Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-02-23 |
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo dar vieną bylą, susijusią su per prestižinį Girulių kvartalą „Gintaro krantas” einančios užkardu ir vartais užtvertos Skautų gatvės dalimi.
Šio kvartalo gyventojus vienijanti bendrija siekia, jog Registrų centras įteisintų gatvės dalį kaip aikštelę su privažiavimais prie namų. Kadangi registratorius atsisakė tai padaryti, gyventojai kreipėsi į teismą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Registrų centro sprendimą teismui apskundusios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas” teisininkas Liudas Rinkevičius teisme dėstė, kad gatvės atkarpa yra sukurta vien jos narių lėšomis, o savivaldybė esą nėra įrodžiusi, kad tai jos turtas ir apskritai gatvės egzistavimas nėra įrodytas. Anot teisininko, ir žiniasklaida, ir matininkai yra klaidingai įsitikinę, jog tai istorinė gatvė – jos čia esą niekad nebuvo.
Pasak teisininko, dabar savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo pareigas einantis Kastytis Macijauskas buvo sakęs, jog čia negali būti tranzitinio srauto ir nuėmus užkardus vis tiek reikėtų drausti eismą.
L. Rinkevičiaus teigimu, šalia šios gatvės nėra jokių objektų, prie kurių žmonėms reikia patekti, tad ir jokios viešosios funkcijos ji neatlieka. Pasak jo, motyvas atlikti tokią registraciją yra siekis, kad „savivaldybė nustotų gvieštis to turto”.
Galiausiai, esą yra visiškai nelogiška, kad viešą gatvę buvo leista aptverti tvora.
Tuo metu Registrų centrui byloje atstovavęs Donatas Spurga akcentavo, jog bendrijos prašymas nebuvo patenkintas, nes ji bando nuosavybės teises įregistruoti į savivaldybei priklausančią gatvę.
„Visuose projektuose, dokumentuose yra nurodyta, kad eina gatvė, nurodyta jos kategorija. Nelabai suprantu, kaip galima teigti, kad jos nėra. 1996 metais gatvė buvo perduota savivaldybei tik nenurodyti visi parametrai, kaip dabar būtų rodoma, bet viskas atlikta pagal to meto juridinę techniką, tai pakankamai tvarkingas dokumentas”, – sakė specialistas.
Trečiaisiais asmenimis šioje byloje esančios Klaipėdos savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prašė atmesti bendrijos skundą kaip nepagrįstą.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendimą skelbs kovo viduryje.
Praėjusių metų pabaigoje tas pat teismas atmetė šiame kvartale gyvenančio Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektoriaus Benedikto Petrausko, anksčiau vadovavusio šiai bendrijai, ir jo kaimynės Irenos Baltrunenės skundą dėl NŽT sprendimo išimti iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.
Kol šiame teisminiame ginče įsigalios galutinis sprendimas yra sustabdyta dar viena byla, jau spėjusi nukeliauti ir iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Klaipėdos apylinkės teismas turės vėl nagrinėti bendrijos skundą dėl NŽT sprendimo nutraukti dalies sklypo (gatvės, kelių prie namų bei ploto, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) nuomos sutartį.
ISTORIJA
Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą (Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms), to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.
Galiausiai savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.
Ten gatvė buvo nuo sovietmečio ir vadinosi Pionierių g . Ji buvo asfaltuota skirta važiuoti transportui ir šalia atskirtas medžiais su klombom pėščiūjų asfaltuotas takas einantis į pliažą.
Aš dirbau vykdomąjame komitete,buvo įstatymas griauti savavalines statybas,šiltnamius ir kt statinius,kas nelegaluniekas nesiterliojo,terminuotas įspėjimas nugriauti,jeigu nepadarė atvykdavo kominalinio skyriaus darbuotojas su darbininkais,nugriaudavo,o puž atliktą darbą sumokėdavo pažeidėjas visiems pavizdys,kad savivaliauti negalima.O buvęs meras Petrauskas taip elgiasi,tai baisu,kaip jis ten apsigyveno???
Gatvė ten buvo visada!!! ten važiuodavo automobiliiai iki stovyklos „Baltijietis”. Gatvė ”išnyko” pastačius ten gyvenamuosius namus.
Sutinku visiškai, ką parašė savo komentare „Sena klaipėdietė”. Labai gerai atsimenu tą kelią, kuris vedė į sovietmečio laikais esančią pionierių stovyklą „Baltijietis”. Kelias buvo, aišku ne autostrada ir ne su ES lėšomis pastatyta Vija Baltica, bet buvo asfaltuotas kelias. Dabar vyksta tokios aršios rietenos, atseit kelio visai nebuvo. Žinoma kvartalo gyventojai nori būti atsiskyrę, kad įžulūs vaikščiojotai pro langus nespoksotų, netrukdytų, mašinų nepristatytų, kad naktį ratuoti vagys nepradėtų siautėti. Suprasti gi galima, toks dievo kampelis, rojus, ryte vos ne po triusikų gali ristute prie jūros nulėkti. Nors mirk, bet šio kvartalo gyventojai pasiryžę ginti tą kelią krūtinę atstatę kulkosvaidžiams, gal net prisirakins prie šlagbaumo ir vartų ir budės paeiliui raiščius ant rankovių pasirišę kaip sovietmečiais draugovininkai? Tikriausiai šio kvartalo gimimas yra kaip atsakas iš sovietmečių laikmečio tamprių nomenklatūrinių ryšių ir atsivėrusių nuostabių galimybių devyniadešimtmeyje. Bet kas bus jei neduok dieve gaisras įsiliepsnos, teks gaisrinėms prašyti ledimo, kad pakeltų šlagbaumą? Aišku nors ir nesu ekspertas, bet gal galima būtų į tą kelią iš priešgaisrinės apsaugos kriterijų pusės pažvelgti? Tuomet gali atsitikti taip, kad šlagbaumą gali tekti visam laikui atverti, nesvarbu ar gyventojai susimetė, perasfaltavo ir jaučiasi šiame buvusių nomenklatūrininkų biotopo savininkais…
Namus nugriauna, o vartu negali panaikinti. Nenori ir negali. Gatvė visada ten buvo. Ir priėjimas prie jūros buvo, kai stovykla buvo.
Tema įdomiam straipsniui:
Suskaičiuokite irvsurašykite kiek Benedijtas Petrauskas yra pakeitęs darbot vietų, profesijų ir pareigų? :))))
Kiek pamenu, visai neseniai, jis buvo uosto kažkokios bendrovės vadovas. Dabar iš jitos operos – universiteto infrastruktūros prorektorius!!!!!
Peršasi nuomonė, kad šitas bičas yra statomas arba pats laimi konkursus į pinigingas vietas. Panašu, kad visi tam kvartale tokie fruktai:)
Senas politinis nomenklatūrininkas. Namas – visiška beskonybė ir nesaikingumas.
Iki šlykštumo, negali pabaigt šitos nesąmonės, o Petrauskas turės ko studentų pamokyti sėdėdamas šiltai universitete.
Labai jau ilgai terliojasi su tais užtvarais. Kiek galima? Atvažiuoti, išmontuoti teritoriją prižiūrintiems, ir tiek. Nepatiks- galės teisman paduoti. Bet taip tikrai nebus. Ir visiškai nesvarbu, kokie ten „karūnuotieji” begyvena. Teisinės valstybės grimasos…