Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai pagaliau išnagrinėjo bylą, kurią inicijavo buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroras Aivaras Velutis.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad prokuroras teismo prašo grąžinti jį į buvusias pareigas, naikinti tarnybinio patikrinimo išvadas ir kitus sprendimus bei priteisti skirtumą tarp dabartinės ir buvusios algos.

Dėstydamas savo argumentus nuotolinio teismo posėdžio metu A. Velutis tikino, kad tikrai nepažemino prokuroro vardo, o visa kriminalinės tarnybos surinkta medžiaga, ko gero, yra nesąžiningas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų siekis nusikratyti principingu bylų nepralaiminčiu prokuroru, su kuriuo teko ne kartą ir pyktis.

Prokuroras tarp savo argumentų minėjo ir tokias garsias bylas, kuriose nagrinėti subliuškę įtarimai dėl milijoninio kyšininkavimo verslo centro „Neapolis” bankroto byloje, Klaipėdos licėjaus direktorės veiksmai.

Tuo metu tarnybinį tyrimą atlikęs Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų prokuroras Anatolijus Koržovas akcentavo, kad skirta nuobauda yra tikrai pagrįsta ir net švelnesnė nei siūlė jis pats, manęs, kad A. Velutį reikėjo iš viso atleisti iš darbo.

Turėjo daug ką pasakyti

Teismui įpusėjus šios bylos nagrinėjimą, joje apklausus visus liudytojus, teisėja Vida Stonkuvienė baigė tarnybą ir išėjo pensiją. Dėl to bylą nagrinėti perėmė teisėjas Remigijus Arminas.

Teismas priėmė sprendimą liudytojų iš naujo neapklausti ir per beveik keturias valandas trukusį posėdį, kurio didžiąją dalį užėmė A. Velučio argumentai ir baigiamoji kalba, šiam teisėjui jau pavyko išnagrinėti dar pavasarį prasidėjusią bylą.

STT atliko teisinę provokaciją?

Iki Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareigų pažemintas A. Velutis teigė, jog laikosi pozicijos, kad visame tarnybinės nuobaudos paskyrimo procese buvo esmingai pažeistos visos normos – pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžia ir baigiant įrodymu rinkimu, vertinimu, aiškinimu ir panaudojimu. Prokuroras tikina, kad šiuos veiksmus atlikę pareigūnai buvo šališki.

„Tos išvados, kurios padarytos prokuratūroje, neatitinka tikrosios pokalbių intencijos, jos aiškinamos tendencingai, kryptingai, kad pagrįstų nuobaudą”, – teigė A. Velutis, akcentavęs, kad visa ši situacija nėra susijusi su korupcinio pobūdžio nusižengimo tyrimu, tad žmogaus privatumą pažeidžiantys veiksmai jo atžvilgiu esą buvo atliekami nepaisant Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos.

Pasak prokuroro, specialiosios tarnybos pagrindą klausytis jo pokalbių susikūrė elgdamosi nesąžiningai ir interpretuodamos faktus.

A. Valutis pabrėžė, kad jo pokalbių klausimąsi inicijavo STT Klaipėdos valdyba, o jis ilgą laiką buvo vienintelis prokuroras, kontroliavęs jos pareigūnų vykdomus tyrimus.

„Ar galima laikyti pareigūnus, su kuriais turiu ne draugauti, o reikalauti iš jų, nešališkais? Galėjo juk žvalgybą atlikti kitas padalinys, kuris su manimi nėra tarnybiniais, procesiniai ryšiais susijęs, juk galima net ne Lietuvoje kontroliuoti telefono pokalbius. Su STT tarnybinių nesutarimų dėl taktikos, procedūrų buvo gerokai daugiau nei su bet kuriomis kitomis tarnybomis. Būna procesiniuose veiksmuose nesutarimų, pykčių, melavimo, faktų iškraipymo faktų. Visada yra trintis ir pareigūnai, su kuriais dirbi, negali būti nešališki”, – dėstė A. Velutis, atkreipęs dėmesį, kad net pirminiame rašte dėl esą galimai atliekamų nusikalstamų veikų jis buvo įvardintas kaip vyriausiasis prokuroras, nors niekada neužėmė tokių pareigų.

Anot jo, STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ne visada yra sąžiningi bei atviri ir minėjo pavyzdį, kai vienoje garsioje byloje neliko svarbaus apklausos įrašo, o jis apie tai sužinojo visiškai atsitiktinai vardydamas dokumentus ir tik po keleto mėnesių.

„Niekuomet nepasitikėjau STT pareigūnais, nes tokio netinkamo jų elgesio buvo ir daugiau”, – teigė prokuroras.

Pasak A. Velučio, STT agentai darė prielaidą, kad jis kai kuriose bylose netinkamai palaiko valstybinį kaltinimą, nors nė vienas iš jų iki tol nedirbo nei prokuroru, nei teisėju ir neturi reikiamos kvalifikacijos daryti tokias išvadas.

A. Velutis posėdžio metu citavo savo charakteristiką, kurioje minima ne tik tai, kad jo teismams perduotuose bylose išteisintų asmenų nebuvo, bet ir aplinkybę, kad jis turi nuomonę, ne visada sutampančią su ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonėmis, tačiau turėdamas didelę patirtį, geba ją pagrįsti.

Prokuroras įsitikinęs, kad agentų įrašytuose jo pokalbiuose su pažįstamais nėra nieko nusikalstamo ar pažeidžiančio profesinę etiką – esą jis tik kalbėjo apie baudžiamosios teisės dalykus su jos nepraktikuojančiu buvusiu kursioku arba galbūt kiek per emocionaliai aiškino teises kitam pažįstamam.

„Ar niekam iš kolegų niekas nėra skambinęs ir nepaklausęs, kaip elgtis, pavyzdžiui, avarijos atveju? Daugiau nei šešis mėnesius klausantis nebuvo nustatyta nieko ir staiga išgirsti du pokalbiai. Visa, kas surašyta, yra tendencingas vertinimas”, – kalbėjo prokuroras, tikinęs, kad šališkas buvo ir pats Generalinėje prokuratūroje atliktas tarnybinis patikrinimas.

Anot A. Velučio, jo pokalbių imta klausytis dėl įtarimų, kad jis galbūt ima pinigus, jog padėtų išsisukti nusikaltėliams, giminaičiams, kurių esą Klaipėdoje yra tik du, o ir nė vienas iš jų niekada nėra padaręs jokių nusikaltimų.

„Ar sekimas buvo vykdomas sąžiningai tikinti, kad netinkamai palaikau valstybinį kaltinimą, ar visgi buvo nesąžiningas siekis pradėti ikiteisminį tyrimą, kad galbūt kažkada ateityje kažkas išlįs? Šešis mėnesius nebuvo nieko, kas galėtų sukompromituoti prokurorą, bet kriminalinė žvalgyba buvo tęsiama. Kur dingo tai, ko ieškojo? Ilgą laiką taikant kriminalinę žvalgybą bet kurio asmens atžvilgiu bet ką surasi – apšauks žmoną, kad subraižė aikštelėje mašiną, žiūrėk, ir smurtas artimoje aplinkoje. Kaip toks elgesys dera su prokuroro pareigomis? STT atliko tam tikrą teisinę provokaciją, kad pašalintų nepalankų, principingą prokurorą ir galėtų vykdyti ikiteisminius tyrimus kaip jiems patogu ir paranku, o ne pagal teisę” – kalbėjo A. Velutis.

Garsios bylos

Dėstydamas savo poziciją A. Velutis minėjo ir keletą garsių bylų. Pasak prokuroro „abejotiną garbę kontroliuoti STT” jis užsikrovė dėl garsiosios neva milijoninio kyšio, susijusio su verslo centro „Neapolis” bankrotu bylos. O joje, anot A. Velučio, pareigūnai elgėsi ne tik nesąžiningai, bet ir neteisėtai, ne vienam skirtos nuobaudos, buvo ir pašalintų iš tarnybos.

„Matant pažeidimus bylą prokuroras nutraukė, jiems buvo šokas ir iškėlė ultimatumą, kad pradėtų kontroliuoti kitas prokuroras ir šitos tarnybos kontrolė buvo pavesta man. Byla baigėsi pilnu išteisinimu. Joje aš atsiradau visiškai atsitiktinai, buvau nereikšmingose posėdžiuose, bet daroma išvada, kad turėjau suinteresuotumą”, – sakė A. Velutis.

Jam buvo prikišamas ir neva suinteresuotumas Klaipėdos licėjaus byloje, esą jis su Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) tyrėja kalbėjo kaip koks advokatas.

„Nebuvo jokios kalbos apie licėjaus bylos nutraukimą, kalba buvo tik apie trūkumų pašalinimą. Geras prokuroras visada pažiūrės į bylą iš visų pusių, taip pat ir iš advokato, nežiūrės kaip STT pareigūnai, kurie kaip plaktukai mato tik vinis. Su STT dirbau penkerius metus. Net paskyrus į žemesnes pareigas man buvo paliktos keturios bylos, kuriose palaikiau kaltinimą. Tai kur čia sumažintas pasitikėjimas? Atlyginimas sumažintas, tai tirk vištų vagystės, naminės degtinės bylas, kaip parasti žmonės manytų, bet taip padaryta nebuvo. Sudarė korumpuoto prokuroro įspūdį, o kiek švarūs ir sąžiningi patys žvalgai? Jei sudariau korumpuotą įspūdį, kodėl paliko man tas bylas?”, – kalbėjo prokuroras.

Kitiems tik pagrūmodavo

Anot A. Velučio, jam taikytas pažeminimas pareigose atsižvelgiant ir į teisminę praktiką, ir į buvusius pavyzdžius pačioje Klaipėdos apygardos prokuratūroje esą yra ženkliai per griežta nuobauda.

Pasak jo, jau buvęs kolega Irmantas Balčiūnas buvo kaltinamas ne tik teikęs konsultacijas, suruošęs procesinius dokumentus teismui, bet ir žadėjęs, garantavęs, kad byla pasibaigs žmogui palankiu būdu ir už tai gavęs pinigus.

„Jam už tai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – apsvarstymas kolektyve. Tuo metu buvo dar tokia galimybė. Apsvarstėme tada mes”, – sakė A. Velutis.

Viena dar dirbanti kolegė, kurios pavardės prokuroras jau neįvardino, rašė prašymus draugės vardu dėl vaikų rūpybos, kreipėsi prisistatydama, kad yra prokurorė ir prašė, o kartais net nurodinėjo, kokie sprendimai turi būti priimti. Už tai formalios tarnybinės nuobaudos jai paskirta irgi nebuvo.

„Per tarnybos laikotarpį, nors ir buvo tarnybinių nuobaudų, nesusijusių su tarnybine veikla, buvau tik skatinamas. Tame tarpe netgi Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymais tris kartus. Vidaus reikalų ministro įsakymu skiriant pasižymėjimo ženklą – vieną kartą. Keliant rangą – tris kartus, skiriant premijas ir taip toliau, ir panašiai. Staiga 15 metų tarnybos nubraukiama, visos šitos pastangos, nė vieno išteisinimo, tai tampa visišku nieku palyginti su tuo, kad du kartus telefonu pakalbėjau su žmonėmis apie teisę”, – sakė prokuroras.

Jis kartojo esantis įsitikinęs, kad savo elgesiu nepadarė žalos nei prokuroro, nei prokuratūros įvaizdžiui.

A. Velutis prašė, kad tuo atveju, jei teismas visgi manys, jog jis yra vertas tarnybinės nuobaudos, įvertinti, ar paskirtoji yra tikrai adekvati ir nustačius jos neadekvatumą paskirti švelnesnę.

Reikėjo atleisti?

Tuo metu tarnybinį patikrinimą atlikęs ir Generalinei prokuratūrai byloje atstovavęs jos Vidaus tyrimų prokuroras Anatolijus Koržovas akcentavo, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad kriminalinės žvalgybos informaciją galima naudoti ir tarnybiniam patikrinimui.

„Buvo pakankamai aišku, kokiu pagrindu ir kodėl buvo atliekami šie žvalgybos veiksmai. Susitikimo metu fiksuoti pokalbiai buvo pakankamas pagrindas patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir priimti tokį sprendimą. Mano išvada, kad toks asmuo negali dirbti prokuratūroje. Aš siūliau atleisti, bet aukštesnis prokuroras nepritarė ir galiausiai generalinis prokuroras pritarė tik pažeminimui”, – kalbėjo A. Koržovas.

Anot tyrimą atlikusio prokuroro, užfiksuoti pokalbiai parodė tikrąjį Aivaro Velučio veidą – yra geros charakteristikos, dirba gerai, bet domisi svetimom bylom be pavedimo.

„Klausantis matosi, kaip prokuroras tyčiojasi iš nukentėjusiosios, kritikuoja įstatymo leidėjus, prognozuoja kaip gali baigtis, kiek reikia sumokėti nukentėjusiajai, kad geriau sumokėti dabar, o ne vėliau turėti išlaidų. Iš pokalbio aišku, kad atsiuntė dokumentą ir jį aptarinėjo. Prokuroras neturėtų taip bendrauti draugas ar nedraugas, darbo metu ar po, prokuroras visada yra prokuroras, neturėtų kritikuoti įstatymų, palaikyti kaltinamąjį, nesvarbu, ar jis draugas, ar ne. Turi rodyti visada pavyzdį, o dabar susidaro įspūdis, kad prokurorui galima skambinti bet kokias dalykais ir jis viską žino, kiek kur ir kaip”, – teigė Vidaus tyrimų prokuroras, kartu tikinęs, kad kai kurie A. Velučio pokalbiai su pažįstamais ir siųstos žinutės buvo „pusiau konspiruoti”.

Anot A. Koržovo, susitikimų metu A. Velutis liepė pažįstamam nebendrauti su FNTT, „nes prisikalbės”, mokino gudrybių, kaip paslėpti dokumentaciją, ramino, kad nieko pareigūnai neįrodys, nepagarbiai atsiliepė apie juos.

Pasak jo, STT pažymoje buvo ir daugiau prirašyta A. Velučio pokalbių su kolega Ruslanu Ušinsku, tačiau pastarasis atsisakė teikti paaiškinimus, todėl dėl tokių aplinkybių nebuvo pakankamai duomenų reikšti įtarimams.

Trumpoje savo baigiamojoje kalboje A. Koržovas pakartojo, kad pradedant ir atliekant tyrimą nebuvo pažeistos jokios taisyklės, o duomenų konstatuoti tarnybiniam pažeidimui visiškai užteko.

„Prokurorams keliami ypač aukšti, nepriekaištingo elgesio standartai, net ir ne tarnybos metu jie turi saugoti prokuroro vardą”, – teigė A. Koržovas.

Teismas šios bylos nagrinėjimą baigė ir sprendimą skelbs gruodžio viduryje.

ISTORIJA

Pernai kovo pabaigoje uostamiesčio prokuratūros bendruomenei Klaipėdos piliavietėje iškilmingai minint profesinę šventę, generalinis prokuroras nuo pareigų nušalino minėto skyriaus prokurorą Aidą Giniotį.

Tąsyk prokuratūros išplatintame pranešime spaudai teigta, jog generalinis prokuroras pavedė Vidaus tyrimų skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu „turi būti patvirtinti arba paneigti gauti pradiniai duomenys apie šio prokuroro galimai atliktus tam tikrus veiksmus”.

Praėjus daugiau nei pusei metų nuo tarybinio patikrinimo pradžios, A. Giniočiui buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Jo priežasčių visuomenei Generalinė prokuratūra nesivargino įvardinti, apsiribojusi abstrakčiu pranešimu spaudai. Jame buvo teigiama, jog „atlikus išsamų tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, kad savo veiksmais prokuroras sudarė pagrindą įtarti jį neteisėtai teikus konfidencialią informaciją”.

Praėjus vos kelioms savaitėms Klaipėdos apygardos prokuratūrą sukrėtė dar viena žinia apie pareigose pažemintą kitą to paties skyriaus prokurorą A. Velutį. Kaip ir A. Giniočio atveju, prokuratūra irgi labai aptakiai paaiškino šio pažeminimo pareigose priežastis. Pranešime spaudai buvo pasakyta tik tiek, kad A. Velutis „sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, kuriuo pažemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, vardą, pakirto pasitikėjimą teisingumo vykdymu Lietuvoje ir diskreditavo prokuratūros, kaip valstybės institucijos, padedančios užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetą”.

Abu prokurorai tokius sprendimus apskundė teismui. A. Giniotis nusprendė bylinėtis Vilniaus apygardos administraciniame teisme – ten gyvena jam atstovaujantis advokatas Giedrius Danėlius, buvęs jo viršininkas.