Šiandien vis labiau tautiečiai kalba ne apie tai, kokių priemonių reikia imtis, kad kiekvienas iš mūsų grįžtume į geresnes sąlygas, kad tik greičiau būtų atšauktas karantinas. Atšaukti nėra sunku. O kas tada?

EVG photos (pexels.com) nuotr.

Čia norėčiau tik atkreipti dėmesį į tai, kad tie patys, kurie šaukė leiskite dirbti grožio salonams ir mes padarysime viską, kad būtų saugu, nesugebėjo NEMOKAMAI pasitikrinti dėl virusinės infekcijos, o motyvacija – „aš neturėjau kontakto“ arba „jaučiuosi gerai”. Tačiau juk tai dar ne rodiklis – virusas gali būti besimptomis, o juk dar yra ir inkubacinis periodas, negyvename mes izoliuotoje saloje.

Toli bėdos priežasčių ieškoti nereikia. Kalbant ir apie kaukių devėjimą, tiksliau, apie jų nešiojimo ypatumus, tenka pastebėti: vieno – po smakru, o kiti dėvi, kaip tik nori arba bijodami baudos užsideda tik pamatę pareigūnus. Jei nemyli kitų – bent mylėk save.

Viruso mutacijos kasdien vis arčiau Lietuvos. Sveikatos sistema bet kada gali ir vėl tapti komos būsenos ir pafilmuoti ligoninės langų gali nebebūti kam.

Aš nesu asmuo, kuriam labai jau patiktų dabartinė padėtis, tačiau man svarbu galvoti ir apie kitus. Taip, ekonomika smunka, verslai žlunga, nedarbas auga sparčiai, bet jei nenorime nepaprastosios padėties įvedimo ir visiško kracho valstybėje, turime susitelkti ir išbūti, dėvėti kaukes, laikytis socialinės distancijos, higienos, o kai bus galima ateiti skiepytis – nedelsti.

Norai norais, bet su gamtos dėsniais nepasiginčysi. Jokia valdžia neįsakys žibutėms sužydėti per žiemos speigus. Elkimės, kaip civilizuoti žmonės. Kol kasdien fiksuojami protrūkiai, nesinori, kad pultume nuo vilko ant meškos.

Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.