Vasario 4-ąją į eilinį posėdį susirinkusi Klaipėdos miesto sporto taryba pradėjo nuo klausimo – ar šios institucijos egzistavimas apskritai prasmingas, o vienas jos narys pateikė galimybę atsistatydinti visa sudėtimi. 

Steindy (talk)/CC BY-SA 3.0 (cropped) nuotr.

Ilgiau nei dešimtmetį veikianti taryba dirba visuomeniniais pagrindais, jos teikiami pasiūlymai – rekomendacinio pobūdžio. Užpernai patvirtintos sudėties institucijoje šiuo metu yra 15 narių – miesto savivaldybės ir tarybos, sporto organizacijų atstovai.

Formali jos paskirtis – analizuoti sporto situaciją mieste, teikti siūlymus dėl fizinio aktyvumo ir sporto situacijos gerinimo ir teikti pasiūlymus, kaip gerinti įvairius procesus, ginti visuomenės interesus formuojant Klaipėdos sporto politiką.

Tačiau vasario 4-osios tarybos posėdyje pirmuoju klausimu buvo įrašytas pasiūlymas dėl tarybos atsistatydinimo visa sudėtimi. 

„Klausimas – diskusijai. Man atrodo, kad pastarųjų metų mūsų darbo rezultatai yra tokie, kurie nedemonstruoja nei mūsų noro dirbti, nei susitelkimo. Iškelti tikslai „kybo“ ore, iniciatyvos blokuojamos, dialogo nėra, svarbūs klausimai nuolat nukeliami. Kaip visuomenės atstovai turėtume patarti savivaldybei, kokius sprendimus priimti, tačiau kai iš mūsų iniciatyvos nėra, jos imasi administracija ir padaro taip, kaip atrodo jai. Gal iš tikrųjų atėjo laikas mums skirstytis? Siūlau kiekvienam apie tai susimąstyti: Ar sugebame, ar norime dirbti šį darbą? Juk mes atstovaujam visuomenę“, – sakė pasiūlymo autorius Vaclovas Gedvilas, į sporto tarybą deleguotas Klaipėdos ledo ritulininkų.

Tarybos pirmininkas Liudas Albetas Mileška nesutiko su tokiu požiūriu.

„Taip, yra nemažai pagrįstos kritikos, padaryta klaidų. Tačiau po tokių pasisakymų atrodo, kad mes nieko nedarome. Darome. Vien pernai įvyko 11 susirinkimų, išspręsti 35 klausimai, dalyvavome 7 savivaldybės komisijų sudėtyje.  Atlikta daug analizės, priimta daug sprendimų – kas kiek galėjo, dirbo negailėdami savo laiko.  Kad sprendimų kartais norisi greičiau – nėra abejonės. Tačiau nelengva vienu ypu pakeisti visą sporto sistemą“, – sakė jis.

Savivaldybei šioje taryboje atstovaujanti sporto skyriaus vedėja Rasa Rumšienė sutiko, kad sistemoje yra susikaupusių pūlinių, o kaip pagrindinę darbų strigimo priežastį nurodė mažas pajėgas. 

„Žiūrint iš mūsų pozicijos aiškiai matyti, kad kiekvienam rūpi savos problemos, tuo tarpu mes privalome jas visas spręsti iš karto, jaučiame spaudimą. Mums reikia didesnių visų pastangų, daugiau jėgos, skyriui trūksta pajėgų.  Miesto sporte tikrai yra daug susikaupusių pūlinių. Atrodo, kad mes juos visus iš karto norime vienu metu pašalinti. Gal geriau išsidalinti juos po truputį, pasiskirstyti jėgas ir padirbėti. Yra iniciatyvių žmonių, išsidalinkime ir dirbkime kartu. Nes ne visada yra sureaguojama į mūsų prašymus“, – kalbėjo R. Rumšienė.

Be jos sporto skyriuje šiuo metu dirba dar 3 specialistės.

Į pasiūlymą paleisti tarybą sureagavo dar keli jos nariai: karatė sporto klubo „Okinava“ atstovas Robertas Skurdenis siūlė įsivertinti, kiek šį visuomeninį darbą motyvuoja asmeniniai interesai, kiek – nuoširdus noras padėti Klaipėdos sportui. 

Lengvaatlečių delegatas Virginijus Jurgelevičius patarė vadovautis demokratiniais principais, paisyti kitokios nuomonės ir nedramatizuoti bendrai priimtų sprendimų, jeigu šie nesutampa su asmenine pozicija.

Miesto tarybos narys Edmundas Kvederis suabejojo, ar pasiūlymas apskritai įgyvendinimas, ar institucija turi galios atsistatydinti visa iš karto.

Aštriausiai pasisakė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kuris iš pradžių tvirtai pareiškė – taryba dirba ir negailėjo kritikos pasiūlymo autoriui, kuris iškėlė klausimą instituciją atstatydinti. 

„Man žmogiškai suprantamas siekis pokyčių į gera, tačiau revoliucionieriaus būdą primenantis elgesys ir konstatavimas, kad viskas yra blogai, kelia abejonių, ar tai nuoširdu.  Galbūt siekiama įtakos? Man žinoma, kad pasiūlymo autorius rengia susitikimus su opozicinės frakcijos politikais, į kuriuos kiti nekviečiami. Teko matyti jų susirašinėjimą – man įstrigo frazė „niekas taip lengvai savo gėriu su mumis nesidalins“. Ar tai nereiškia siekio perimti finansavimą? Gal kai ką nutylite?  Be to, prieš keliant tokius klausimus reikėtų pagalvoti apie miesto įvaizdį – kokia žinutė siunčiama apie Klaipėdą. Bet jeigu jau yra klausimas, pasitikrinkime. Jeigu yra norinčių atsistatydinti, siūlau rodyti pavyzdį, išeiti iš tarybos ir savo tikslų siekti kitais būdais, jeigu šis atrodo toks neveiksmingas. Karo čia nereikia. Karas atneša tik aukas ir nuostolius“, – savo požiūrį išdėstė vicemeras.

V. Gedvilas replikavo, kad vicemero paminėtas gėris – tai mokesčių mokėtojų pinigai, iš kurių finansuojamas miesto sportas, ir patvirtino pacituotus žodžius.

„Taip, tai mano žodžiai – šiuo gėriu niekas su mumis lengvai dalintis nenorės. Aš atstovauju nevyriausybines organizacijas, o jos siekia lygiateisiškumo – kad būtų finansuojamos taip, kaip ir biudžetinės sporto įstaigos. Juk sportas pereina į klubus. Bet mes net nenorime apie tai kalbėti“, – sakė V. Gedvilas. 

Tokiais pasisakymais ir užbaigtas klausimo svarstymas – jo balsavimui nutarta net nekelti.

Taryba dirba toliau. 

Šioje institucijoje pastaruoju metu kai kuriais klausimais išryškėjo aiškūs skirtumai, neslepiama, kad V. Gedvilo užimama pozicija atrodo tarsi „bėgimas prieš traukinį“ užuot pritarus ne tokiam greitam, bet nuosekliam rezultato siekimui.

V. Gedvilas yra ir naujo Klaipėdos sporto sistemos finansavimo modelio bendraautorius, šios idėjos pagrindas – vienoda motyvacija biudžetinėms įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms siekiant pinigų iš miesto biudžeto.

Praėjusią savaitę savivaldybėje sudarius komisiją šio įgyvendinimo galimybėms nagrinėti, jos sudėtyje atsirado daugiau biudžetininkų nei NVO. 

Dėl to kilo papildoma įtampa tarp sporto tarybos narių, suabejota, ar savivaldybės sprendimas skaidrus ir teisėtas.