygardos teisme. A. Giniotis kartu su GP prokuroru 2013 metų birželį palaikė valstybinį kaltinimą ir Henriko Daktaro bei jo gaujos narių byloje.

Tuo metu ikiteisminis tyrimas jo paties atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo buvo pradėtas kaip dar vienas epizodas šalyje plačiai nuskambėjusioje vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje. Ją tiria speciali iš STT padalinių ir GP pareigūnų sudaryta grupė ir ją atskirais epizodais jau pradedama perdavinėti nagrinėti įvairiems šalies teismams. Tačiau A. Giniotis teigė nežinąs, ar jo byla šiuo metu yra išskirta į atskirą tyrimą.

G. Danėliaus žiniomis, A. Giniočio galimai nusikalstamos veikos epizodas vis dar tebėra didžiosios korupcijos bylos sudėtyje.

Atleidimo iš pareigų priežastis aiškino aptakiai

Praėjusių metų kovo 29 d. Prokuratūros dienos proga generalinis prokuroras Evaldas Pašilis originaliai „pasveikino” 20-tus metus prokuratūroje dirbantį, iki tol nė vienos tarnybinės nuobaudos neturėjusį A. Giniotį – jį nušalino nuo pareigų.

Prokuratūros vadovas pavedė Vidaus tyrimų skyriui jo atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant „patvirtinti arba paneigti” esą gautus pradinius duomenis apie šio prokuroro galimai atliktus tam tikrus įtarimų keliančius veiksmus.

Tarybiniam patikrinimui užsitęsus, „Atviros Klaipėdos” žurnalistė kelis kartus teiravosi apie įtartinai ilgai atliekamą patikrinimą ir apie tai, ar, nepateikus jokių įtarimų, galima valstybės pareigūną pusmečiui palikti be jokio pragyvenimo šaltinio. Visais atvejais sulaukta tik formalaus atsakymo apie tai, kad tyrimas vis dar tęsiamas, nenurodant to priežasčių ir prisidengiant patikrinimo duomenų neskelbtinumu.

Praėjus pusei metų nuo tarybinio patikrinimo pradžios, A. Giniočiui buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – praėjusių metų rugsėjo 12 d. jis buvo atleistas iš pareigų.

Šio sprendimo priežastys visuomenei buvo įvardintos aptakiai, apsiribojant abstrakčiu pranešimu spaudai, kuriame buvo teigiama, jog „atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją”.

Prieš metus „Atvirą Klaipėdą” konsultavęs patyręs teisininkas stebėjosi, kodėl prieš prokurorą, jei jis padarė tarnybinį nusižengimą, nebuvo imtasi baudžiamojo persekiojimo, t.y. kodėl jo atžvilgiu, kaip įprasta tokiais atvejais, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo ar netinkamai atliktų pareigų, o iškart taikyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Tada pašnekovas samprotavo, jog greičiausiai GP nepavyko rasti nieko rimto, kad galima būtų prokurorui pareikšti įtarimus, o esą griežčiausia tarnybinė nuobauda skirta, siekiant pateisinti į jokius logikos rėmus netelpančio patikrinimo trukmę.

Pasirodo, pats ilgai prokuratūroje dirbęs teisininkas buvo neteisus – neilgai trukus ikiteisminis tyrimas visgi buvo pradėtas, nors ir, A. Giniočio teigimu, įtarimą kone pažodžiui nurašius nuo drausminės bylos.

Kada ši baudžiamoji byla gali pasiekti teismą, kol kas niekas nesiėmė spėlioti.