Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nepagrįstu pripažino verslininko Rimanto Cibausko prašymą, kuriuo jis bandė pasiekti, kad būtų peržiūrėtas jau įsigaliojęs teismo sprendimas nugriauti jo nelegaliai Klaipėdoje, Dailidžių gatvėje, pastatytą tvorą, apjuosusią valstybinę žemę.

Statybų inspekcijos nuomone, Rimantas Cibauskas kaip tik išmanydamas siekia vilkinti nelegalios tvoros nugriovimo procedūras. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šis teismas dar 2018 m. rugsėjį buvo atmetęs R. Cibausko prašymą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tokio verdikto teisėtumą patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas. Tačiau po to verslininkas iki praėjusių metų vidurio per teismus bandė pasiekti, kad jam būtų duotas ilgesnis terminas nugriauti tvorą. Visgi ir ši bylinėjimosi epopėja R. Cibauskui buvo nesėkminga, tad VTSPI kreipėsi į antstolę, kad ši užsiimtų tvoros nugriovimu.

Dabar jau R. Cibauskas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu, kuriame tvirtino, kad reikia atnaujinti bylinėjimosi procesą, nes esą yra paaiškėjusi nauja aplinkybė – neva 1720 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis 2016 m. buvo suformuota atliekant kadastrinius matavimus, į kuriuos jis nebuvo pakviestas. Verslininkas prašyme taip pat akcentavo, kad sklypo ribų paženklinimo-parodymo, jo vertės aktuose nurodyta, jog kitiems asmenims priklausančių statinių žemės sklype nėra, nors tvora tuo metu jau stovėjo.

Taip pat R. Cibauskas savo prašyme informavo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl su savivaldybe pasirašytos infrastruktūros plėtros sutarties pasibaigimo pasekmių taikymo.

VTSPI teismo prašė tokį verslininko prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes taip jis esą tik siekia vilkinti tvoros nugriovimo procedūras. Kartu inspekcija pabrėžė, jog teismai jau yra išnagrinėję ir išsamiai pasisakę dėl to, kad nei minėtoje R. Cibausko su savivaldybe pasirašytoje sutartyje, nei detaliajame plane nėra numatyta galimybė jam statyti tvorą gretimame valstybiniame žemės sklype.

VTSPI nuomone, sklypo paženklinimo-parodymo akte teisingai nurodyta, kad kitiems asmenims priklausančių statinių čia nėra, nes tik teisėtai pastatytas statinys gali būti nuosavybės teisės objektu, tik tokiems atliekami kadastriniai matavimai ir jie gali būti registruojami viešajame registre.

R. Cibausko prašymą atmesti prašė ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir Klaipėdos savivaldybė.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova konstatavo, kad visos R. Cibausko minimos aplinkybės jam buvo žinomos ar turėjo būti žinomos dar bylos dėl tvoros nugriovimo nagrinėjimo metu, tad tai negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

Ši nutartis dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Sausio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose turi būti toliau nagrinėjama byla, kurioje antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė prašo teismo priimti nutartį, leidžiančią organizuoti R. Cibausko tvoros griovimo bei aplinkos sutvarkymo darbus, nes pats verslininkas to nepadarė.

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.