Aktyvaus klaipėdiečio Eimanto Koševoj ir kitų visuomenininkų pastangos lankytojams atverti seniausią Lietuvoje Klaipėdos švyturį, panašu, gali tapti realybe, nors kol kas neaišku, kada tai galėtų būti įgyvendinta.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sveikina Susisiekimo ministerijos norą Klaipėdos švyturį perduoti uostamiesčio savivaldybės žinion, tačiau pripažįsta, jog tai nėra greitai realizuojamas procesas, tad apie jokius terminus kol kas kalbėti nėra linkęs.

Tuo metu Susisiekimo ministerija tikisi, kad tai bus padaryta dar šiais metais.

„Iki perėmimo dar turbūt netrumpas kelias, kalba apie švyturį dažniausiai paaštrėja, kada būna švyturių lankymo diena kažkada vasarą, tada būna toks leitmotyvas skambantis, kaip būtų gerai jį turėti, tai čia vienas iš tokių emocinių dalykų”, – sakė meras po ketvirtadienio ryte vykusio nuotolinio pokalbio su Susisiekimo ministerijos atstovais, pasidžiaugęs, kad šio susitikimo iniciatyva priklauso dabartiniam švyturio valdytojui – ministerijai.

Pokalbio metu, pasak V. Grubliausko, „buvo pasikeista mintimis, idėjomis ir tam tikromis vizijomis”.

„Sutarėme šiandieną tiek, kad dabar reikalinga pilna dokumentacija apie teritoriją, apie ten esančius pastatus, apie komunikacijas, apie jų būklę, apie sutartis su kai kuriais švyturio navigaciniais įrenginiais besinaudojančiomis bendrovėmis, kad matytume visą dovanos paketą, o ne tik vyšnaitę ant torto”, – pokalbio turinį praskleidė meras.

Pasak V. Grubliausko, jis ministerijos atstovams pasiūlė pradžioje sudaryti dvi nedideles darbines grupes (vieną – Klaipėdos savivaldybėje, kitą ministerijoje), kurios ir užsiimtų parengiamaisiais darbais švyturiui ir šalia jo esančiai 80 arų teritorijai su visais statiniais perduoti savivaldybei.

Mero teigimu, dabar svarbu išsiaiškinti, kiek kainuoja komunaliniai mokesčiai, minėtos teritorijos priežiūra, kokios būklės yra keletas ten esančių statinių ir kt.

Vėliau, jo teigimu, procesą turėtų perimti tarpžinybinė grupė, o galutinį sprendimą dėl švyturio perėmimo savivaldybės žinion turės priimti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

„Labai džiugina Susisiekimo ministerijos geranoriškumas ir varianto ieškojimas, kad tai būtų patrauklu ir miestui, ir galbūt jiems nukristų nebūdingi administravimo dalykai”, – sakė V. Grubliauskas, pripažinęs, jog švyturio atvėrimas visuomenei yra patrauklus kelias, leisiantis Klaipėdą dar labiau priartinti prie jūros.

Ministerija: švyturys atsivers dar šiemet?

Tuo metu ketvirtadienį darbo dienos pabaigoje Susisiekimo ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Klaipėdos švyturys, buvęs uždaru objektu uosto teritorijoje, „dar šiemet gali būti atvertas visuomenei”.

Pranešime teigiama, jog Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), bendradarbiaudama su Klaipėdos savivaldybe, „koordinuos veiksmus, kad švyturio perėmimo procesas vyktų sklandžiai”.

Pranešime taip pat informuojama, jog savivaldybei perėmus švyturį ir atvėrus visuomenei, jo paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą išliktų, o LTSA Jūrų departamento specialistai toliau rūpintųsi jo navigacine įranga.

„Praėjusią vasarą visuomenei duris atvėręs Nidos švyturys ant Urbo kalno labai greitai tapo vienu iš lankomiausių objektų pamaryje. Tai puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad visuomenei įdomi šių objektų istorija, jie tampa traukos centru, o svarbiausia – prieinama erdve edukacijai. Klaipėdos švyturio atvėrimas visuomenei galėtų būti dar vienas jūrinio miesto akcentas ir traukos vieta“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

INFORMACIJA

Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje ir seniausias Lietuvoje Klaipėdos švyturys pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai.

Šviesos įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą. Dėl menko atšvaitų efekto švyturio šviesa 4 km atstumu nuo kranto buvo matoma tik kaip mėnulio pilnaties diskas.

1819 m. švyturys paaukštintas, jame įrengta nauja žibintų sistema, kurią sudarė 13 varinių poliruoto sidabro plokštelėmis dengtų atšvaitų, apšviestų 13-os alyva kūrenamų lempų. Tuomet jūroje švyturio šviesa sklisdavo daugiau kaip 30 kilometrų.

Iki šių dienų autentiška išliko tik 4 m cokolinė švyturio dalis, nes per antrąjį pasaulinį karą jis buvo visiškai sugriautas. 1945 m. atstatytas, o 1953 m. iš naujo perstatytas ir patobulintas.

Dabar Klaipėdos švyturio aukštis yra 44 m, jo signalas matomas už 33 kilometrų.