Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo dar vieną bylą, susijusią su per prestižinį Girulių kvartalą „Gintaro krantas” einančios užkardu ir vartais užtvertos Skautų gatvės dalimi.

Šio kvartalo gyventojus vienijanti bendrija siekia, jog Registrų centras įteisintų gatvės dalį kaip aikštelę su privažiavimais prie namų. Kadangi registratorius atsisakė tai padaryti, gyventojai kreipėsi į teismą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Gatvės niekada nebuvo?

Registrų centro sprendimą teismui apskundusios gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas” teisininkas Liudas Rinkevičius teisme dėstė, kad gatvės atkarpa yra sukurta vien jos narių lėšomis, o savivaldybė esą nėra įrodžiusi, kad tai jos turtas ir apskritai gatvės egzistavimas nėra įrodytas. Anot teisininko, ir žiniasklaida, ir matininkai yra klaidingai įsitikinę, jog tai istorinė gatvė – jos čia esą niekad nebuvo.

Pasak teisininko, dabar savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo pareigas einantis Kastytis Macijauskas buvo sakęs, jog čia negali būti tranzitinio srauto ir nuėmus užkardus vis tiek reikėtų drausti eismą.

L. Rinkevičiaus teigimu, šalia šios gatvės nėra jokių objektų, prie kurių žmonėms reikia patekti, tad ir jokios viešosios funkcijos ji neatlieka. Pasak jo, motyvas atlikti tokią registraciją yra siekis, kad „savivaldybė nustotų gvieštis to turto”.

Galiausiai, esą yra visiškai nelogiška, kad viešą gatvę buvo leista aptverti tvora.

Tuo metu Registrų centrui byloje atstovavęs Donatas Spurga akcentavo, jog bendrijos prašymas nebuvo patenkintas, nes ji bando nuosavybės teises įregistruoti į savivaldybei priklausančią gatvę.

„Visuose projektuose, dokumentuose yra nurodyta, kad eina gatvė, nurodyta jos kategorija. Nelabai suprantu, kaip galima teigti, kad jos nėra. 1996 metais gatvė buvo perduota savivaldybei tik nenurodyti visi parametrai, kaip dabar būtų rodoma, bet viskas atlikta pagal to meto juridinę techniką, tai pakankamai tvarkingas dokumentas”, – sakė specialistas. 

Trečiaisiais asmenimis šioje byloje esančios Klaipėdos savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prašė atmesti bendrijos skundą kaip nepagrįstą.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendimą skelbs kovo viduryje.

Dar dvi bylos

Praėjusių metų pabaigoje tas pat teismas atmetė šiame kvartale gyvenančio Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektoriaus Benedikto Petrausko, anksčiau vadovavusio šiai bendrijai, ir jo kaimynės Irenos Baltrunenės skundą dėl NŽT sprendimo išimti iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.

Kol šiame teisminiame ginče įsigalios galutinis sprendimas yra sustabdyta dar viena byla, jau spėjusi nukeliauti ir iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Klaipėdos apylinkės teismas turės vėl nagrinėti bendrijos skundą dėl NŽT sprendimo nutraukti dalies sklypo (gatvės, kelių prie namų bei ploto, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) nuomos sutartį.

ISTORIJA

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą (Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms), to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Galiausiai savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.