Siekdamas padidinti nekilnojamojo turto (NT) rinkos skaidrumą ir tiksliau vertinti būsto kainų tendencijas, o prireikus ir identifikuoti galimą NT rinkos perkaitimo riziką, Lietuvos bankas pradeda skelbti naują pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą (PSBKI). Indeksas bus atnaujinamas kiekvieną mėnesį – iki 25 dienos.

Jis rodo, kad pastaruoju metu tarp trijų didmiesčių sparčiausiai burai brango Klaipėdoje – 7,9 proc. per metus.

Teigiama, kad naujasis indeksas bus lietuviška versija JAV skaičiuojamo indekso „S&P CoreLogic Case-Shiller Home Price Indices“, kitaip dar vadinamo tiesiog Šilerio indeksu, nes prie jo kūrimo prisidėjo lietuviškų šaknų turintis Nobelio premijos laureatas, JAV ekonomistas Robertas Shilleris.

„Gyvenamosios paskirties NT rinka ir jos tvari raida yra itin svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek finansų sistemos stabilumui. Ypač dabartiniu – pandemijos sukelto netikrumo ir neapibrėžtumo – laikotarpiu svarbu turėti operatyviai skaičiuojamą ir patikimą priemonę būsto rinkos stebėsenai. Šis indeksas ne tik papildo kitus esamus indeksus, didina rinkos skaidrumą, bet turi ir kitų privalumų, dėl kurių jis taps svarbiu situacijos būsto rinkoje barometru“, – pranešime cituojamas Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas.

Skaičiuojant lietuvišką PSBKI, ataskaitinio laikotarpio būsto kaina yra lyginama su anksčiau įvykusio sandorio to paties būsto kaina. Kadangi lyginamas tas pats būstas, automatiškai atsižvelgiama į specifines būsto charakteristikas, tokias kaip būsto vieta, aukštas, vaizdas pro langą, kambarių išdėstymas ir kt. Tai esą leidžia išvengti kitų šiuo metu skelbiamų būsto kainų indeksų trūkumų, kai lyginami ne tų pačių, o panašių savo savybėmis būstų sandoriai. Šiam indeksui apskaičiuoti reikia palyginti mažai duomenų, iš kurių svarbiausi yra sandorio data, kaina ir unikalus objekto numeris. Todėl šį indeksą galima apskaičiuoti per palyginti trumpą laiką ir dažnai greičiau nei kitų rūšių indeksus.

Anot banko, toks indeksas leis tiksliau įvertinti NT rinkos pokyčius, o prireikus operatyviau taikyti konkrečias priemones iš Lietuvos banko turimų makroprudencinių priemonių arsenalo, padedančias sumažinti NT ir kredito rinkų perkaitimo riziką.

Į PSBKI nėra įtraukiami pirmą kartą parduoti objektai, pavyzdžiui, pastatyti nauji būstai – pastarieji į indeksą įtraukiami tik tuomet, kai yra parduodami antrą ar vėlesnį kartą. Be to, PSBKI yra būdinga tai, kad būstai, kurie dėl savo savybių ar kitų priežasčių yra dažniau perleidžiami (pvz., mažesnės vertės ar mažesnio ploto), indekse gali sudaryti neproporcingai didelį svorį, palyginti su jų dalimi būsto fonde.

Naujausi indekso duomenys rodo, kad butų kainos Lietuvoje ir toliau kyla, tačiau jų tempas, palyginti su 2020 m. pirmąją pusę stebėtais rodikliais, sulėtėjo. 2020 m. lapkritį butai Lietuvoje kainavo 4,7 proc. daugiau nei prieš metus, nors pirmąjį pusmetį jų kainos kilo vidutiniškai 7,7 proc. per metus. Vertinant butų kainų pokyčius trijuose didžiuosiuose miestuose, matyti, kad sparčiausiai jie brango Klaipėdoje – 7,9 proc. per metus. Vilniuje ir Kaune butai lapkričio mėn. kainavo atitinkamai 6,0 ir 4,9 proc. daugiau nei prieš metus, o kitoje šalies dalyje – 6,2 proc. daugiau.

„Nepaisant pandemijos ir didėjančio nedarbo, būsto kainos 2020 metų pirmąjį pusmetį ne tik nekrito, bet ir toliau kilo. Vis dėlto iš skirtingų laikotarpių duomenų šaltinių matyti nevienodos tendencijos: iš vienų duomenų matyti, kad augimo tempas spartėjo, iš kitų – kad lėtėjo. Taigi naujasis indeksas bus dar vienas būsto kainų matas, prisidedantis prie didesnio objektyvumo vertinant būsto kainų kaitą Lietuvoje. Vienas esminių šio indekso privalumų – aiški ir lengvai suprantama metodika bei publikavimo greitis ir dažnis“, – sako Vaidotas Šumskis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.

PSBKI skaičiavimo metodika parengta atsižvelgus ir į viešos konsultacijos metu gautas pastabas bei pasiūlymus iš NT ir finansų rinkų dalyvių. Prireikus metodika gali būti atnaujinta tam, kad indeksas kuo geriau parodytų Lietuvos būsto rinkos ir jos kainų pokyčius.