Nuo koronaviruso krizės ypač nukentėję Klaipėdos verslininkai šiemet sulauks didesnės uostamiesčio savivaldybės pagalbos. Politikai pasiūlė, jog parama galėtų būti dar didesnė, tačiau esą galimybės labiau padėti jau nebeleidžia.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybė dar pernai gruodį parengė pagalbos verslui priemonių planą, o šiuo metu miesto tarybos komitetuose svarstomi atitinkami sprendimų projektai dėl lengvatų suteikimo ir mokesčių sumažinimo.

„Reikia pripažinti, kad tas planas buvo rašomas pernai gruodį, kai optimizmo buvo daugiau. Dabar matyti, jog veikiausiai tik vasaros pabaigoje turėsime atsikvėpimo laikotarpį ir galėsime daugiau orientuotis į turizmo rinkodaros priemones“, – Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Pagalbos verslui plane yra beveik tos pačios priemonės, kurios buvo taikytos ir praėjusiais metais. Esminis skirtumas tas, jog didžiausios paramos sulauks labiausiai nukentėję verslai – apgyvendinimo ir viešojo maitinimo įstaigos, nes jų veikla jau kelis mėnesius yra apribota ir neaišku, kada bus atnaujinta.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai be diskusijų ir vienbalsiai pritarė, jog ir šiemet Klaipėdos savivaldybė visus metus nerinktų vietinės rinkliavos už prekybą ir paslaugų teikimą viešose vietose. Skaičiuojama, jog dėl to į miesto biudžetą nebus surinkta apie 64 tūkst. eurų.

Nuo metų pradžios iki karantino pabaigos taip pat bus taikoma 100 proc. vietinės rinkliavos lengvata už išorinę reklamą. Per mėnesį tokia lengvata biudžetui kainuoja apie 20 tūkst. eurų.

Anksčiau Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyrius buvo parengęs sprendimo projektą, jog ir šiemet, kol paskelbtas karantinas, Klaipėdos savivaldybės nekilnojamojo turto nuomininkams nuomos mokestį reikėtų sumažinti 30 proc. Tačiau politikai pasiūlė lengvatą padidinti. Valdininkai tai įvertino ir dabar jau pateikė siūlymą, jog visi savivaldybės nekilnojamojo turto nuomininkai karantino laikotarpiu mokėtų 50 proc. mažesnį nuomos mokestį, o tie verslininkai, kurių veiklos yra labai ribojamos arba uždraustos, nuo nuomos mokesčio būtų atleisti. Nuomos mokesčio lengvatos per mėnesį miesto biudžetui reiškia 17 tūkst. negautų pajamų.

Kaip ir praėjusiais metais, Klaipėdos savivaldybė šiemet yra nusiteikusi verslams taikyti nekilnojamojo turto, žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatas.

Visi Klaipėdos verslai, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaromą nuo pandemijos nukentėjusiųjų sąrašą, gali tikėtis 10 proc. minėtų mokesčių lengvatos už šiuos metus, o viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įmonės – 40 proc.

VMI sudarytame sąraše yra daugiau nei 4000 Klaipėdos įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos padarinių, iš jų – 113 viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų įmonių.

Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje skaičiavo, jog dėl šių trijų mokesčių lengvatų uostamiesčio biudžetas negaus apie 530 tūkst. eurų pajamų.

Tačiau kai kuriems politikams pasirodė, jog siūlomos lengvatos yra per mažos ir galėtų būti didesnės. „Vertinkime realiai, kad geriausiu atveju viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektorius šiemet galės dirbti apie pusę metų, Tai gal šiems verslams reikėtų taikyti 50, o ne 40 proc. mokesčių lengvatą. Miesto biudžetui ta didesnė parama nebūtų labai didelis praradimas, bet verslams tai būtų objektyvu, įvertinant, kiek laiko jie šiemet galės veikti“, – pasiūlė Finansų ir ekonomikos komiteto narys Saulius Budinas. Jis suskaičiavo, kad papildoma 10 proc. mokesčių lengvata labiausiai nukentėjusiems verslams miesto biudžetui kainuotų apie 20 tūkst. eurų.

„Jei yra toks siūlymas, tada reikia pasiūlyti, nuo ko nuimti, ko atsisakyti. Strateginis veiklos planas sudėliotas, miesto biudžetas parengtas, tad mano prašymas toks, kad lengvatų daugiau nesiūlytumėte. Pasistengėme, kiek galėjome. Ir taip labai sumažinome“, – tvirtino G. Neniškis.

Į tokias jo kalbas sureagavo Fiannsų ir ekonomikos komiteto narys Arvydas Vaitkus: „20 tūkst. eurų smulkiam verslui gali būti mirties ir gyvybės klausimas. Ir čia ne politikavimas. Juk matome, kad vasarą dar gyvensime taip, kad nebus jokių švenčių, tad dar tikrai yra, kur galima susimažinti išlaidas“.

Galiausiai Finansų ir ekonomikos komiteto narių dauguma balsavo už S. Budino siūlymą, jog viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriui būtų taikoma ne 40, o 50 proc. mokesčių lengvata. Balsavime nedalyvavo šios srities verslų turintis Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis, o vicemeras Arūnas Barbšys susilaikė.

Lemiamą žodį dėl lengvatų dydžių kitą savaitę tars miesto taryba.