Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš fotografo, kuris filmavo ir fotografavo vestuves ir platino vaizdo medžiagą internete, padarė išvadą, jog asmenų teisės buvo tinkamai apgintos, pirmos instancijos teismui  konstatavus patį pažeidimo faktą ir priteistus 100 ir 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus (ieškovės sesuo ir jos sutuoktinis), kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti fotografą jokiais būdais jokiose interneto platformose ar materialinėse laikmenose neatgaminti, nedemonstruoti, nespausdinti, netransliuoti jos šeimos narių bei kitų artimų asmenų atvaizdų iš foto ir vaizdo medžiagos, sukurtos per vestuves. Ieškovė neturtinę žalą įvertino 1000 eurų, tretieji asmenys – po 1500 eurų.

Ulrike Mai (Pixabay.com) nuotr.

Ieškovė teigė, kad ji ir jos šeimos nariai sutikimų nedavė, o internete įkeltus ir viešai prieinamus vaizdo įrašus pamatė atsitiktinai. Prieš kreipdamasi į teismą ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją ir pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, konstatavo teisės į atvaizdą pažeidimą bei įpareigojo atsakovą nutraukti vaizdo įrašų transliavimą interneto platformoje youtube.com bei interneto platformoje clip.fail ir priteisė ieškovei 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tretiesiems – po 200 eurų.

Ieškovė ir tretieji asmenys nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis ir prašė priteisti atitinkamai 1000 eurų ir po 1500 eurų.

Apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą. 

„Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Ištyrusi ir įvertinus byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra jokių duomenų apie apeliantų patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjusią reputaciją ar sumažėjusias bendravimo galimybes. Nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų apeliantai būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus. Nors ir buvo paviešintas trečiųjų asmenų vestuvių vaizdo įrašas be jų sutikimo, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu ir sukeliančiu didelę neturtinę žalą”, – rašoma teismo pranešime.

Kolegijos vertinimu, šioje byloje teisės pažeidimo pripažinimas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o padidinti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutiko su apeliantų teiginiu, kad jų teisių pažeidimas truko daugiau nei trejus metus, nes nustatė, kad apeliantai dar 2017 m. iš atsakovo elektroniniu paštu gavo vaizdo įrašus, kurie buvo publikuojami internete, tačiau nereiškė fotografui jokių pretenzijų dėl jų platinimo. Pretenziją pateikė tik praėjus trejiems metams.

Pasak teismo, „toks pačių apeliantų ilgą laiką trunkantis neveikimas negali būti vertinamas kaip tyčinis ir sąmoningas atsakovo siekis atlikti neteisėtus veiksmus ganėtinai ilgą laikotarpį, todėl pagrindo padidinti neturtinės žalos atlyginimą nėra“.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.