Klaipėdos savivaldybei pasiūlyta perimti bankrutuojančios bendrovės „Geoterma“ turtą, kurios nepavyko parduoti jau keturis kartus vykusiose varžytinėse. Klaipėdos savivaldybė esą turi viziją, kur galima panaudoti siūlomą perimti turtą.

Didžiąją dalį „Geotermos” turto siūloma perimti Klaipėdos savivaldybei. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tokiam sprendimui turės pritarti miesto taryba. Savo sutikimą jau išreiškė trečiadienį posėdžiavę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, tačiau dalis jų abejojo tokio perimamo turto nauda.

Klaipėdos savivaldybei perimti bankrutuojančios bendrovės „Geoterma“ turtą pasiūlė valstybės įmonė Turto bankas. Siūloma perimti tik tą turto dalį, kuri yra įkeista Finansų ministerijai. Nurodoma, kad tokio turo vertė yra 3,9 mln. eurų.

Vienintelė sąlyga perimti turtą – susimokėti apie 200 tūkst. eurų bankroto administravimo išlaidų.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, kad turtą yra tikslinga perimti, nes jį tikrai galima panaudoti.

Dalis įrangos gali būti panaudojama bendrovės „Klaipėdos energija“ vykdomai šilumos tiekimo funkcijai, nes „Geotermos“ teritorija Lypkių g. 17 yra šalia Lypkių rajoninės katilinės teritorijos. „Geoterma“ ir Lypkių rajoninė katilinė yra sujungtos bendrais šilumos tiekimo tinklais.

Esą „Klaipėdos energijos“ reikmėms būtų galima panaudoti tris „Geotermos“ vandens šildymo katilus, deginančius gamtines dujas, kurių instaliuota šilumos generavimo galia po 16 MW. Todėl esą nereikėtų rekonstruoti Lypkių katilinės ir taip pavyktų sutaupyti kelis šimtus tūkstančių eurų. „Klaipėdos energijai“ perduodamo turto vertė siektų apie 890 tūkst. eurų.

Kita dalis turto, kurio vertė beveik 3 mln. eurų, yra geoterminės kilpos pagrindiniai įrenginiai (šilumos siurbliai, gręžiniai, šilumokaičiai), anot E. Simokaičio, galėtų būti panaudojami atnaujinant geoterminės šilumos ir vandens gavybai moksliniais tikslais.

„Klaipėdos universitetas planuoja dalyvauti projektuose, kurie padėtų gauti ES finansavimą. Šie projektai būtų susiję su geoterminės energijos gavyba ir panaudojimu. Taip pat būtų galima gauti ES finansavimą geoterminės kilpos pagrindinių įrenginių atnaujinimui ir pilnam geoterminės kilpos darbo atkūrimui. Klaipėdos universitetas turi viziją, mes turime viziją, tad šį turtą tikrai tikslinga perimti“, – tvirtino E. Simokaitis.

„Šitam projektui („Geotermai“ – V. S.) yra 30 metų. Prisimenu, kaip su tuomečiu „Klaipėdos energijos“ vadovu Vytautu Valučiu važiavome pas ūkio ministrą Petrą Čėsną. Kalbėjomės, kad galėtų mums – miestui – perduoti „Geotermą“ tik be skolų. Sprendimai tada nebuvo priimti, o dabar turime štai tokią situaciją. Dabar mums už 200 tūkstančių eurų siūlo galimai neblogus vandens katilus ir viziją, kurią galima realizuoti. Tačiau manau, kad taryboje kils karštos diskusijos“, – kalbėjo komiteto narys Rimantas Taraškevičius.

Kitas komiteto narys Saulius Budinas abejojo, ar reikia perimti turtą, kurio reali vertė nėra aiški. Jis išsakė nuogąstavimus, jog geoterminio vandens gręžiniai, kurie yra įvertinti beveik 3 mln. eurų, realiai gali būti užakę ir nenaudojami.

„Niekas nežinome, kokia šiandien yra šio turto situacija. Ir jei gręžiniai yra užakę, tai kokį ekonominį efektą gaus „Klaipėdos energija“, miestas? Be to, pasakymas, kad naujo turto atsiradimas „Klaipėdos energijos“ teikiamų paslaugų kainai taip pat neturės jokios įtakos, irgi neįtikina. Tai kam reikia prisiimti papildomo turto, jei negauname efekto? Logika juk tokia, kad iš prijungto turto turi būti ekonominis efektas ir miestiečiams turi būti mažinama šilumos kaina. Matau, kad kelias yra teisingas, tačiau reikia atsakyta dar į labai daug klausimų“, – dėstė komiteto narys Arvydas Vaitkus.

Komiteto nariai vienbalsiai pritarė sprendimui perimti „Geotermos“ turtą, tačiau tik gavę patikinimą, kad į miesto tarybos posėdį bus pakviesti specialistai, galintys išsamiai atsakyti į visus klausimus.

Bendrovė „Geoterma“ buvo vienintelė Lietuvoje geoterminės šilumos gamintoja. Parodomoji geoterminė jėgainė pradėta statyti prieš daugiau nei du dešimtmečius. Šilumos gamybą pradėjo 2004 m., bet veikla ėmė nešti nuostolius. 2016 metais įmonė, siekdama užsidirbti pajamų, pasiūlė žemės gelmių vandenį naudoti sveikatinimui. Klaipėda esą galėjo virsti gydomųjų mineralinių vandenų kurortu. Tačiau neatsirado tokiai idėjai reikalingų teisės aktų.

2017 metų pavasarį „Geotermos“ valdymą, kuri jau nebevykdė jokios veiklos, perėmė Turto bankas. Tais pačiais metais buvo paskelbtas įmonės pardavimo aukcionas. Pradinė jos kaina buvo 1 euras, tačiau naujieji savininkai privalėjo padengti ir milžiniškas skolas. 

2018 m. sausį Seimas priėmė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimą, pagal kurį „Geoterma“ buvo įtraukta į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Dėl to privatizavimo procedūros buvo sustabdytos.

2019 m. rugsėjį įsigaliojo teismo nutartis, kuria UAB „Geoterma“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Jos turtą varžytinėse bandyta parduoti jau keturis kartus ir visi jie buvo nesėkmingi.