Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui pirmadienį savo parašu patvirtinus Kultūros ir meno tarybos bei ekspertų verdiktą dėl kultūros ir meno sričių ir programų projektų dalinio finansavimo 2021-2023 metams, iškart kilo kai kurių kultūros sektoriaus atstovų pasipiktinimas. Į miesto politikus anoniminiu laišku kreipęsi žmonės teigia nesuprantantys, kaip už borto galėjo likti Klaipėdos dramos teatro organizuojamas tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“.

Šio teatro vadovas Tomas Juočys neslepia nusivylimo tokiu sprendimu, tačiau kartu tvirtai sako, jog festivalis vis tiek įvyks, kaip kad įvyko ir pirmą kartą, kai beveik niekas netikėjo jo reikalingumu ir perspektyva.

Kultūros ir meno tarybos pirmininkas Jonas Genys patikino, jog jos nariams buvo nuostabos dėl tokio žemo ekspertinio šio festivalio vertinimo. Tačiau, anot jo, taryba vadovaujasi anoniminiais išliekančių ekspertų vertinimu, tad kylant tokioms abejonėms vienintelė išeitis lieka tik keisti finansavimo tvarką.

Nuotraukoje – 2019-aisiais festivlaio metu rodyto spektaklio „Haddangse Theatre” spektaklio „Anuomet” (Pietų Korėja) akimirka. 

Už borto – tik du

Atitinkamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl trimečio finansavimo buvo pasirašytas pirmadienio rytą, tačiau savivaldybės interneto svetainėje atsirado tik antradienio rytą. Nepaisant to, jau pirmadienio vakarą visiems miesto Tarybos nariams ir kelių žiniasklaidos priemonių atstovams buvo išsiųstas viešas kultūrininkų kreipimasis, kurį pasirašė „didžiulė Klaipėdos miesto kultūrininkų bendruomenė”.

Minėtuoju įsakymu paskirstant finansavimą 2021-2023 metų laikotarpiui už borto liko tik dvi paraiškos – Klaipėdos dramos teatro prašymas skirti finansavimą tarptautiniam teatro festivaliui „TheATRIUM“ ir VšĮ „Lietuviškos šventės“ prašymas finansuoti projektą „Meno kolona”. Teatrui ekspertai skyrė 54 balus, „Lietuviškoms šventėms” – 24. 

Paskutinis teatrinio meno sklaidos srityje gavęs finansavimą „Taško“ teatras savo projektui iš ekspertų sulaukė 68 balų. 

„Darosi baisu ir nesuvokiama, kas vyksta mūsų mieste su finansavimu kultūrai. Kultūros atstovai yra šokiruoti dėl Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno programų finansavimo ir jų ekspertų vertinimo. Kyla įvairių klausimų, ar šioje taryboje sėdintys pinigus skirsto tik savo bičiuliams ar interesantams? Darosi isteriškai juokinga, kad Klaipėdos dramos teatras festivaliui The TheATRIUM gavo 0 eurų finansavimą, o pavyzdžiui BLON Animacijos ir videožaidimų festivalis 40 000€. Per visą karantiną jaunuoliai tupėjo įlindę į video žaidimus, o mes dar skiriame 40 000€ video žaidimų festivaliui. Kur elementarus suvokimas!? Mados savaitė Klaipėdoje/Fashion week Klaipėda, kuri garsina visą regioną, gauna 10 000€, o Klaipėdos džiazo orkestras, grojantis kelis koncertus per metus, 25 000€. Tikime, kad gyvendami mūsų mieste patys žinote ir suprantate, kas labiausiai garsina mūsų miestą – ar tarptautiniai festivaliai, ar lėlių teatras?? Vertinime nėra jokio adekvatumo, nes kai kurie ekspertai (be abejo, išskyrus gerbiamą profesūrą ir nusipelniusius narius) yra abejotinos reputacijos. Vienas negražinęs pinigų žmonėms už neįvykusius koncertus, kitas iš savivaldybės viešosios įstaigos maitinęs puse savo giminės ir laukiantis iš VTEK audito vertinimo ir kažkokia Žvejų rūmų koncertų organizatorė. Tai kieno bendražygiai ekspertų taryboje dosnūs?? Su visa pagarba visiems Klaipėdos teatrams, bet jums visiems iki Klaipėdos dramos teatro lygio augti ir augti. Kaip ir Madų savaitė, kuri mūsų mieste jau daug metų vieninteliai daro tokį renginį.

Suprantame, kad biudžetas pandeminis, bet kokiais gi pasauliniais talentais ir laimėjimais pasižymi laimėtojai? O nuolat gaunantys finansavimą ir išlaikomi mūsų visų Žvejų rūmai su begale chorų, ir neaiškių profesinių gebėjimų „būrelių”, kuo jie garsina Klaipėdą? O festivaliai „Parbėg laivelis”, „Šermukšnis”, „Muzikos pavasaris” ir vėl gaus be jokio konkurso finansavimą tiesiai iš biudžeto ar kažkaip kitaip? Ir, žinoma, be paraiškų vertinimo, be finansinių ataskaitų.

The tall Ships Race, didžiųjų burlaivių regata šiemet kainavo 700 000€. Už 3 dienas. Nors pandemijos metu žmonės net negalės nueiti į laivų vidų. Įdomu, kodėl gi Klaipėdos dramos teatras gavo 0€. Mes prašome inicijuoti naujos ekspertų tarybos sudarymą ir paraiškų naujo įvertinimo. Kas gali paneigti, kad Klaipėdos dramos teatras, visų teatrų motina, garsina mūsų miestą kaip vienintelis tokio lygio teatras, kuris rengia būtent TEATRO, (o ne operos ir simfoninės muzikos festivalį) kaip TheATRIUM ir Lietuvos teatrų vitrina. Ar vertintojai supranta, kad šis festivalis garsina Klaipėdą visame pasaulyje?! Ar yra suvokimas, kad tai elementari nepagarba didžiulei ir garbingai Dramos teatro meno bendruomenei!? Primename, kad 2020 metais abu teatrai – Klaipėdos muzikinis ir Klaipėdos dramos teatras gavo po 30 tūkstančių eurų finansavimo, o šiemet Klaipėdos muzikinis teatras (su praktiškai visuose spektakliuose SAMDOMAIS vokalistais) gavo 30 tūkstančių Klaipėdos festivaliui, Klaipėdos dramos teatras su savo ištikima klaipėdietiška trupe gavo špygą. Teisingiau, negavo net špygos. 0 eurų. Atleiskite, bet norisi pareikšti, kad miestui turi būti gėda už tokius sprendimus! Gerbiami miesto tarybos nariai, miesto tarybos kultūros ir meno tarybos vertinimas yra skandalas. Tai yra ne tik Klaipėdos, o visos Lietuvos kultūros gėda! Kol nevėlu, Jūs galite pakeisti šiuos gėdingus sprendimus!

Prašome persvarstyti kultūros ir meno tarybos sudėtį ir iš naujo svarstyti paraiškas. Akcentuojame, kad taryboje yra visų meno sričių atstovai, išskyrus kompetetingą dramos teatro meno ekspertą. Galime surinkti ir pateikti mūsų visų parašus”, – rašoma pirmadienio vakarą išsiųstame laiške. 

Beje, nuolat viešumoje linksniuojamam uostamiesčio mero sutuoktinės vadovaujamos įstaigos organizuojamam Klaipėdos pilies džiazo festivaliui nuspręsta skirti 40 000 eurų. 

Anksčiau gaudavo

Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė patvirtino, kad pirmadienį iš tiesų buvo pasirašytas atitinkamas įsakymas. 

Pasak jos, Klaipėdos dramos teatras minėtajam festivaliui dalinį finansavimą gaudavo pagal kultūros sričių finansavimą, o šį kartą jau teikė paraišką tęstiniam programų projektų daliniam finansavimui ir ekspertų valia liko už borto. 

2019 m. šiam festivaliui rengti buvo skirta 17 000 eurų, 2018 m. – 25 763 eurai. 

„Kiekvienais metais yra tas skaudumas. Puikiai suprantu tuos žmonės, kurie negauna finansavimo”, – sakė tarnautoja. 

Pasak E. Deltuvaitės, ekspertinį vertinimą viešinti savivaldybei būtų neetiška, bet galbūt pats Dramos teatras tai padarys jį gavęs. 

Skyriaus vedėjos teigimu, šiemet paraiškas vertino tie patys ekspertai kaip ir pernai, tačiau tai nereiškia, kad tie patys žmonės vertino ir tą pačią sritį ar programą. Šių ekspertų kadencija jau baigėsi, tai buvo paskutinis jų atliktas vertinimas. 

Anot E. Deltuvaitės, tikimasi, kad trečiadienį-ketvirtadienį jau bus pasirašytas ir įsakymas dėl kultūros sričių finansavimo, nes jo projektas jau paruoštas, liko tik sulaukti reikiamų vizų.

Lyg skuduru per veidą

Klaipėdos dramos teatro direktorius Tomas Juočys sakė, jog ši situacija jam priminė festivalio ištakas prieš penkerius metus. 

„Jeigu Klaipėda nenori tokių renginių, kad teatro turgus būtų kuriamas čia, tai mes nieko prieš. Bet teatras nori ir mes darysime – ar su savivaldybe, ar be, čia jau nebe taip svarbu”,  – sakė T. Juočys. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Kai mes tada apskritai negavome jokio finansavimo kolektyvui sakiau – pakentėkit, darykim, ir pamatysit, kai praeis penkeri metai niekam nekils klausimų, ar reikia šį festivalį finansuoti, ar ne. Tai va, praėjo penkeri metai… Aš visada stengiuosi neieškoti kokių nors tyčinių veiksmų, bet dabar, tiesą sakant, tiesiog nesuprantu, kur ta pozicija mūsų Kultūros tarybos, ką ji galvoja. Pasakytų aiškiai, kad nereikia tų festivalių, jų yra per daug ar teatras neįdomus. Turėtų būti aiški pozicija. O dabar bus toks valdininko bendravimas, kurio labai nekenčiu. Parašysime raštą, turi 20 dienų atsakymui, atrašys bendromis frazėmis, kad kitais metais bandykite, patobulinkite savo anketą. Gaila kolektyvo, visi daug deda pastangų ir vis gauna tai vieną, tai kitą šlapią skudurą. Ir ima atrodyti, ar tikrai reikia to festivalio, teatro, bet žmonės juk eina. Sunku man vertinti, kodėl taip nutiko. Gal čia dėl to, kad čia trimetis finansavimas ir papildomas žaidėjas taptų našta. Viską būtų galima suprasti, bet reikėtų tada pasakyti – nerašykit į trimetį finansavimą”, – kalbėjo T. Juočys.

Pasak jo, iki šiol teatras prašydavo finansavimo festivaliui kasmet per kultūros sritis, nes taisyklėse numatyta, kad trimečio finansavimo gali tikėtis tik renginiai, vykę bent trejus metus. 

Anot direktoriaus, konkreti prašoma suma trimečiam finansavimui nėra nurodoma, ji skiriama pagal ekspertų vertinimus.  

Tomas Juočys neslėpė, kad šie metai teatrui labai sunkūs – apskritai galvojama, kaip išgyventi, susimažinti kūrybinius planus. 

„Paprašėme ekspertų išvadų, šiandien turėtume jas gauti, bus įdomu paskaityti. Man keista, kodėl yra samdomi ekspertai neklaipėdiečiai, kurie, ko gero, nėra buvę nė viename iš vertinamų renginių. Ar tikrai mes toks miestas visko bijantis, ar čia atsakomybės kratymasis? Man tai paslaptis. Man lygiai taip pat būtų keista, jei aš sutikčiau ekspertuoti Vilniaus renginius, kurių nesu matęs. Reikėtų ekspertams pagalvoti apie savo sąžiningumą. Nenoriu tikėti, kad čia viskas dėl pinigų, gal labiau įtakos noras”, – kalbėjo teatro vadovas. 

Kartu jis patikino, kad festivalis vis tiek vyks ir bus „pats geriausias”.

„Ne pinigai kokybę lemia. Mes visada su 100 000 padarydavom tą festivalį, padarysime ir dabar. 2019 metais vienas graikas buvo pas mus atvažiavęs, pats pagrindinis jų teatro kritikas, ir atėjęs pas mane padėkojo visam kolektyvui, kad sudalyvavo geriausiame per paskutinį dešimtmetį Lietuvos teatro showcase. Jeigu Klaipėda nenori tokių renginių, kad teatro turgus būtų kuriamas čia, tai mes nieko prieš. Bet teatras nori ir mes darysime – ar su savivaldybe, ar be, čia jau nebe taip svarbu”,  – sakė T. Juočys. 

Diskusijos buvo, bet…

Kultūros ir meno tarybai vadovaujantis Jonas Genys sakė, jog toks festivalio „TheATRIUM“ vertinimas jos narius buvo nustebinęs ir vyko daug diskusijų. Tačiau visgi buvo nuspręsta vadovautis ekspertiniu vertimu, nes taryba esą gali vertimą keisti tik išskirtiniais atvejais. 

Tarybos nuostatose rašoma, kad ji teikia motyvuotus siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui dėl kultūros bei meno projektų dalinio finansavimo, taip pat ir dėl projektus įvertinusių ekspertų grupių konsoliduotų rekomendacijų.

Finansavimo tvarkoje numatyta, kad išklausius ekspertų išvadas taryba gali ir rekomenduoti Savivaldybės administracijos direktoriui nepritarti ekspertų vertinimų išvadoms bei argumentuotu siūlymu (jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad ekspertai pažeidė nešališkumo deklaraciją ir (arba) konfidencialumo pasižadėjimą, ir (arba) jeigu ekspertų išvada yra nemotyvuota) rekomenduoti teikti paraišką vertinti kitiems tos srities ar programos paraiškų nevertinusiems, ekspertams pervertinti.

„Poreikis visom programos buvo apie du milijonai, ekspertai, berods, siūlė pusantro milijono, o mes turėjome tik milijoną. Bet kuriuo atveju paraiškų kiekiai yra tokie dideli, kad kažkas vis tiek liks nepatenkintas. Kad nebūtume subjektyviai kaltinami kažkuo, remiamės ekspertų nuomone, neformuojame jokių didžiulių pakeitimų. Jei pakeiti vieną projektą kitu, bet kuriuo atveju iššauki tam tikrą opoziciją, kodėl taip padarėte. Ekspertai bet kuriuo atveju yra profesionalai. O mums, tarybai, nieko kito nelieka kaip jais remtis arba tada reikia grįžti į situaciją, kuri buvusi prieš kokius dešimt metų, kai patys tarybos nariai skaitydavo visas paraiškas ir patys viduje formuodavo tą eilę, kas ir kiek gali būti finansuojami. Bet tada buvo ne tokios apimtys. O bendruomenė gali inicijuoti ir naujos tarybos sudarymą, jei yra pagrindo, jokios problemos aš čia nematau”, – kalbėjo Jonas Genys. 

Kai nori – suranda būdų finansuoti

Beje, paskelbtame vasarį vykusio šios tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas vienkartinio sričių projektų finansavimo klausimas, protokole matyti, kad ji kartais aktyviai ieškojo galimybių finansuoti projektus, liekančius „už brūkšnio”. 

„A. Cesiulis (už kultūros sritį atsakingas vicemeras – M. V.) atkreipė dėmesį, kad 2021 m. Klaipėdoje vyks totorių kongresas, o Klaipėdos totorių bendrijos „Nur“ projektas „Europinė totorių šventė „Sabantuj“, skirtas šiai šventei, lieka pirmas „už brūkšnio“, be finansavimo. Taip pat Seimas 2021 m. paskelbė totorių metais. Galbūt Klaipėdos totorių bendrija „Nur“ gaus finansavimą iš kitų šaltinių, bet priimanti savivaldybė visai neskyrė finansavimo. E. Deltuvaitė atkreipė dėmesį, kad Tautinių kultūrų centras planuoja dalį lėšų šiam renginiui. J. Genys pritarė A. Cesiuliui, kad tai miesto įvaizdžio ir Klaipėdos prestižo klausimas, todėl pasiūlė pamažinant skirtas sumas ekspertų finansuotiems projektams, surasti galimybę finansuoti pirmą „už brūkšnio“ likusį Klaipėdos totorių bendrijos „Nur“ projektą. D. Kšanienė pritarė, kad Klaipėdos totorių bendrijos „Nur“ projektui būtinai reikia skirti finansavimą. <…> D. Kšanienė pasiūlė sumažinti finansavimą „Mėlynajai vakarienei“. A. Cesiulis pasiūlė nuo visų projektų, gavusių finansavimą, „nuimti“ po truputį”, – rašoma protokole. 

Galiausiai taryba nutarė, kad nuo ekspertų siūlomų finansuoti 13 projektų (kuriems skirta daugiau nei 2000 Eur finansavimas) minusuoti 10% ir taip susidariusia suma finansuoti Klaipėdos totorių bendrijos „Nur“ projektą „Europinė totorių šventė „Sabantuj“  skiriant 5370 Eur.

Panašiai buvo pasielgta ir dėl „Vizualiųjų menų ir dizaino“ projektų.

„N. Poškutė-Jukumienė pasiūlė į finansuotinų sąrašą papildomai įtraukti bent dar vieną, pirmą „po brūkšnio“ likusį „Kūrėjų sąjungos“ projektą „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“. N. Poškutė-Jukumienė atkreipė dėmesį ir į 6 projektą likusį „po brūkšnio“: Projektas LT „Kūrėjų simpoziumas Beach Art“, kuris, nors ir turi trūkumų, kuriuos įvardina ekspertai, bet tai galėtų būti įdomus projektas, kuris plėtotųsi, nes projektai tokiose erdvėse kaip paplūdimys, neišnaudojami ir mažai vykdomi. D. Kšanienė pritarė prieš tai kalbėjusiai ir ypač apgailestavo, kad ekspertai neskyrė finansavimo projektui „Kūrėjų simpoziumas Beach Art“, – rašoma protokole. 

Po tokių diskusijų taryba nutarė finansuoti ne keturis, o šešis projektus, paskutiniems dviem skiriant minimalų finansavimą po 2000 Eur ir dėl to ekspertų siūlytiems finansuoti projektams sumažinant numatytas lėšas apie 20 %.

„Jūrinės kultūros ir edukacijos“ srityje 4170 Eur finansavimas tarybos valia atsirado Klaipėdos universiteto projektui „Nuo jungos iki kapitono“, nes buvo nuspręsta dešimtadaliu mažinti lėšas kitiems šešiems projektams. 

INFORMACIJA

Finansavimas skirtas: