Po pirmojo karantino vis dar neatsigavęs, bet jau ir su antrojo sunkumais susidūręs Klaipėdos verslas pageidauja žinoti, kokios pagalbos gali tikėtis iš uostamiesčio savivaldybės. Tačiau pažadai apie paramą nedalijami, nes prognozuojama, kad kitų biudžete labai trūks pinigų.

Tarp labiausiai nukentėjusių nuo karantino – viešojo maitinimo įstaigos. Virginijos Spurytės nuotr.

Į uostamiesčio valdžią kreipėsi beveik 250 įmonių vienijantys Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR). Jie pateikė siūlymus, kaip Klaipėdos savivaldybė galėtų padėti mieste registruotoms įmonėms. Šie pasiūlymai trečiadienį buvo nagrinėti Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos posėdyje.

KPRAR savo rašte nurodo, kad dar lapkričio 13 dieną, vos prasidėjus antrajam karantinui, atliko savo narių apklausą. 37 proc. apklaustų įmonių teigė, kad dėl karantino teko sustabdyti veiklą, darbuotojus išleisti atostogų arba atleisti, skelbti prastovas, svarstoma nutraukti veiklą. 67 proc. apklaustų įmonių teigimu, tinkamiausia pagalba verslui yra subsidijos.

„Klaipėdos verslo struktūra yra tokia, kad 70 proc. sudaro paslaugos, o gamyba, kuri nėra apribota, tik apie 30 proc. Centrinės valdžios institucijos apie pagalbą verslui beveik nešneka, o dabar galiojanti visa pagalba baigiasi gruodžio 31 dieną. Paskui yra tik mokesčių atidėjimas, o ne jų mažinimas. Mokesčiai ir išlaidos kaupiasi kiekvieną dieną, todėl verslas turi žinoti, ko gali tikėtis“, – SVV tarybos posėdyje kalbėjo KPPAR direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

KPPAR siūlo, jog Klaipėdos savivaldybė sykiu su verslu galėtų parengti „Anti-Covid“ programą verslui gaivinti ir nuosekliai ją vykdyti. Verslas taip pat prašo, jog savivaldybė atleistų nuo tų mokesčių, kurie patenka į miesto biudžetą: komercinės paskirties žemės, nekilnojamojo turto mokesčių, o įvairios rinkliavos dar kurį laiką turėtų būti mažinamos ar nerenkamos ir pasibaigus karantinui.

„Manome, kad uostamiesčio verslas turi moralinę teisę prašyti lengvatų, nes uostamiestyje verslo rėmimas vyksta labai mažomis sumomis. Be to, per pirmąjį karantiną buvo prašoma tuos mokesčius, kurie patenka į savivaldybės biudžetą, sumažinti 50 proc., o jie buvo sumažinti 10 proc. Beje, pirmojo karantino metu optimizmo buvo daugiau, nes buvo nuojauta, kad jis netruks amžinai, o dabar jau yra kitaip“, – dėstė V. Kažuro.

Tačiau SVV tarybos posėdyje dalyvavę Klaipėdos savivaldybės atstovai negalėjo pažadėti, kad verslas sulauks mokesčių lengvatų. „Šiemet į biudžetą iš mokesčių jau nesurenkame planuotų 6,5 mln. eurų. Kitiems metams parengėme veiklos planą, pagal kurį turi būti paskirstomi biudžeto pinigai, tačiau tam planui įgyvendinti, pagal prognozuojamas kitų metų biudžeto pajamas, trūksta 3,6 mln. eurų, tad taupyti tikrai reikės“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė teigė, kad visus šiuos metus dar galioja miesto tarybos patvirtintos mokesčių lengvatos, nerenkama rinkliava už prekybą ir paslaugų teikimą viešose vietose. „O dėl kitų metų dar reikia žiūrėti. Ir esmės galima peržiūrėti dabar galiojantį planą“, – nieko nežadėjo R. Švelniūtė. Prasitarta, jog tai bus padaryta ne anksčiau nei kitų metų pavasarį.

R. Švelniūtė pasidžiaugė tik tuo, jog šiemet Klaipėdos savivaldybė buvo paskelbusi konkursą verslui teikti paramą pagal pateiktas paraiškas. Jų sulaukta už 300 tūkst. eurų, o paramai buvo skirta 50 tūkst. eurų. Tokią paramą ketinama skirti ir kitais metais, o ji bus orientuota į būtent nuo karantino nukentėjusį verslą.

V. Kažuro išsakė verslo pageidavimą, jog dėmesio būtų skiriama ir turizmo skatinimui, nes tai itin svarbu šiuo metu ant išgyvenimo ribos atsidūrusiam apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriui. „Turistų priraukimas į miestą kitais metais gali mažėti, nes veikiausiai nevyks arba bus gerokai kuklesni didieji miesto renginiai. Ir ne dėl pinigų trūkumo, o dėl tos ligos suvaldymo“, – nieko gero nežadėjo ir Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.