Teismams gilinantis į trijų uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” departamentų direktorių atleidimo aplinkybes, bendrovei atstovaujantys teisininkai akcentuoja, kad iki šiol nė viename teisminiame ginče darbdavio valia su nemažiau kaip 6 mėnesių darbo užmokesčio išeitine atleisti darbuotojai nėra patyrę pergalės.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai praėjusią savaitę išnagrinėjo buvusios Finansų departamento direktorės Aldonos Jonaitienės skundą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, o Klaipėdos rajono teismas surengė dar tik pirmąjį parengiamąjį posėdį byloje, kurioje nagrinėjamas „Klaipėdos vandens” skundas dėl tokios komisijos sprendimo darbo ginče, inicijuotame buvusios Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės Jūratės Spudulienės bei buvusio Plėtros departamento direktoriaus Vytauto Valantino.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Trys atleistieji – dvi bylos

Į teisminius procesus išvirtusi istorija prasidėjo 2019 m. gruodžio viduryje, kai laikinasis „Klaipėdos vandens” vadovas Alenas Gumuliauskas, tuo metu buvęs ir įmonės valdybos nariu, atleido minėtuosius tris departamentų direktorius.

„Darbo sutartis nutraukiama 59-o Darbo kodekso straipsnio pagrindu – darbdavio valia. Siekiant suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. Šis straipsnis savyje nesuponuoja jokios darbuotojo kaltės. Atsisveikiname gražiai. Vakar vyko bendras Stebėtojų tarybos ir valdybos posėdis, šie klausimai buvo aptarti, nors jie ir oficialiai yra įmonės vadovo prerogatyva. Stebėtojų taryba ir valdyba sprendimus palaikė”, – tada „Atvirai Klaipėdai” sakė A. Gumuliauskas.

Minėtasis Darbo kodekso straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įmonė tada skelbė, kad trečią 2019 metų ketvirtį vidutinis generalinio direktoriaus bei departamentų direktorių atlyginimas sudarė 5040,92 Eur neatskaičius mokesčių.

Visi trys atleistieji buvę vadovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydami jų atleidimus pripažinti neteisėtais, priteisti kompensacijas bei neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija nusprendė atleidimus pripažinti neteisėtais ir išmokėti beveik 3 mėnesių kompensacijas už pravaikštos laikotarpį, tačiau netenkino prašymų atlyginti neturtinę žalą ir nenurodė mokėti kompensacijas už darbo stažą.

A. Jonaitienės skundas buvo išnagrinėtas greičiausiai, bet rezultatas moters netenkino ir ji kreipėsi į teismą prašydama jos reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. „Klaipėdos vanduo“ savo ruožtu prašo naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimus ir visų trijų direktorių atleidimą pripažinti teisėtu. J. Spudulienės ir V. Valantino atveju skundą teismui greičiau pateikė įmonė, todėl ji tapo ieškovu. Abu šie buvę „Klaipėdos vandens” darbuotojai irgi yra padavę skundus bei siekia pilno reikalavimų patenkinimo.

Mėnesio dydžio kompensacija – kaip išmalda?

„Klaipėdos vandeniui” teisme atstovaujantis advokatas Mantas Mikalopas J. Spudulienės ir V. Valantino bylos posėdžio metu teigė, kad abiejų šalių pozicijos dėl galimybės ginčą baigti taikiai yra „labai prasilenkiančios” ir taikos sutartis sunkiai įmanoma.

Jūratė Spudulienė ir Vytautas Valantinas

Advokatas priminė, kad abiejų direktorių alga siekė apie 4700 eurų ir jie buvo atleisti su 6 mėnesių algos dydžio išeitinėmis. Norėdama ginčą baigti taikiai įmonė buvo nusiteikusi išmokėti po dar vieno dydžio mėnesio algos išeitinę, tačiau buvę darbuotojai su tuo nesutiko.

Tokią pat pozicija buvę vadovai išdėstė ir teismo posėdžio metu.

Anot šiuo metu niekur nedirbančios J. Spudulienės, 4 mėnesių algos dydžio kompensacija būtų normali satisfakcija, nes, jos nuomone, buvo padarytas Darbo kodekso pažeidimas.

V. Valantinas savo ruožtu akcentavo, kad naujasis įmonės vadovas Benitas Jonikas neišreiškė net noro pasikalbėti, pasiaiškinti situaciją, iš vadybos esą irgi nesimato noro atstatyti teisybę. Vieno mėnesio algos dydžio kompensacija, anot jo, atrodo nesolidžiai, „kaip išmalda, kaip kaulas siūloma”.

„Aš sutinku šnekėtis, bet kad tik šnekėtųsi”, – sakė šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėju dirbantis vyras.

„Metai priverstinė pravaikšta, kompensacija, gaunasi maksimumas 21 mėnuo ir yra kur derėtis. Mėnuo – derybų pradžiai tinka”, – tokią poziciją dėstė abiem atleistiesiems atstovaujantis advokatas Osvaldas Martinkus.

Posėdžio metu nesusitarus dėl ginčo sprendimo taikiu būdu teismas patenkino abiejų pusių prašymus dėl liudytojų apklausos ir papildomų įrodymų prijungimo bei paskyrė kitą posėdį kovo mėnesį.

Lūkesčių neatitiko ir įpėdinis

Po pertraukos pratęstame A. Jonaitienės bylos posėdyje liudijo „Klaipėdos vandens” valdybos pirmininkė Regina Derkintytė-Kaupienė ir buvęs jos narys, Klaipėdos savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

„Man sunku vertinti, ar kurį laiką nebuvo galima palaukti ir atleisti vėliau, bet kokiu atveju tokius sprendimus priima įmonės vadovas, aš neturiu galių įpareigoti konkretaus laiko. Tikriausiai jam atrodė, kad tuo metu turi būti padaryta”, – sakė įmonės valdybos pirmininkė Regina Derkintytė-Kaupienė.

Pasak Reginos Derkintytės-Kaupienės, laikinasis įmonės vadovas A. Gumuliauskas dieną prieš atleidimus valdybos posėdžio metu buvo užsiminęs, kad „neranda bendros kalbos su tam tiktų departamentų vadovais”, buvo minėta ir buvo minėta A. Jonaitienės pavardė. Valdyba esą išsakė nuomonę, kad neprieštarautų jei tektų su tam tikrais direktoriais atsisveikinti, nors oficialiai šis klausimas svarstomas nebuvo, nes tai – ne valdybos kompetencija.

„Proveržio buvo pasigesta, nebuvo iniciatyvos keisti ir tobulinti. Dažnai valdybos sprendimai buvo pasitinkami su atodūsiais, ko iš manęs reikia. Nebuvo sinergijos ir bendro supratimo tarp valdybos. Į konkrečius klausimus dažnai būdavo vengiama atsakyti, maždaug kodėl tokius klausimus užduodat – 20 metų buvo gerai, o kodėl dabar blogai, buvo emocinė trintis”, – liudijo valdybos pirmininkė.

Ji pripažino, kad po direktorių atleidimo klausimas po kilusio ažiotažo buvo svarstomas ir daugelio susitikimų Klaipėdos savivaldybėje metu, nes „tai tikrai buvo jautrus, rezonansinis klausimas, apie tai buvo daug kalbama ir buvo įvairių nuomonių”.

„Man sunku vertinti, ar kurį laiką nebuvo galima palaukti ir atleisti vėliau, bet kokiu atveju tokius sprendimus priima įmonės vadovas, aš neturiu galių įpareigoti konkretaus laiko. Tikriausiai jam atrodė, kad tuo metu turi būti padaryta”, – sakė R. Derkintytė-Kaupienė, paminėjusi ir tai, kad 1,5 mėnesio atlyginimo dydžio kompensacija, valdybos nuomonė, yra maksimumas, su kuriuo galima ginčą baigti taikiai.

Pasak jos, gana greitai A. Jonaitienę pakeitusio Dainiaus Zaperecko kandidatūrą valdyba „matė kaip laikiną sprendimą”, nes metų pabaigoje finansininkams buvo daug atsakomybių ir darbų.

„Nesakau, kad Zapereckas atitiko mūsų lūkestį ir įsivaizdavimą. Kadangi Benitas Jonikas atsisveikino su juo šalių susitarimu, matyt, neatitiko ir Zapereckas lūkesčių”, – sakė valdybos pirmininkė.

Andrius Kačalinas savo ruožtu teigė, kad trijų vadovų atleidimas valdybai nebuvo visiškai naujiena, nes svarstant galimus įmonės struktūros pokyčių jos nariai jau buvo išgirdę iš generalinio direktoriaus priekaištus kai kuriems departamentų vadovams, daugiausia – A. Jonaitienei.

„Mes nekonkretizavome konkrečių veiksmų, kad kitą dieną bus atleista. Buvo daugiau kalbėta ar tai problema, kame blogybės, nebuvo konkretikos. Kas ir kada konkrečiai bus atleistas nebuvo svarstoma, nes tai ne valdybos kompetencija. Nuostaba truputį buvo, kad jau kitą dieną atleido”, – sakė A. Kačalinas.

Sutiktų sugrįžti į darbą

Baigus liudytojų apklausą A. Jonaitienė patikino, jog nekeičia nuomonės ir nesutinka su 1,5 mėnesio vidutinio atlyginimo kompensacija. Moteris sakė, jog sutiktų sugrįžti į darbą „Klaipėdos vandenyje”.

„Manau, kad esu atleista nesant nurodytų priežasčių, atleidimo priežastis yra abstrakti ir man nesuprantama. Neišgirdau argumentų, kodėl tokia skuba turėjau būti atleista. Atsižvelgiant į mano amžių darbo nepavyksta susirasti, tad prašau priteisti man atlyginimą už visą pravaikštos laiką, kompensaciją dėl to, kad negrąžina į darbą, o patirtą stresas, sveikatos sutrikimus vertinu kaip trijų mėnesių atlyginimo dydžio neturtinę žalą”, – sakė A. Jonaitienė.

Jos advokatas O. Martinkus dėstė, kad A. Gumuliausko veiksmai esą neatitiko protingo asmens elgesio standarto (bonus pater familias). Advokato nuomone, toks atleidimas metų gale nesant nieko ekstraordinaraus nėra pateisinamas, o ir nenaudingas įmonei, nes buvo išmokėta 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija. Advokatas spėjo, kad ir A. Jonaitienės įpėdiniu tapęs D. Zapereckas atleidžiant tikriausiai irgi gavo tokio dydžio išeitinę išmoką.

„Laikinasis generalinis direktorius neveikė įmonės interesais, tikriausiai turėjo asmeninių ambicijų. Byloje kalbėta tik apie Gumuliausko supratimą, kaip Jonaitienė moka dirbti, o ne apie darną, kaip nurodoma atleidimo priežastis. Tai buvo klaida, kuri kainavo įmonei pinigus atleidžiant ir Zaparecką. Vadovas netinkamai pasirinko atleidimo priežastį”, – kalbėjo O. Martinkus, pabrėždamas, kad dieną prieš direktorių atleidimą įmonė sudarė sutartį su draudikais dėl vadovų sprendimų civilinės atsakomybės, tad jei A. Gumuliausko veiksmai bus pripažinti neteisėtais ir A. Jonaitienės ieškinys bus patenkintas, įmonė papildomų išlaidų nepatirs – jas apmokės draudimo bendrovė.

„Klaipėdos vandeniui” atstovaujantis advokatas M. Mikalopas pirmiausia pabrėžė, kad, jo nuomone, teismas turėtų kritiškai vertinti A. Jonaitienės kviestų liudytojų – J. Spudulienės, V. Valantino, buvusio Nuotekų departamento vadovo Algimanto Jagnieškaus ir pernai pavasarį atleistos įmonės vyr. buhalterės Irmos Lubauskienės – parodymus. Advokatas pabrėžė, kad V. Valantinas ir J. Spudulienė patys turi darbo ginčus su įmone ir esą yra tiesiogiai suinteresuoti A. Jonaitienės bylos baigtimi, nes pagal horizontalaus precedento praktiką Klaipėdos rajono teismas turėtų remtis šios bylos sprendimu. 

M. Mikalopas taip pat priminė, kad I.  Lubauskienė buvo apskundusi įmonę dėl jos atleidimo Darbo ginčų komisijai, bet ten patyrė pralaimėjimą, o A. Jagnieškus, nors ir išsiskyrė su darbdaviu taikiai, tačiau neslepia savo neigiamos nuomonės. Advokatas išreiškė abejones ir dėl liudininkų apklausos, kuri per nuotolį vyko O. Martinkaus kontoroje ir visi jie galimai girdėjo viską, ką kalbėjo šalys bei kiti liudininkai. Pabrėžta, kad I. Lubauskienė apklausos metu naudojosi užrašais, nors to daryti negalima.

M. Mikalopas, vienas iš dabartinio Darbo kodekso komentaro autorių, akcentavo, kad jo 59 straipsnio tikslas yra suteikti darbdaviui lankstesnę galimybę atleisti darbuotojus dėl kitų asmeninių savybių, kai nebegalima dirbti kartu, bet jiems išmokant didžiausias išeitines.

„Dar nėra nė vienos bylos, kurią pagal šį straipsnį atleisti darbuotojai būtų laimėję, nes šis straipsnis yra nukreiptas į lanksčiausią atleidimą. Generalinis direktorius neturėjo pasitikėjimo, tai kaip tada gali vykti darbas?”, – kalbėjo advokatas, cituodamas ir teisminius precedentus, kad būtent darbdavio prerogatyva yra vertinti, ar darbuotojas yra tinkamas eiti pareigas, ar yra atleistinas.

Teisininkas taip pat akcentavo, kad beveik 30 000 eurų išeitinės išmokos gavusi Aldona Jonaitienė nori gauti dar apie 56 000 eurų.

„Išeitinė išmoka – keistas reikalavimas, nes papildomai nori 6 mėnesių atlyginimo. Nori, kad būtų taikomos ir teisėto, ir neteisėto atleidimo pasekmės. Jei neteisėtas atleidimas, tai sudengiamos išmokos. Tai savotiškai įžūlus reikalavimas. Neturtinė žala vertinama trijų mėnesių alga, kas sudarytų 14 077 eurus. Nė vienoje darbo byloje nesu matęs tokių skaičiui, jei tai nėra nelaimingas atsitikimas darbe. Be to, ieškovė neįrodo, kad dėl atleidimo nukentėjo jos sveikata. Ji tik pati nurodė gydytojui, kuris surašė pažymą, bet nėra jokios ligos istorijos. Išmokėta šešių mėnesių išeitinė, mano nuomone, jau yra satisfakcija. Ar atleidimas naudingas darbdaviui – ne teisminio nagrinėjimo objektas”, – sakė advokatas, kartu pabrėžęs, kad grąžinti A. Jonaitienės į buvusias pareigas nėra galimybių ne tik dėl to, kad pakeista įmonės struktūra, bet ir todėl, jog naujasis įmonės vadovas taip pat nemato galimybės dirbti su ja.

Jam antrinęs „Klaipėdos vandens” teisininkas Žygimantas Mylė taip pat pabrėžė, kad teismų praktikoje nėra precedento, kad darbuotojų atleidimai pagal Darbo kodekso 59 straipsnį būtų pripažinti neteisėtais. Kartu jis minėjo vieną iš paskutinių teismų sprendimų, kai teisėtu buvo pripažintas atleidimas pagal šį straipsnį byloje, kur skundą buvo pateikęs atleistasis ilgametis darbuotojas, penkerius metus neturėjęs jokių papeikimų. 

Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas vasario pabaigoje.