Kai kurie Lietuvos biokuro tiekėjai susidūrę su verslo sunkumais, ieško kaltų ir šį kartą jiems užkliuvo ne tik pigus importuojamas biokuras, bet Lietuvos šilumos tiekėjai, kurie neva nustato neteisingas kainas.

lsta.lt nuotr.

Pirma, pradėkime nuo pradžių – didelės apimties biokuro importą paskatino aukštos Lietuvos biokuro gamintojų kainos. Priminsime, kad dar prieš porą metų, kai biokuras buvo beveik tris kartus brangesnis, šiandien užduodamų klausimų kažkodėl nekilo. Priešingai, tuomet šilumininkų siūlymų sukurti didesnę konkurenciją biokuro rinkoje, įtraukiant į jo gamybą Valstybinę miškų urėdiją, biokuro gamintojai nepalaikė, o apie eksporto „reguliavimą“ net girdėti nenorėjo.

Antra, jei jau siekiama uždrausti pigaus biokuro įvežimą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, tai sąžininga būtų riboti ir jo išvežimą į Skandinavijos šalis, kur jo kaina gerokai didesnė. Tačiau ir jūs, ir mes puikiai suprantame, kad toks mėginimas „reguliuoti“ natūraliai svyruojančią rinką yra nelogiškas ir neracionalus, antraip tektų siūlyti priimti atitinkamas įstatymų pataisas, vos tik kainos pakryps nepageidaujama linkme. Juo labiau, kad biokurą Lietuvoje parduoda ir kitų šalių verslininkai? Tai ką Jūs siūlote remti?

Trečia, jeigu Lietuvos rinkoje yra biokuro perteklius ir šilumos vartotojams tai palanku, dėl atskirų įmonių gelbėjimo atviroje ES rinkoje kelti bendrą kuro ir šilumos kainų lygį – nelogiška. Daug prasmingiau būtų paremti tiesiogiai efektyviausias biokuro tiekimo įmones ar pan. Formų gali būti įvairių. Pavyzdžiui, šilumos tiekėjai galėtų svarstyti atskirą rezervinio biokuro segmento rinkoje sukūrimą, kai tiekėjas privalo turėti biokuro atsargas Lietuvoje X atstumu nuo naudotojo. Gal verta sukurti išankstinio vietinio biokuro (valymo liekanos, kitų pirkėjų nepriimtas kuras ar pan.) priėmimo ir nupirkimo už mažesnę nei Baltpool kainą, sistemą, Lietuvos biokuro tiekėjai galėtų formuoti sezoninį šio rezervą su pristatymu per apibrėžtą laiką, kad nereikėtų kaupti kiekvienoje katilinėje ir t.t. Pirk pigiau, o parduok brangiau patogu, bet ne visiems. Ypač valstybės kontroliuojamose ir reguliuojamose rinkose.

Ketvirta, atrodo, kad biokuro tiekėjai nežino šilumos kainodaros, nustatytos ir įgyvendinamos vienašališkai VERT. Paklauskite, paaiškins.

Biokuras perkamas tiesioginiais sandoriais tik tuomet, jei kaina mažesnė negu minimali Baltpool biržos kaina, į šilumos kainą įskaičiuojamas, vėluojant apie du mėnesius arba tuomet kai jis sudeginamas po ilgesnio saugojimo, po to koreguojama atitinkama kainos dedamoji. Kitos – pastoviosios – sąnaudos koreguojamos per metinius šilumos kainų perskaičiavimus, kurių data nesutampa atskirose savivaldybėse. Kas 3-5 metai iš esmės šilumos kainos koreguojamos slenkančiu grafiku atskirose savivaldybėse. Žiemą kompensuojamos vasarą nesurinktos bet būtinos ūkio išlaikymo pajamos.

Reguliuojamų šilumos kainų nustatymo metodika ypač sudėtinga, tačiau ja siekiama apsidrausti, kad vartotojai nepermokėtų už šilumą, nes tai socialiai labai jautri sritis.