Pirmos instancijos teismas paskelbė pirmąjį verdiktą vienoje iš trijų darbo ginčo bylų, atsiradusių dėl to, kad trys 2019 m. gruodžio viduryje laikinojo „Klaipėdos vandens” vadovo Aleno Gumuliausko atleisti įmonės departamentų vadovai bandė užginčyti tokį sprendimą.
Buvusi Finansų departamento direktorė Aldona Jonaitienė ne tik negaus pageidautų kompensacijų bei neva patirtos neturtinės žalos atlyginimo, bet ir turės padengti „Klaipėdos vandens” bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad Aldona Jonaitienė iš „Klaipėdos vandens” Finansų departamento direktorės pareigų buvo atleista teisėtai ir pagrįstai.
Į teisminius procesus išvirtusi istorija prasidėjo 2019 m. gruodžio viduryje, kai A. Gumuliauskas kartu su A. Jonaitiene atleido ir Plėtros departamento direktorių Vytautą Valantiną bei Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorę Jūratę Spudulienę.
Darbo sutartys su jais buvo nutrauktos 59-o Darbo kodekso straipsnio pagrindu – darbdavio valia, motyvuojant siekiant suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą.
Visiems departamentų vadovams buvo išmokėta po šešių mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įmonė tada skelbė, kad trečią 2019 metų ketvirtį vidutinis generalinio direktoriaus bei departamentų direktorių atlyginimas sudarė 5040,92 Eur neatskaičius mokesčių.
Visi trys atleistieji buvę vadovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydami jų atleidimus pripažinti neteisėtais, priteisti kompensacijas bei neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija nusprendė atleidimus pripažinti neteisėtais ir išmokėti beveik 3 mėnesių kompensacijas už pravaikštos laikotarpį, tačiau netenkino prašymų atlyginti neturtinę žalą ir nenurodė mokėti kompensacijas už darbo stažą.
A. Jonaitienės skundas buvo išnagrinėtas greičiausiai, bet rezultatas moters netenkino ir ji kreipėsi į teismą prašydama jos reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. „Klaipėdos vanduo“ savo ruožtu prašė naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paskutinio teismo posėdžio metu buvo paaiškėję, kad „Klaipėdos vandens“ valdyba, norėdama ginčą baigti taikiai, buvo pasiūliusi A. Jonaitienei dar papildomai išmokėti 1,5 mėnesio vidutinio atlyginimo kompensaciją, tačiau ji su tokiu pasiūlymu nesutiko.
Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska ketvirtadienį paskelbė, kad A. Jonaitienės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Sprendime, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, akcentuojama, jog minėtasis naujojo Darbo kodekso straipsnis įtvirtino darbdavio teisę lanksčiau, remiantis subjektyviomis priežastimis atleisti darbuotojus, įspėjus juos tik prieš tris dienas, bet išmokant pusės metų atlyginimo dydžio išeitinę.
Taip pat akcentuojama, kad tuo pačiu metu buvo atleista ne tik A. Jonaitienė, bet ir dar du kiti departamentų direktoriai, o tai rodo, kad ji nebuvo kaip nors išskirta ir nurodyta priežastis – darnaus kolektyvo formavimas – yra pagrįsta.
Anot teismo, A. Jonaitienės atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl jos ieškinys ir kiti išvestiniai reikalavimai atmetami, o Darbo ginčų komisijos sprendimas naikinamas.
Teismas iš A. Jonaitienės priteisė „Klaipėdos vandeniui” 1279 eurus patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Ar tai darys A. Jonaitienės advokatas Osvaldas Martinkus ketvirtadienį sakė dar nežinantis – tai spręs pati klientė.
„Klaipėdos vandens” skundai dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų V. Valantino ir J. Spudulienės atvejais yra sujungti į vieną bylą ir nagrinėjami Klaipėdos rajono teisme. Įmonės advokatas Mantas Mikalopas teismo posėdžio metu buvo sakęs, kad pagal horizontalaus precedento praktiką Klaipėdos rajono teismas turėtų remtis A. Jonaitienės bylos sprendimu.
O viskas prasidėjo nuo to, kad Makūnas vienais metais parodė neigiamą balansą…
Labai teisingas teismo sprendimas! Super!
Nors kartą teisingas teismo sprendimas
Teisingas sprendimas. SVEIKINIMAI.
Teismas nebėra teisingumas. Teismas yra nedaryk žalos biurokratui, už kurio yra valstybė. Piliečiai, kurie moka mokesčius valstybei pamirštami, nes valdo jėgos institucija – valstybė.
Žiauriai gaila, kad teismas gina tokius „darbdavius”. Nespėjęs kojų sušilti svieto perėjūnas Gumuliauskas pradėjo formuoti darnų kolektyvą. O iš tiesų, kad įdarbinti kitą bedarbį savo draugelį Zaparecką. Darnaus kolektyvo formavimą tęsia ir naujasis vadovas. Įmonėje atmosfera klaiki, atleidimai tęsiasi. Ne vienas rimtas specialistas neapsikentęs tokios įtampos ir nesąmonių pats išėjo.
Taip visada buvo ir bus. Atėję nauji vadovai su savo įmonės ateities vizijomis turi surinkti ir savo komandą, kurios turi atitikti įmonės vertybes. Pavyzdžiui, prie valstiečių žaliųjų valstybės įmonių pradėta pertvarka prasidėjo nuo direktorių keitimo, kurie savo ruožtu atleido visą įmonių buvusia vadovybę ir kvietėsi sau lojalius žmones. taip buvo su Lietuvos paštu, Lietuvos geležinkeliais, Registrų centru. Nežinau, kaip jūs, bet aš nenorėčiau, kad mano pavaldiniai nuolat kaišiotų pagalius į ratus. Jei susitariama dėl bendro darbo, tai ir toks jis turi būti. Juk būtent įmonės vadovas turės atsakyti už pasiektus tikslus pagrindiniam akcininkui – Klaipėdos m. savivaldybei.
Gumuliauskas šiuo metu irgi bedarbis. Darnaus kolektyvo rašom kabutėse: vėl pasamdyta pati brangiausia įmonė po pirmosios reorganizacijos konstruoja antrą reorganizaciją. Nors didžioji dalis ne vadovų uždirba apie 800 eu, vėl planuojama revoliucija.
Juk administraciniam teisme dirba pataikunai prokuroru gimines ir nieko nenorintys dirbt- dalis teiseju.
Matyt nepatekai prie lovio. Tai prie Makūno atmosfera buvo baisi. Balsą turėjo tik jo 7 išrinktieji. Visi kiti buvo vergais. O direktoriai iš neturėjimo ką veikti kavą gerdavo ryte per pietus ir vakare. Ne mažiau kaip po valandą.
Pritariu pilnai, gaila įmonės ir darbuotojų, kurie gyvena baimėje, nes gali netyčia patekti į nedarniųjų sąrašą, nors kas slypi po žodžiu „darna” niekas nežino. Kažkokia nesąmonė ten vyksta toliau.