Treji metai bylinėjimosi ir aštuoni teismų sprendimai, iš kurių du – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartys. Tokio teisminio maratono prireikė, kad pagaliau būtų padėtas taškas byloje, kurią dėl esą negauto pelno uostamiesčio savivaldybės valdomai VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) inicijavo Palangoje registruota UAB „Vlasava”.

Antrą kartą bylą atvėręs LAT neskundžiama nutartimi nusprendė, kad dėl nelaimėto konkurso vežti keleivius iš Klaipėdos į Dituvą KKT turi „Vlasavai” sumokėti 53 550 eurų, palūkanas ir kompensuoti bylinėjimosi išlaidas.

Anot KKT, teismo priteista suma vis tiek yra mažesnė ne skirtumas tarp 41 ir 42 maršrutais į Dituvą autobusai vežančiam Klaipėdos autobuso parkui mokamo tarifo ir to, kurio pageidavo „Vlasava”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Teisminis procesas dėl šio ginčo buvo prasidėjęs dar 2017 m. UAB „Vlasava” iš KKT siekė prisiteisti 107 tūkst. eurų neva patirtų nuostolių. Iki šiol byla buvo tris kartus nagrinėta Klaipėdos apygardos teisme, tiek pat kartų „pasivaikščiojo” iki Apeliacinio, o vieną kartą ir iki LAT.

Baigiantis į Dituvą ir Vaitelius vežusių įmonių – uostamiesčio Savivaldybės valdomo Klaipėdos autobusų parko (KAP) ir „Sodų autobusų“ – sutartims miesto savivaldybė paskelbė konkursą, kurį organizavo KKT. 2016 m. gruodį pasiūlymus pateikė trys įmonės – „Vlasava“, KAP bei „Sodų autobusai“. Kiekviena iš jų turėjo pateikti trumpų ir pailgintų autobusų įkainius. Abiem atvejais mažiausią kainą pasiūlė KAP – 63 ir 70 ct/km. „Vlasavos“ pasiūlyti įkainiai atitinkamai buvo 84 ir 89 centai, o „Sodų autobusų“ – 85 ir 92 centai.

Motyvuodama tuo, kad KAP kaina yra nepagrįstai maža „Vlasava” kreipėsi į teismą. Jis nusprendė „Vlasavos“ ieškinį iš dalies patenkinti – panaikino KKT sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę. Tačiau situacija nepasikeitė ir sudarius naują pasiūlymų eilę – KKT geriausio pasiūlymo autoriumi vėl paskelbė KAP, su kuriuo jau buvo pasirašyta sutartis.

Tada „Vlasava” pateikė Klaipėdos apygardos teismui kitą ieškinį, kuriuo prašė iš KKT priteisti 107 100 Eur nuostolių atlyginimą. Esą jei KKT būtų vadovavusis Viešųjų pirkimų įstatymu, būtent „Vlasava” būtų buvusi pripažinta konkurso laimėtoja. Bendrovė tvirtino, kad veždama keleivius į Dituvą per 7 metus būtų gavusi 126 tūkst. eurų pelno ir sumokėjus pelno mokestį jai būtų likę 107 100 Eur, kuriuos ir prašė priteisti iš KKT.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rudenį konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti tokios sumos. Skundui nukeliavusi iki Aukščiausiojo Teismo, jis nurodė pirmai instancijai bylą nagrinėti iš naujo. Bylai grįžus į Klaipėdos apygardos teismą jis „Vlasavai” jau priteisė 95 635,84 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi maratoną tada pratęsė abi bylos šalys, apskundusios tokį sprendimą Apeliaciniam teismui, kuris jau konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų aplinkybių ir grąžino ją atgal. Trečią kartą bylą nagrinėjęs apygardos teismas priėmė KKT palankų sprendimą, po kurio „Vlasava” vėl kreipėsi į Apeliacinį teismą, kuris irgi laikėsi tokios pat nuomonės. Tada jau „Vlasava” antrą kartą kreipėsi į LAT.

Bylą ėmusi nagrinėti jo kolegija, kurią sudarė teisėjos Gražina Davidonienė, Birutė Janavičiūtė ir Dalia Vasarienė, konstatavo, kad žemesnių instancijų argumentai dėl „Vlasavos” autobusų panaudojimo galimybių buvo dviprasmiški ir prieštaringi. Kartu kolegija nusprendė pasisakyti ir dėl atlygintos žalos dydžio.

„Ieškovė pagal sutartį planavo gauti 107 100 Eur grynojo pelno. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pusė šios sumos – 53 550 Eur – šiuo atveju yra sąžiningas ir teisingas ieškovei atlygintinų nuostolių dydis pagal konkrečios bylos aplinkybes”, – rašoma neskundžiamoje ir iškart įsigaliojančioje nutartyje.

Ja taip pat „Vlasavos” naudai nuspręsta priteisti 5 procentų metines palūkanas bei  3637,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Komentuodamas šią LAT nutartį laikinasis KKT vadovas Andrius Samuilovas sakė gerbiantis tokį teismo sprendimą ir kartu akcentavo, jog priteista suma yra mažesnė, nei skirtumas tarp KAP mokamo įkainio ir to, kurį pageidavo gauti „Vlasava”.

„Labai svarbu ir tai, kad 4 metus keleivių vežimo paslauga buvo vykdoma tinkamai, keleiviai sutrikimų nepajuto, o kad situacija ne tipinė,  rodo ir faktas, jog bylą nagrinėjo net 8 skirtingų instancijų teismai, kurių sprendimai skyrėsi kardinaliai”, – sakė A. Samuilovas.