Klaipėdos LEZ istorija: nuo neišbrendamos ganyklos iki pasaulinio pripažinimo

Svarbu, Valstybingumo ženklai Klaipėdoje

Vienu iš uostamiesčio ekonomikos varikliu šiandien tapusi Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) ilgus metus buvo ignoruota, pajuokiama, net bandyta apjuosti spygliuotos vielos tvora. Dabar jau galima drąsiai teigti, jog idėja apie Klaipėdos LEZ valdininkų kabinetuose, kur ji buvo stumdoma dešimtmetį, nebuvo numarinta tik todėl, kad ja karštai tikėjo ir ją gynė zonos steigėjai, tarp kurių – ir pasaulinės verslo žvaigždės.

Atvira Klaipėda“, tęsdama projektą „30 Nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“, šįkart atskleis autentiškų Klaipėdos LEZ steigimo ir veiklos istorijos detalių.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ, apimančioje 412 hektarų teritoriją, veikia daugiau nei 40 įmonių iš įvairių pasaulio šalių. Klaipėdos LEZ nuotr.

Pirmasis bandymas – 1992 metais

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) oficialiai veiklą pradėjo 2002 metais. Minėdama zonos veiklos dešimtmetį, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė išleido knygą „Dešimt metų su Klaipėdos LEZ: vakar, šiandien, rytoj“, kurioje gausu autentiškų ir neįtikėtinų pasakojimų, kokius kančių kelius teko nueiti, kiek atkaklumo ir tikėjimo reikėjo turėti, kad Lietuvoje atsirastų nauja verslo forma, nes Klaipėdos LEZ šalyje buvo pirmoji tokia verslo zona.

Knygoje rašoma, kad Lietuvoje pirmosios mintys apie laisvąsias ekonomines zonas, atkeliavusios iš Vakarų, Lietuvoje sklandyti pradėjo iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo. Klaipėdoje įkurti LEZ bandyta jau 1992 metais. Šios iniciatyvos autorius – Amerikos lietuvis Vytautas Paulius, kompanijos V. Paulius and Associates steigėjas. Tuomet LEZ idėjos įgyvendinimas Klaipėdoje buvo nukeliavęs taip toli, kad Vyriausybė net priėmė nutarimą „Dėl laisvo tarptautinio verslo teritorijos Klaipėdoje įkūrimo“. Nutarimu pritarta tuometės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pasiūlymui skirti tarptautinio verslo teritorijai 100 hektarų žemės plotą rytinėje miesto dalyje ir išnuomoti jį 99 metams kompanijai „V. Paulius and Associates“.

Tačiau tokia iniciatyva greitai užgeso, nes Lietuva tuomet dar neturėjo laisvųjų ekonominių zonų įstatymo. Kita priežastis – tuometė Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė puoselėjo viltis, kad laisvąja ekonomine zona turėtų tapti ne išskirtinė teritorija, o visa Lietuva.

Nepaisant šios nesėkmės, klaipėdiečiai neprarado vilties laisvosios ekonominės zonos idėją paversti realybe, nes manė, kad jai įgyvendinti uostamiestis yra pati tinkamiausia vieta.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį Klaipėdos LEZ istorijoje, knygoje prisiminė, jog teoriniai pamąstymai apie zonų steigimą Klaipėdos verslininkų galvose pradėjo kirbėti dar 1993 metais. Tuomet Klaipėdos verslo atstovams jis surengė pažintinį seminarą apie laisvąsias ekonomines zonas.

Susirinko dar veikusio Vakarų banko, Vakarų Lietuvos pramonės korporacijos bei maždaug 15 įvairių sričių verslo atstovai. Mes aptarėme, kad Klaipėda – tinkama vieta laisvajai ekonominei zonai kurti, kad svarbiausias motyvas – mokestinės lengvatos ir kapitalo pritraukimas. Tai buvo daugiau teoriniai pamąstymai, susitikę su verslininkais apie tai pasikalbėdavome, tačiau jokių rimtų ketinimų dar nebuvo“,- prisiminė E. Gentvilas.

Idėja pamažu virto kūnu, bent jau taip tuo metu atrodė, kai 1993 metų kovo 12 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl laisvųjų ekonominių zonų steigimo“. Jame buvo nustatyta, kad tikslingiausia zonas steigti Klaipėdoje ir Vilniuje bei Kauno, Šiaulių ir Kėdainių oro uostuose, o taip pat Kauno mokslinio ir technologinio parke. Ekonomikos ministerijai kartu su Finansų ministerija ir vyriausybine komisija buvo pavesta paruošti LEZ įstatymo projektą ir kitus reikalingus teisės aktus.

Įstatymo projektui parengti buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo ir Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus savivaldybių atstovai, suinteresuoti laisvųjų ekonominių zonų steigimu bei veikla. Tų pačių metų liepos 12 d. Vyriausybei buvo pateiktas įstatymo „Dėl laisvųjų ekonominių zonų steigimo Lietuvos Respublikoje“ projektas. Tačiau šio įstatymo projekto svarstymas ir derinimas užtruko net dvejus metus, o tam, kad jis Seime būtų patvirtintas, nemažai įtakos turėjo ir būsimieji Klaipėdos LEZ steigėjai.

2005 metų pradžioje Klaipėdos LEZ teritorijoje buvo tik viena gatvė, tačiau zonos valdytojams ji buvo didžiulis pasiekimas. „Orion Global Pet” nuotr.

A. Brazauskas norėjo aukso dulkių

Nepriklausomybę atgavusios Baltijos šalys sudomino užsienio investuotojus. Tyrinėti tik ką atsivėrusių naujų rinkų ir ieškodami investavimo galimybių į Lietuvą atvyko JAV įkurto investicinio fondo „Baltic Fund“ atstovai. Jiems buvo pristatyta ir Klaipėdos LEZ idėja, kuri itin sudomino ir suintrigavo vieną iš „Baltic Fund“ steigėjų ir investuotojų Shahriar Ahy.

Knygoje apie Klaipėdos LEZ veiklos pradžią jis prisiminė, jog labai daug nulėmė pažintis su tuomečiu Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidentu Mindaugu Černiausku.

Būtent jis mums pasakė apie atsiradusias galimybes Lietuvoje steigti dvi laisvąsias ekonomines zonas – Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tai buvo vienas iš stimulų „Baltic Fund“ ateiti į Lietuvą. Tada mes nuvažiavome į Klaipėdą. Susipažinome su Jurgiu Aušra, Benediktu Petrausku, Valentinu Greičiūnu. Niekam iš mūsų nekilo abejonių, kad LEZ’ai Lietuvoje gali tapti reikšmingu ir labai svarbiu projektu. <…> Po šio susitikimo nuvykau į Vašingtoną, ir mes pasamdėme konsultacinę kompaniją, besispecializuojančią laisvųjų ekonominių zonų srityje, kurią mums rekomendavo Pasaulio bankas ir kuria jis pasitikėjo. Tai buvo „The Service Group“ (TSG).

Aš turėjau tam tikros patirties darbe su laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Buvau susipažinęs su jų veikla ir dirbau šioje srityje, tačiau nebuvau šios srities ekspertas. Šiam projektui reikėjo geriausių ekspertų pasaulyje, kurie galėtų turėdami didelę duomenų bazę, specialią patirtį, išanalizuoti situaciją ir parengti laisvosios ekonominės zonos steigimo ir veiklos galimybių studiją“,knygoje pasakojo Sh. Ahy.

Tik įsikūręs „Baltic Fund“ ėmė plačiau pristatyti Baltijos šalis ir pačiose Jungtinėse Valstijose. Tuometis Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas su delegacija Niujorke lankėsi 1993 metais.

„Su Prezidentu A. Brazausku išėjome pasivaikščioti. Tai buvo pirmasis jo vizitas Niujorke. Rodydamas Niujorko dangoraižius, pasakiau: „Ar žinote, ponas prezidente, kad šį miestą pastatė dideli pinigai, labai didelės investicijos, tačiau jos buvo ne iš Niujorko? Tai pinigai, kurie plaukė per Niujorką, nes čia buvo labai geros sąlygos verslui – tarptautinei prekybai, finansų veiklai, bankiniams atsiskaitymams. Niujorke buvo sukurtos palankios sąlygos finansams laisvai judėti ir nusėsti šiame mieste. Tai tas pats, kaip auksingas upelis, kur vanduo laisvai teka, o aukso dulkės nusėda ant dugno“. A. Brazauskas stipriai sugriebė mane už rankos: „Aš noriu tokių aukso dulkių Lietuvoje!“ Tada aš jam pasakiau: „Padėkite, prezidente, mums Klaipėdoje įkurti LEZ“, – knygoje šį susitikimą prisiminė Sh. Ahy.

Pagalba iš pasaulio verslo žvaigždžių

1994 metais į JAV nuvyko Seimo, Vyriausybės narių, savivaldybių bei Pramonės, prekybos ir amatų rūmų vadovų delegacija. Vizito tikslas – susipažinti su laisvųjų ekonominių (prekybos) zonų patirtimi pasaulyje ir JAV. Šio vizito metu buvo pasirašyti protokolai, kuriuose pritarta laisvųjų ekonominių zonų steigimui Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šiems tikslams turėjo būti panaudojama Klaipėdoje jūrų uosto teritorija, o Šiauliuose – Zoknių oro uostas. Taip pat nuspręsta bendradarbiauti su „Baltic Fund“ ruošiant investicinius ir infrastruktūros išvystymo planus, pasiūlyta sudaryti zonų kūrimo koordinacinę komisiją, kuri netrukus ir buvo sudaryta. Taip atsirado realios sąlygos „Baltic Fund“ ateiti į Lietuvą ir tapti laisvųjų ekonominių zonų steigimo Lietuvoje varikliu.

1994 metais Niujorke buvo įkurtas privataus kapitalo fondas „Baltic Fund 1 LP“, orientuotas investicijoms į Lietuvą, kuris greitai oficialiai tapo Klaipėdos LEZ steigėju ir šiuo metu yra didžiausias akcininkas.

Vienu iš „Baltic Fund 1 LP“ investuotoju ir fondo steigėju tapo vienas garsiausių vardų pasaulio verslo istorijoje – kompanija „Rockefeller and Co“, kurią šeimos verslo pagrindu dar 1882 metais įkūrė Amerikos pramoninkas ir pirmasis šios šalies milijardierius John D. Rockefeller.

Kitas „Baltic Fund 1 LP“ investuotojas ir steigėjas – 1848 metais JAV įkurta finansų ir turto valdymo kompanija „Lazard Freres“, kuri valdė verslo bei finansų centrus 27 Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos, Australijos ir Pietų Amerikos šalyse.

Į fondo veiklą įsiliejo ir trečiasis investuotojas – Saudo Arabijos Karališkoji All-Ibrahim šeima.

Mums „Baltic Fund“ dalyvavimas Klaipėdos LEZ steigime ir veikloje suteikė svorio ir pasitikėjimo. Visuomet pabrėždavome, kad mūsų steigėjai ir partneriai – pasaulio verslo žvaigždės, stiprūs ir rimti žaidėjai, turintys neįkainojamos patirties. Tai buvo vienas svarbių motyvų, padėjusių zoną „stumti“ į priekį“, – knygoje teigė Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.

Pirmuosius kelerius metus Klaipėdos LEZ teritorija vis dar labiau priminė plyną lauką, tačiau jau džiaugtasi pirmosiomis investicijomis. „Orion Global Pet” nuotr.

Į direktoriaus pareigas – iš BNS

Kai „Baltic Fund“ ketinimai investuoti į uostamiestį vis stiprėjo, o LEZ steigimo įstatymo projektas „vaikščiojo“ Seimo koridoriais, Klaipėdos valdžia taip pat nesėdėjo sudėjusi rankų. Knygoje „Dešimt metų su Klaipėdos LEZ: vakar, šiandien, rytoj“ teigiama, kad 1995 metų pradžioje Klaipėdos savivaldybė ėmėsi iniciatyvos suburti komandą realizuoti LEZ idėją – prasidėjo būsimo zonos valdytojo UAB „Klaipėdos vystymo grupė“ steigimas.

1995 metų vasarą mane, dirbusią Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos skyriuje, pasikvietė tuometis meras Silverijus Šukys. Jis pasakė, kad į Klaipėdą atvyko žmonės, kurie domisi LEZ steigimu, rengiamas steigėjų susitikimas, bus steigiama zonos valdymo kompanija, savivaldybei pasiūlyta tapti būsimo zonos valdytojo „Klaipėdos vystymo grupės“ steigėju ir bus renkamas šios įmonės direktorius. Meras mane pasiuntė į tą susitikimą atstovauti savivaldybei ir pasiūlyti kandidatą į direktoriaus postą. Eidama į susitikimą svarsčiau, ką pasiūlyti kandidatu į steigiamos įmonės direktorius. Prie Biržos tilto sutikau miesto tarybos narį Eugenijų Gentvilą ir netikėtai man šovė į galvą mintis būtent jį ir pasiūlyti į tas pareigas. Taip atsitiko, kad aš pasiūliau E. Gentvilą, o jis, vėliau pakviestas prisistatyti įmonės steigėjams, pavaduotoja pasiūlė mane“, – knygoje prisiminimais dalijosi Judita Simonavičiūtė, kuri dabar yra Klaipėdos miesto tarybos narė.

Tuo metu E. Gentvilas dirbo naujienų agentūroje BNS ir rašė Klaipėdos ekonomikos temomis.

1995 metų liepos 10 d. mane pasikvietė „Baltic Fund“ atstovas Sh. Ahy ir pasiūlė tapti neseniai įkurtos UAB „Klaipėdos vystymo grupė“ direktoriumi. Gerai prisimenu savo paskutinę žinutę, kurią parašiau BNS: „Šiandien Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įkūrimo iniciatoriai dirbti direktoriumi paskyrė Jūsų nuolankų korespondentą Eugenijų Gentvilą“, – knygoje juokdamasis prisiminė E. Gentvilas.

UAB „Klaipėdos vystymo grupė“ (KVG) buvo įsteigta 1995 m. birželio 9 dieną. Jos steigėjai buvo Klaipėdos apskritis, Klaipėdos miesto valdyba, AB „Naftos terminalas“, Vakarų bankas, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, UAB „Klaipėdos krašto pramonės biznio centras“, UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, AB „Achema“, Valstybinė laivų statykla „Baltija“, AB „Sirijus“, AB „Klaipėdos kartonas“, Bendra Lietuvos-JAV įmonė „American Baltic Investment Corporation“, bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė „Pasaulinės prekybos centras – Vilnius“, bendra Lietuvos-Lichtenšteino-Rusijos UAB „Eksmineta“, AB „Klaipėdos baldai“, Klaipėdos regioniniai prekybos ir pramonės rūmai“ bei „Baltic Fund 1 LP“.

Klaipėdos LEZ superprojektas – gamyklos „Orion Global Pet” statybos 2005 m. „Orion Global Pet” nuotr.

Į uosto teritoriją neįleista

Vienas pirmųjų uždavinių LEZ steigėjams buvo parinkti pačią tinkamiausią vietą kuriamai zonai.

Jau tuomet dabartinė LEZ teritorija miesto planuose buvo numatyta pramonės plėtrai. Tačiau LEZ steigėjų vizija ir planai buvo gerokai didesni.

Būdamas ir Klaipėdos miesto tarybos nariu, KVG direktorius E. Gentvilas parengė miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir būsimos laisvosios ekonominės zonos ribų aprašymą su teritorijos grafiniu planu.

Šiame projekte buvo numatytos trys teritorijos zonai vystyti. Pirmoji apėmė Smeltės pusiasalį, Vakarų laivų gamyklą ir Malkų įlankos apylinkes. Antroji teritorija buvo toje pat vietoje, kur dabar yra LEZ. Trečioji – netoli „Draugystės“ geležinkelio stoties. <...> 1995 metų rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba po audringų diskusijų priėmė sprendimą dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigimo pagal E. Gentvilo pateiktą projektą. Vos dviejų balsų persvara…“, – nurodoma knygoje.

Tačiau pritarti tokiems miesto norams centrinė valdžia neskubėjo. Diskusijos dėl laisvosios ekonominės zonos vietos ir derinimai truko lygiai metus.

„Daugiausiai problemų, derantis su šalies valdžia, sukėlė šalia uosto esanti teritorija, siūloma zonos steigimui. Sulaukėme didžiulio pasipriešinimo. Mums buvo tiesiai pareikšta, esą nėra ko lįsti prie uosto, tai nacionalinio saugumo interesai. O mes mat norime leisti čia arabams ir amerikonams su savo kapitalu ateiti! Taigi, vieta zonai šalia uosto iš karto buvo atmesta“, – knygoje cituojamas E. Gentvilas.

Vieta zonai į pietus nuo „Draugystės“ stoties, kur buvo numatyta apie 400 ha žemės logistinei veiklai, taip pat buvo labai greitai atmesta, nes teigta, kad ši vieta reikalinga miesto gyvenamųjų rajonų plėtrai ir su tuo susijusioms miesto reikmėms.

Tad 1996-ųjų rugsėjo 12-ąją Seime priėmus įstatymą „Dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos“ buvo patvirtintas minimalus zonos teritorijos dydis 205 ha vadinamojoje „antrojoje teritorijoje“ pagal Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą.

Nuogąstavo dėl prostitucijos

Kai pamažu vyko procesai dėl Klaipėdos LEZ – atsirado steigėjai, potencialūs valdytojai, virė diskusijos dėl vietos, zona atsirasti vis tiek negalėjo, nes nebuvo teisinio pagrindo. Neseniai iš planinės ekonomikos išsivadavusios Lietuvos politikai neskubėjo palaiminti naujo verslo modelio – priimti reikalingo įstatymo.

Seime ir Vyriausybėje buvo daugybė žmonių, kurie iš tiesų nesuprato LEZ esmės, kurie buvo labai konservatyvių pažiūrų ir iš anksto buvo priėmę neigiamą nuostatą laisvųjų ekonominių zonų steigimo atžvilgiu“, – knygoje „Dešimt metų su Klaipėdos LEZ: vakar, šiandien, rytoj“ sakė Sh. Ahy.

Ir jis, ir kiti laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje steigėjai ne kartą įrodinėjo, kad LEZ – ne nuodas, o priešnuodis trapiai šalies ekonomikai, ir ne kenks, o duos didžiulės naudos.

Ar galite garantuoti, kad LEZ netaps prostitucijos lopšiu?“ – kartą Sh. Ahy buvo užduotas klausimas Seimo ekonomikos komitete.

Į tai „Baltic Fund“ atstovas atsakė: „Tikrai žinau, kad esate keliavę užsienyje, ir apsilankę duty free parduotuvėse nupirkti dovanų. Ar ten sutikote prostitučių? Duty free parduotuvės – tai savotiškas LEZ prototipas“.

Kitą kartą Vyriausybėje, kuriai vadovavo premjeras A. Šleževičius, ir Sh. Ahy pristatinėjo LEZ projektą, vienas ministras pasiteiravo: „Kaip jūs galite užtikrinti, kad LEZ netaps pinigų plovimo centru?“. Sh. Ahy į tai atsakė: „Įsivaizduokite, kad aš turiu milijoną dolerių „nešvarių“ pinigų Ukrainoje ir sugebu juos atvežti į Klaipėdos LEZ. Kodėl man turėtų būti lengviau juos perkelti iš Klaipėdos į banką Ciuriche, Šveicarijoje, negu iš Ukrainos? Netgi įsteigus banką LEZ, jis vis tiek bus kontroliuojamas centrinio Lietuvos banko. Jeigu pinigai bus, kaip jūs sakote „nešvarūs“, – negalėsiu jų deklaruoti bei naudoti“.

Dažnas politikas įsivaizdavo, kad jei laisva zona, vadinasi, jokių įstatymų joje nėra, ten galima daryti ką tik nori.

Knygoje rašoma, kad tokiame nuolatinių diskusijų ir įrodinėjimų fone ir buvo svarstomas, o 1995-ųjų birželio 28 dieną priimtas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas.

Tačiau taip ilgai lauktame įstatyme atsispindėjo vyravusios baimės, nes jame buvo ir daugybė saugiklių. Pavyzdžiui, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona turėjo tapti specialaus muitų režimo teritorija, atskirta nuo likusios Lietuvos muitų erdvės. Įstatyme buvo numatyta, kad reikia „…užtikrinti zonos ribų apsaugą ir sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos muitinės darbui muitinės kontrolės postuose; užtikrinti zonos teritorijoje fizinę apsaugą.“

Taigi LEZ teritorijoje turėjo būti atitinkamai įrengti įvažiavimo ir išvažiavimo postai su pasieniui ir muitinės kontrolei būdinga apsaugos ir tikrinimo įranga, patvirtintos specialios prekių įvežimo ir išvežimo, asmenų judėjimo tvarkos. Visa zonos teritorija turėjo būti aptverta ir užtikrina zonos ribų apsauga ir net patruliavimas zonos perimetru. Valstybė valstybėje! Tokie įspūdingi reikalavimai buvo numatyti teritorijai, skirtai sudaryti palankiausias sąlygas verslui! Šie reikalavimai buvo keliami tuščiam ir neišvystytam žemės sklypui, į kurį nežinia kada pasibels pirmas investuotojas, – knygos autoriai neslėpė nuostabos.

Klaipėdos LEZ steigėjai, tapę valdytojais, po milžiniškų pastangų pasiekė, kad 2001 metais šis įstatymas būtų pakeistas ir LEZ galėtų būti tikra laisvąja ekonomine zona.

2008 m. Klaipėdos LEZ jau veikė daugiau nei 20 įmonių. „Orion Global Pet” nuotr.

Meras įkalbėjo merą

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas įteisino privatų zonos valdymo modelis – ne mažiau kaip 51 procentas balsų zonos valdymo bendrovėje turi priklausyti privačiam kapitalui. Įstatyme taip pat buvo numatyta, kad LEZ valdytojas renkamas tarptautinio konkurso būdu.

Toks konkursas buvo paskelbtas 1996 metais Vyriausybės nutarimu. UAB „Klaipėdos vystymo grupė“ įvykdė konkurso dalyviams keliamus reikalavimus ir įgijo teisę dalyvauti jame. Tarptautinio konkurso dalyviai turėjo parengti dokumentų paketą (zonos statutą, verslo planą), įgyvendinti tam tikras sąlygas įstatiniam kapitalui suformuoti ir deponuoti Klaipėdos miesto savivaldybėje 1 milijoną litų kaip konkurso dalyvio užstatą.

Oficialiai tarptautinio konkurso rezultatai buvo paskelbti tik 1997 metų balandžio 18 dieną. Jie liudijo, kad teisę valdyti Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną laimėjo UAB „Klaipėdos vystymo grupė“. Netrukus tarp konkurso laimėtojo ir Vyriausybės buvo pasirašyta sutartis. Tai reiškė, kad zonos kūrimo istorijoje prasidėjo naujas etapas – tapo žinomas zonos šeimininkas, jis įgijo ne tik teisę valdyti zoną, bet ir prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, numatytus sutartyje su Vyriausybe.

Tačiau tuomet KVG susidūrė su nauju iššūkiu. Bendrovės direktorius E. Gentvilas buvo išrinktas Klaipėdos miesto meru. Po ilgų įkalbinėjimų, trukusių ne vieną mėnesį, naujuoju direktoriumi nuo 1998 metų pradžios tapo tuomet sėkmingai advokatu dirbęs Povilas Vasiliauskas – pirmasis Klaipėdos meras.

„Tai buvo man pačiam absoliučiai netikėtas karjeros posūkis. Mesti advokato praktiką nebuvo paprasta. Jei ne du bičiuliai (jį įkalbėję E. Gentvilas ir R. Ulevičius – V. S), niekuomet nebūčiau tam pasiryžęs. Kai susipažinau su LEZ verslo planu, supratau, kad per daug gerai ir ramiai iki tol gyvenau. Jeigu pavyks įgyvendinti, – tai bus mano gyvenimo projektas. Tačiau kokia bus gėda, įsivėlus į šį reikalą, prisipažinti, kad nepavyko ir eiti namo ridikėlių auginti“, – tuometinę savo būseną knygoje prisiminė P. Vasiliauskas.

1998 metų rugpjūčio 10 d. Ūkio ministerija UAB „Klaipėdos vystymo grupė“ perregistravo į UAB Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė. Šiuo pavadinimu bendrovė ir dabar valdo Klaipėdos LEZ.

Paskaičiuota įspūdinga kompensacija

Šalia autostrados Vilnius-Klaipėda buvusį lauką, kuriame ganėsi tik karvės, 1997-1999 metais pavadinti laisvąja ekonomine zona būtų buvę labai drąsu. Nors šis laukas turėjo Vyriausybės patvirtintą valdytoją, LEZ veiklą reglamentuojantį įstatymą, tačiau tai dar tikrai nebuvo laisvoji ekonominė zona. Vienas svarbiausių uždavinių, kurį reikėjo išspręsti – žemės nuoma zonos valdymo bendrovei bei teritorijos išvystymas.

Žemės ūkio ministerija išaiškino, kad įstatymu numatyta Klaipėdos LEZ teritorija yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl pramoninės veiklos vykdymui privaloma pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir tik tada ją bus galima išnuomoti zonos valdymo bendrovei. Tačiau norėdama pakeisti žemės paskirti, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė privalėjo sumokėti kompensacines lėšas už žemės ūkio paskirties žemės statuso pakeitimą bei kompensuoti melioravimo įrenginių sunaikinimo kaštus. Pagal tuo metu galiojusią metodiką zonos valdymo bendrovei būtų tekę sumokėti apie 170 milijonų litų kompensacinių lėšų, o įmonės įstatinis kapitalas buvo 3 mln. litų, nuo pat įsteigimo pajamų ji negavo, nes klientų neturėjo.

Žemės ūkio ministerijoje dirbo mano kurso draugas, tad mes drauge parengėme reikalingus teisės norminių aktų pakeitimus. Mūsų pastangų dėka ši tvarka buvo pakeista ne tik Klaipėdos LEZ‘ui, bet ir visai Lietuvai: keičiant žemės ūkio paskirties žemę ne kaimo teritorijoje nebereikėjo mokėti kompensacijų“, – to laikmečio aktualijas knygoje prisiminė P. Vasiliauskas.

Nors visos problemos, trukdančios Klaipėdos LEZ realiai pradėti veiklą, pamažu buvo sprendžiamos, tačiau tai pareikalavo labai daug laiko, nes valdžios žmonėms vis iš naujo reikėdavo aiškinti apie LEZ naudą, apie tai, kad ji nėra kliūtis Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą.

Išgalvotų baimių ir nuolatinio netikrumo aplinkoje laisvosios ekonominės zonos steigėjams vis dažniau iškildavo klausimas – ar valdžia atidarys vartus LEZ‘ui, ar juos galutinai užtrenks prieš pat nosį?“ – prisimenama knygoje Dešimt metų su Klaipėdos LEZ: vakar, šiandien, rytoj“.

Steigėjai tarsi antrą kvėpavimą įgavo, kai 1999 metų spalį Vyriausybė savo nutarimu pripažino Klaipėdos LEZ nacionalinės svarbos ekonomikos projektu. Tai leido iš karto kitaip spręsti tiek žemės, tiek infrastruktūros finansavimo klausimus.

Vienas sudėtingiausių Klaipėdos LEZ valdytojų uždavinių buvo rasti pinigų zonos infrastruktūrai, todėl itin džiūgauta, kai lėšų gatvių statybai skyrė ir Klaipėdos savivaldybė, ir Vyriausybė, ir ES. „Orion Global Pet” nuotr.

Pinigų asfaltui pritrūko

Infrastruktūra Klaipėdos LEZ buvo būtina, tačiau valdžios atstovams, priimantiems sprendimus, atrodė kitaip.

„Situacija iki pat 2002 metų dažnai priminė užburtą ratą. Zonoje nebuvo net kelio, kuriuo būtų galima klientus privežti parodyti teritoriją ir galimą vietą investicijai. LEZ darbuotojai kantriai aiškindavo valdžios žmonėms ko trūksta, kad zona galėtų pradėti veikti. „O kam jums to reikia?“ – pasigirsdavo klausimas. „Investuotojams, kurie norėtų ateiti“, – atsakydavo. „O kas tie investuotojai, kokia jų apsprendimo stadija?“ – priremdavo kitu klausimu. LEZ‘o atstovams belikdavo kartoti tą patį abstraktų atsakymą: „Investuotojai domisi…tačiau į tuščią teritoriją jie tikrai neateis…“. Tada dažnai pasigirsdavo „geležinis“ argumentas: „O jei investuotojas taip ir neateis? Pinigai į bala? Ne, pirma investuotojas, pinigai infrastruktūrai – po to!“ – rašoma knygoje apie Klaipėdos LEZ.

Pamenu, atvažiavo pirmasis investuotojas ir paprašė parodyti „tą sklypą“. Aš negalėjau prie jo patekti: ten buvo dirbami laukai, vėlyvas ruduo ir iki sklypo prieiti reikėjo guminių batų. Tada aš jį nuvežiau prie tuo metu jau veikiančios bendrovės „Philips Moris“ ir mostelėjau: štai, maždaug ta vieta. Interesantas maloniai nusišypsojo ir pasiūlė: gal nebebandykime eiti, matosi ir iš čia. Po šio vizito galutinai supratome: žūtbūt reikia užtikrinti privažiavimą prie sklypų, kuriuos siūlome investuotojams“, – knygoje prisiminė buvęs LEZ valdymo bendrovės plėtros projektų vadovas, dabartinis bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.

Reikalai pajudėjo, kai 1999 metais Klaipėdos LEZ buvo pripažintas nacionalinės svarbos ekonomikos projektu ir zonos infrastruktūros išvystymas buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą. 2000 metais prasidėjo taip ilgai laukti pokyčiai. Buvo parengtas pirmasis, Pramonės gatvės statybos projektas, o jam įgyvendinti skirtos Kelių direkcijos programos lėšos, tačiau jų užteko pakloti tik dviem asfalto sluoksniams Pramonės gatvėje, nors važiuojant sunkiajam transportui būtini trys. Visgi Klaipėdos LEZ valdytojai buvo laimingi – pagaliau zonoje yra gatvė, o pamažu atsirado ir kita būtiniausia infrastruktūra.

2005 metais Klaipėdos LEZ vadovai ir „Indoramos” atstovai sodino medelius. želdiniams zonos teritorijoje iki šiol skiriama daug dėmesio. „Orion Global Pet” nuotr.

2002 metų rugsėjo 5 d. įvykdžius visus Vyriausybės nustatytus reikalavimus buvo paskelbta Klaipėdos LEZ veiklos pradžia de jure.

Pirmuoju zonos klientu tapo tuomet zonos teritorijoje jau kelerius metus veikusi UAB Baltijos automobilių technika“ („Siemens- Yazaki Wiring Technologies Lietuva”). Šis sprendimas įmonei padėjo išsaugoti apie 2200 darbo vietų, nes LEZ įmonės statuso įgijimas ir galimybė naudotis LEZ lengvatomis buvo labai svarbūs veiksniai kompanijos savininkams priimant sprendimą tęsti veiklą Lietuvoje.

Lemtingas vizitas – per pietų pertrauką

Tačiau esminis lūžis Klaipėdos LEZ įvyko, kai sulaukta pirmojo plyno lauko“ investicijos kliento, kuriuo tapo Danijos žuvies apdirbimo kompanija Espersen“.

Espersen“ kompanijos atstovai ieškojo vietos, kur galėtų statyti gamyklą. Buvo svarstoma, ką pasirinkti – Klaipėdos regioną ar Latviją? Tuo metu Klaipėdos LEZ situacija buvo gana miglota. O į Lietuvą atvykęs tarptautinės kompanijos „KPMG Baltics“ atstovas Leif Rene Hansen, konsultavęs „Espersen“, iš pradžių net buvo pamiršęs apie Klaipėdos LEZ egzistavimą, nors anksčiau Klaipėdos zona jam ir buvo pristatyta. Tik išvažiuojant iš Klaipėdos į oro uostą L. R. Hansen staiga prisiminė Klaipėdos LEZ‘ą ir pasiūlė „Espersen“ atstovams pakeliui užsukti į mūsų biurą Turgaus aikštėje. Buvo pietų metas, tačiau aš kažkodėl buvau ofise. Staiga pasigirdo skambutis į duris ir aš pamačiau žmones, kurie vos pasisveikinę paprašė papasakoti apie LEZ‘ą. Svečiai labai skubėjo, todėl aš glaustai pristačiau zonos galimybes. Jie išklausė ir pasakė, kad greitai sugrįš, nes jiems šis projektas – labai patrauklus. Į Klaipėdą „Espersen“ atstovai atskrido po savaitės, ir mes baigėme derėtis. O juk galėjo taip ir išvažiuoti iš Lietuvos!“, – knygoje neįtikėtiną istoriją pasakojo Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, kuris tuo metu neseniai buvo paskirtas į šias pareigas.

Tarp pirmųjų įsimintinų klientų – ir garsi tarptautinė korporacija „Indorama“.

„Tai buvo pirmoji tokia didelė, pasaulyje žinoma kompanija ir pirmasis mūsų „superpojektas“, atnešęs į Klaipėdos LEZ 100 milijonų eurų investiciją“, – atmintin įstrigusį įvykį knygoje prisiminė E. Kiudulas.

Indorama“ iki šiol yra didžiausia Azijos kapitalo investicija Lietuvoje. Ji priklauso Lohia Group“ bendrovių grupei, valdančiai įvairias gamybos įmones Tailande, Indonezijoje, JAV bei Europoje.

Kompanijos vadovai, rinkdamiesi, kur investuoti, vietos naujai gamyklai ieškojo visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Pasak E.Kiudulo, „Indorama“ buvo nepatiklus ir reiklus klientas, kurį vilioti teko gana ilgai. Iš pradžių Lietuva kaip potenciali erdvė investicijoms pradėta tyrinėti, siekiant čia įgyvendinti tekstilės projektą, buvo planuojama statyti fabriką Druskininkų apylinkėse.

„Indoramos” projektas Klaipėdos LEZ buvo pradėtas tik tuomet, kai vietą įvertino ir ją pašventino induistų šventikas. „Orion Global Pet” nuotr.

Į Klaipėdą kompanijos vadovų žvilgsniai pradžioje krypo dėl galimybės pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Tačiau vėliau jie pamatė, kad Klaipėda jų užmojams per didelis miestas, per dideli kaštai, kol galop visiškai atsisakė tekstilės projekto.

Tačiau grupė, kuriai priklausė „Indorama“, turėjo ir kitų savo veiklos plėtros planų Rytų Europoje. Tuo metu buvo sprendžiamas esminis klausimas – arba plėstis Europoje, arba likti Azijoje. Ir sprendimą pradėti naują investicinį projektą Klaipėdos LEZ „Indorama“ priėmė tik po dvejų žvalgybos metų.

Indoramos“ projektas parodė visiems, kad Klaipėdos LEZ gali pritraukti ir dideles investicijas. „Indorama“ buvo pirmas pasaulinis brendas, kuris atėjo pas mus, didelė finansinė investicija. Jo dėka mes galėjome prisistatyti kaip zona, turinti didelių ir žinomų klientų. „Indorama“ Klaipėdos LEZ suteikė svarumo ir solidumo. Juk ne šiaip į „Indoramos“ atidarymą atvažiavo prezidentas V. Adamkus“, – knygoje cituojamas E. Kiudulas.

Indoramos“ įsteigtos zonos įmonės Orion Global PET“ gamyklos statybos pradžios ceremonija Klaipėdos LEZ’e vyko 2004 metų spalį.

Klaipėdos LEZ projektą palaikęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma zonoje apsilankė 2004 metų spalį, kai oficialiai prasidėjo „Orion Global Pet” gamyklos statybos. „Orion Global Pet” nuotr.

Padidino zonos ribas

Nuo pirmųjų veiklos dienų nuolat galvos skausmu ir galvosūkiu Lietuvos valdžiai buvusi Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pamažu ėmė stotis ant kojų. 2008 metais Klaipėdos LEZ jau buvo 21 įmonė, iš kurių 11 jau vykdė veiklą, gamino ir realizavo savo produkciją. Šių įmonių tiesioginės investicijos viršijo 700 milijonų litų. Buvo sukurta apie 2600 naujų darbo vietų, į valstybės biudžetą kasmet sumokama apie 40 milijonų litų įvairių mokesčių.

2008 metais Seimas priėmė Klaipėdos LEZ įstatymo pataisą, padidinusią zonos teritoriją nuo 205 hektarų iki 412 ha. Realizuodama šią įstatymo pataisą Vyriausybė 2011 m. gruodį patvirtino naujas Klaipėdos LEZ teritorijos ribas.

Financial Times“ grupei priklausantis žurnalas „FDI Magazine“ leidinyje „Global Outlook“ 2010 metais paskelbė patraukliausių ekonominių zonų reitingą. Tokį reitingą „Financial Times” leidinių grupė sudarė pirmą kartą. Jis buvo sudarytas išanalizavus 700 ekonominių zonų visame pasaulyje. Šiame reitinge Klaipėdos LEZ buvo pripažinta viena patraukliausių pasaulyje, pelniusi 5 vietą pagal teikiamas paslaugas ir privalumus bei 19 vietą bendrame reitinge. Klaipėdos LEZ taip pat pateko ir tarp 10 ekonominių zonų, kuriose verslui yra sukurta geriausia infrastruktūra.

Šiandien, žvelgiant į gražiai sutvarkytą teritoriją, labiau primenančią golfo laukus, sunku patikėti, kad prieš dešimt metų čia buvo paprasta pieva, kur žmonės pylė šiukšles, o prie klientams siūlomų sklypų tekdavo bristi apsiavus guminiais batais. Analizuojant nueitą kelią ir stebinti panašių projektų problemas, akivaizdu, kad tik privatus valdymas ir privati iniciatyva, remiama vietinės valdžios ir atskirų geranorių entuziastų valdžios kabinetuose, galėjo įveikti įvairiausius barjerus, kliūtis ir užtvarus, neretai net dirbtinai statomus, bei rasti optimalius sprendimus nestandartinėse situacijose ir neįtikėtinai sėkmingai realizuoti idėją, kuri pradžioje daug kam atrodė neįgyvendinama“, – konstatuojama knygoje Dešimt metų su Klaipėdos LEZ: vakar, šiandien, rytoj“.

Sukurta beveik 6000 darbo vietų

Vien tik per praėjusius metus visoje Klaipėdos LEZ teritorijoje atsirado 500 naujų darbo vietų, o bendras darbuotojų skaičius padidėjo iki 5900. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vertinimu, jau dabar kiekvienas teritorijoje investuotas euras sukuria dar bent 2-3 kartus daugiau vertės likusiam pajūrio regiono verslui, o šis efektas turėtų dar labiau išryškėti LEZ įmonėms plečiant moksliniais tyrimais grįstas aukštos pridėtinės vertės veiklas.

2019-aisiais LEZ įmonės iš Lietuvos tiekėjų pirko prekių ir paslaugų už 290 mln. Eur. Praėjusiais metais bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas sudarė 542 mln. Eur, daugiausia LEZ investuotojai eksportavo į Skandinavijos, Vakarų Europos, Baltijos ir Lenkijos rinkas.

Klaipėdos LEZ šiandien neabejotinai yra vienas iš uostamiesčio ekonomikos variklių, kurį užvesti prireikė viso dešimtmečio. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės nuotr.

Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, Klaipėdos LEZ klientai – 44 įmonės, 36 iš jų – LEZ įmonės statusą turinčios kompanijos. Pastarųjų bendra apyvarta 2019-aisiais sudarė 1,16 mlrd. eurų, o esami ir nauji investuotojai per praėjusius metus įgyvendino 18,3 mln. eurų vertės plėtros projektų.

Nuo laisvosios zonos veiklos pradžios 2002 m. Klaipėdos LEZ sukaupta 643 mln. eurų investicijų, didžioji jų dalis – tiesioginės užsienio investicijos.

Pernai Klaipėdos LEZ pritraukė dar du stambius investuotojus – pasirašytos sutartys su Vokietijos polimerų milžine „Rehau“ ir su stambia Estijos metalo apdirbimo pramonės kompanija „BLRT Grupp“.

Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, Klaipėdos LEZ klientai – 44 įmonės, 36 iš jų – LEZ įmonės statusą turinčios kompanijos. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Lietuva turi puikių galimybių ne tik kviesti naujus investuotojus, bet ir skatinti jau įsikūrusių kompanijų plėtrą. Tai dažnai gali būti efektyviau negu visiškai naujų investuotojų paieška. Praėjusiais finansiniais metais jau įsikūrusių kompanijų investicijos viršijo naujai į LEZ ateinančių verslų investicijas. Tokia plėtra rodo, kad jiems patinka verslo sąlygos ir aplinka, LEZ bendruomenė ir čia suteikiamos paslaugos. Džiaugiamės, kad mūsų investuotojai ne tik plečia pajėgumus, bet ir vykdomos veiklos profilį – Klaipėdos LEZ vis labiau tampa ne tik gamybos, bet ir tyrimų centru. Šioje srityje žiūrime dar toliau: investuojame į sąlygas, infrastruktūrą ir bendruomenę, pritrauksiančią dar daugiau inovacijomis, tyrimais ir aukštos pridėtinės vertės kūrimu grįstų verslų. Ši ambicija puikiai dera ir su viso miesto strategija „Klaipėda 2030“ orientuotis į jūrinę ir švariųjų technologijų ekonomiką, pramonės automatizavimą“, – šiemet liepą LEZ pranešime cituojamas Klaipėdos LEZ valdymo bedrovės vadovas E. Kiudulas.

Pernai Klaipėdos LEZ pirmoji Lietuvoje pelnė pasaulio laisvąsias zonas vienijančios „World FZO“ organizacijos „Safe Zone“ sertifikatą, liudijantį valdymo bendrovės atitiktį geriausioms tvarumo, saugumo, skaidrumo ir finansų valdymo praktikoms.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „30 nepriklausomybės metų: valstybiniai pėdsakai Klaipėdoje“

5 Comments

  1. Tikra tiesa

    Jei ne LEZas ir ne Uostas, Klaipėda būtų Skuodas.

    Reply
  2. slava iš kpss

    Oo koks ilgas straipsnis liaupsinantis petiletkes pasiekimus, memelanderis turbūt dirba leze arba visuomenes sveikatos centre kuris nesugeba pastebėti taršos mieste, o gal net liepų ar Danės gatveje?! jei tau pinigai uoslę užkišo paskaityk čia http://www.klaipedoskvapas.lt

    Reply
    • Memelender

      Deja nedirbu LEZe, bet dirbu Liepų gatvėje :). Ir šiaip kas tokio blogo jei dirbi LEZe? Juk būtent tam ir buvo jis sukurtas, kad žmonės darbą turėtu. O tokie puslapiai niekiniai ir aš ten galiu 10 pranešimų padaryti. Keista, kad beveik nėra pranešimų Sportininkuose matyt KLASCO netiek jau daug ir teršia :).

  3. Klaipėdietis

    Lez atemė iš miestiečių teisę į pravirus langus, dėkui liberalamas už tai! pučiant rytų vėjui visi nuo kauno iki jūrininkų pr. tai žino, labai gaila kad mūsų krašte viskas gražu tik užsakomuosiuose straipnsiuose ir popieriuje.. tokia ta mūsų demokratija, kai tas kas turi pinigo gali škti ant to kas jų neturi. 🙁 LEZ was the worst thing that could have happened to our city

    Reply
    • Memelenderis

      Gyvenu būtent tame tarpe nuo Kauno iki Jūrininkų pr. ir aš, kaip ir mano pažįstami gyvenantys toje miesto dalyje ir niekada, neesam užuode garsiųjų LEZo kvapų. LEZas davė Klaipėdoje tūkstančius darbo vietų. Jei ne LEZ, Klaipėdoje dabar jau, kaip Panevėžyje nebebūtų 100 tūkst. gyventojų. LEZ mayby wasnt the best, but definitely a good thing that could have happened to our city.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Klaipėdos statybos objektas Nr. 1: didžiulės taršos, aistrų ir neatsakytų klausimų istorija IV

„Atsirado tada jau ir Būtingės variantas, galiausiai prasidėjo ten statybos, bet tyliai ramiai liko Klaipėdos terminalas, nors buvo kalbama, kad ...
2024-03-11
Skaityti daugiau

Švietimas

Klaipėdos LEZ įmonės tęsia bendradarbiavimą su Baltijos gimnazija

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios PET gamintojos „Neo Group“ ir „Orion global PET“  jau penktus metus bendradarbiauja su Klaipėdos ...
2024-02-29
Skaityti daugiau

Verslas

94% investuotojų rekomenduoja Klaipėdos LEZ

Absoliuti dauguma Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančių investuotojų savo patirtį rekomenduotų kitiems verslams, rodo naujausi strateginio valdymo konsultacijų bendrovės ...
2024-02-13
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This