Prievartinio nelegalios, valstybinę žemę uostamiesčio Dailidžių gatvėje užtvėrusios tvoros nugriovimo siekiantis išvengti verslininkas Rimantas Cibauskas rado dar vieną būdą, kaip kuriam laikui sustabdyti šios bylos nagrinėjimą teisme. Verslininkas posėdžio išvakarėse pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

Rimanto Cibausko nuomone, sprendimą dėl jo tvoros griovimo turinti priimti teisėja Kristina Serdiukienė yra neobjektyvi ir šališka, turi išankstinį nusistatymą prieš jį. Raimondo Dilio (teismai.lt) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Dar vienas neskundžiamas teismo sprendimas, pagal kurį turi būti nugriauta minėtoji nelegali tvora, įsigaliojo pernai vasarą ir jos griovimo reikalai buvo perduoti antstolei. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai tik baigiantis 2020-iesiems ėmė svarstyti antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės pareiškimą, kuriame prašoma priimti nutartį, leidžiančią organizuoti tvoros griovimo bei aplinkos sutvarkymo darbus, nes R. Cibauskas to nepadarė. Taip pat prašoma skirti R. Cibauskui iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

Jau pirmojo posėdžio metu R. Cibausko advokatas Saulius Tamošaitis pareiškė nesutinkantis, kad ji būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu, nes esą nesusipažino su vykdomąja byla. Be to jis pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki tame pačiame teisme bus išnagrinėta kita byla, kurioje R. Cibauskas prašo atnaujinti procesą. Jo nuomone, bylos nebuvo negalima pradėti nagrinėti ir dėl to, kad posėdyje nedalyvavo pati antstolė.

Tada bylą nagrinėjanti teisėja Kristina Serdiukienė, nors ir pabrėžė, kad toks prašymas neturėtų būti reiškiamas paskutinę dieną, bet leido nuskenuoti visą civilinę ir vykdomąją bylą, kad advokatas galėtų su jomis susipažinti nuotoliniu būdu ir paskyrė kitą posėdį sausio 26-ąją.

Tačiau ir po šios kelių savaičių pertraukos, trečiadienį pradėti nagrinėti bylos nepavyko, nes posėdžio išvakarėse R. Cibauskas pateikė prašymą nušalinti teisėją K. Serdiukienę nuo šios bylos nagrinėjimo.

Verslininko nuomone, teisėja yra neobjektyvi ir šališka, turi išankstinį nusistatymą prieš jį, nesiekia įsigilinti į ginčo esmę ir ignoruodama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą nesilaiko Civilinio proceso kodekso nuostatų. Teisėja pirmojo posėdžio metu netenkino R. Cibausko advokato prašymo stabdyti bylą bei jos posėdžius daryti uždarus. 

„Šis prašymas visiškai nepagrįstas. Tai, kad netenkinama eilės prašymų, dar nereiškia teismo neobjektyvumo ar šališkumo”, – taip posėdžio metu reagavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos atstovė Jurgita Kurtinaitienė.

Visgi sulaukus tokio prašymo bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir ji perduota teismo pirmininkui, kuris spręs nušalinimo klausimą.

Tas pat teismas neseniai atmetė R. Cibausko prašymą, kuriuo jis bandė pasiekti, kad būtų peržiūrėtas jau įsigaliojęs teismo sprendimas nugriauti jo tvorą. Šią bylą išnagrinėjusi teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova konstatavo, kad verslininko minimos aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.