Kur padėtumėte kablelį antraštėje? Griauti ar parduoti? Miesto valdžios koridoriuose vyksta keistoki dalykai, kai nuomonė dėl apleistų pastatų nuolat kaitaliojasi.

Sausį vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu argumentuotai pasiūliau papildomai
įsivertinti galimybę gauti miestui finansinę naudą iš uosto teritorijoje esančių pastatų ir išbraukti juos iš griaunamų pastatų sąrašo.

Perkėlos g. 3. Virginijos Spurytės nuotr.

Komitetas tam pritarė, tačiau sausio 28 d. vykusio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu šis mano siūlymas palaikymo nesulaukė. Persigalvojo ir prieš tai man pritarę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

Pasisakydamas šiuo klausimu priminiau ir merui, ir Savivaldybės administracijai, kad pastatus Perkėlos g. 3 dar praėjusioje kadencijoje, man
einant Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, buvome įrašę į galimų turto mainų sąrašą su VĮ Turto bankas. Tada šiuos pastatus vertinom kaip realų turtą. Tarybos posėdžio metu siūliau Savivaldybės administracijai pasielgti atsakingai ir dar kartą įvertinti galimybes gauti papildomų pajamų į miesto biudžetą. Juolab kad planuotas miesto biudžetas 2020 metais buvo nesurinktas. Nereikia būti dideliu ekspertu, kad suprastum, jog ir 2021 metais ekonominė situacija ryškiai nepagerės.

Puikiai suprantu, kad šis turtas yra uosto teritorijoje, jam nėra suformuotas žemės sklypas, tačiau yra trys pastatai, kurių bendras plotas 576,51 kv. m (duomenys iš Tarybos sprendimo) ir tikrai galima pamėginti pasiderėti su valstybe ar Uosto direkcija dėl šio turto panaudojimo. Nauda juk būtų miestui.

Nustebino spaudoje pasirodžiusi informacija, kad Savivaldybės administracija vis tik bandys turtą išnuomoti. Noriu tik priminti, kad Klaipėdos miesto taryba jau priėmė sprendimą Nr. T2-17, kuriame nutarė nurašyti pripažintą netinkamu (negalimu) naudoti šį Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo ir trukdantį statyti naujus arba rekonstruoti esamus statinius arba teritorijas. Taip pat buvo pavesta Savivaldybės administracijai organizuoti šio turto griovimo darbus. Todėl keistai atrodo toks Savivaldybės administracijos direktoriaus „džiazavimas“. Administracija privalo vykdyti miesto Tarybos priimtą sprendimą, kurio teikėjas ir buvo pats Savivaldybės administracijos direktorius. Norint vykdyti kitus veiksmus, būtina keisti Tarybos sprendimą.

Negaliu nereaguoti ir į Savivaldybės administracijos išsakytą poziciją, kad mano paskelbta informacija apie pastatų rinkos vertę neatitinka tikrovės.

Nesudėtinga perskaityti visą prie Tarybos sprendimo projekto pridėtą medžiagą, kurios sudėtinė dalis ir Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2020-10-07 išrašas. Jame nurodytos minėtų pastatų Perkėlos g. vidutinės rinkos vertės. Nesunku tris skaičius sudėti, bendra suma – 145 928 eurai.

Ir dar dėl sprendime paminėtų objektų nugriovimo. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nenaudojami, seni lietaus nuotekų tinklai bus nurašyti ir išregistruoti, pastatai ir kiemo statiniai bus griaunami savivaldybės biudžeto lėšomis. Preliminari griovimo suma apie 40 tūkstančių eurų. Iš visų šių sąraše pateiktų objektų, tarp kurių didelę dalį sudaro vaikų darželių teritorijose esančios smėlio dėžės, pavėsinės, atliekų duobės, kiemo rūsiai ir kita, akivaizdu, kad pagrindinę dalį planuojamų griauti pastatų sudaro būtent pastatai Perkėlos g. 3. Tikroji griovimo kaina paaiškės tik atlikus viešuosius pirkimus, tad ji gali būti ir dar didesnė.

Kas gi geriau ir naudingiau šiandieninės ekonominės situacijos kontekste: ieškoti pajamų ar leisti nesurenkamo biudžeto lėšas?