Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra VšĮ „Klaipėda ID“ tvirtina pasiekusi geranorišką susitarimą su 20 skirtingų viešojo sektoriaus institucijų ir septyniais Klaipėdos miesto savivaldybės skyriais, pagal kurį stambiems investuotojams bus apie 4 kartus sutrumpintas šiuo metu vienas biurokratiškai nelanksčiausių procesų – statybą leidžiančių dokumentų išdavimas. Nors ši „žaliojo koridoriaus“ iniciatyva pirmiausia konstruota siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, ji galios ir Klaipėdoje investuojančiam Lietuvos kapitalo verslui.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos institucijų susitarimas numato paspartintas statybas leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras verslams, savivaldybės teritorijoje investuosiantiems ne mažiau kaip 3 mln. EUR ir sukursiantiems bent 20 darbo vietų. Teigiama, kad susitarimas pasiektas be teisinių reglamentų pakeitimo ir grįstas glaudesniu bendradarbiavimu tarp kelių dešimčių institucijų.

„Statybų organizavimo srityje veikia daugiau kaip 300 aktualių poįstatyminių teisės aktų, o kai kurie statybos organizavimo procesai praktikoje užtunka gerokai ilgiau nei numatyta įstatymuose. Dėl sudėtingo biurokratinio aparato ir per ilgų procedūrų kai kuriais atvejais projektai gali užsitęsti iki poros metų, o tai investuotojams kainuoja milijonus, neatsiranda darbo vietos, krenta viso miesto, regiono ar šalies patrauklumas. Konkuruodami pasaulinėje arenoje ir siekdami pritraukti vertę kuriančius investuotojus, sukūrėme instrumentą, kuris sutaupys tiek brangaus laiko, tiek pinigų“, – pranešime cituojama „Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė.

Pasak jos, susitarimo esmė yra siekis atlikti procedūras ir patvirtinti dokumentus ne, kaip įprasta, institucijoms išnaudojant visą numatytą laiką iki paskutinės minutės, o maksimaliai greitai ir kokybiškai.

Taip pat, sutarta vengti neretų situacijų, kuomet dokumentai grąžinami su viena pastaba ar radus vieną trūkumą, o jį ištaisius toje pačioje institucijoje randama nauja klaida. Todėl įstaigos sutarė siekti nuosekliai peržiūrėti dokumentus ir vienu sykiu informuoti interesantą apie visus trūkumus.

Tarp „žaliojo koridoriaus investuotojams“ partnerių yra ir daugiau kaip 40 investuotojų ir 6000 darbuotojų vienijanti Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ).

Nors susitarimas galios visoje miesto teritorijoje, LEZ valdymo bendrovė būsimų investuotojų vardu pasižadėjo iš anksto konsultuotis su institucijomis (kur tai neprieštarauja institucijų vidaus tvarkoms), atsižvelgti į jų keliamus reikalavimus ir kitaip bendradarbiauti, kad vėliau peržiūrai teikiamas statinio projektas turėtų kuo mažiau netikslumų, o statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese institucijos galėtų suveikti daug efektyviau nei įprasta tokio proceso metu.

Klaipėdos „žaliojo koridoriaus investuotojams“ susitarimas pernai buvo testuojamas su Vokietijos polimerų kompanijos „REHAU“ projektu Klaipėdos LEZ. Pirmoje metų pusėje paskelbus apie plėtros uostamiestyje planus ir projekto vystytojo konkursą, jau spalio pabaigoje, nepaisant pandemijos ir projekto specifikos, gamykla turėjo statybos leidimą ir galimybę pradėti realius darbus. Pasak E. Songailienės, šis pilotinis projektas laikytinas sėkmingu, tačiau dešimtys susitarime dalyvaujančių uostamiesčio įstaigų toliau darys išvadas, derins procesus ir grafikus bei toliau tobulins institucijų koordinaciją siekiant vertės investuotojams ir visuomenei.

Susitarime dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybė, Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, AB „Eso“, AB „Telia Lietuva“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Gatvių apšvietimas“, AB „Litgrid“, Valstybinėje energetikos reguliavimo taryba, AB „Klaipėdos energija“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Neįgaliųjų pritaikymo aplinkai agentūra, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos transporto saugos administracija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Miesto energija“, Radiacinės saugos centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija bei Klaipėdos rajono savivaldybė.