Skambiais pareiškimais, gausiomis kratomis, rastų grynųjų pinigų vaizdais šią savaitę pradėtas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos šalies medicinos įstaigose neaplenkė ir dviejų uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigų, kurių steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė.

STT pareigūnų akiratyje atsidūrus Klaipėdos universitetinei ligoninei (KUL) ir Klaipėdos miesto poliklinikai, ir miesto savivaldybės administracijos direktorius, ir Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja teigia apie vykdomą tyrimą žinantys tik iš viešosios erdvės.

Pasak L. Venckienės, jai asmeniškai jokie įtarimai nėra pareikšti, jos niekas net neapklausė. Palmiros Mart nuot.

Baudžia tuos, kas gerai dirba?

Tuo metu Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė prisipažino nesuprantanti, kuo galėjo STT agentams užkliūti jos vadovaujama įstaiga.

„Pas mus tiktai kai kuriuos dokumentus paėmė, daugiau niekas mums jokios informacijos nepateikė”, – sakė ji.

Pasak L. Venckienės, jai asmeniškai jokie įtarimai nėra pareikšti, jos niekas neapklausė ir nieko nepaaiškino. Pareigūnus, jos teigimu, domino tik dokumentai, susiję su vienu rengeno diagnostikos aparatūros viešuoju pirkimu.

„Bet mes jo nevykdėm, čia savivaldybė vykdė iš kažkokios ministerijos programos”, – sakė Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja.

Pasak L. Venckienės, „kuo geriau dirbti, tuo daugiau gauni per kuprą”.

Tuo metu KUL atstovė spaudai klausimus žurnalistės paprašė suformuluoti raštu.

Į keturis pateiktus klausimus Aistė Noreikaitė priešpiet redakcijai atsiuntė tokį atsakymą:

„Užvakar (kovo 3 d.) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, darbuotojos V. A. darbo vietoje ryšium su jos darbu antraeilėse pareigose Klaipėdos sveikatos priežiūros centre lankėsi STT pareigūnai. Patikrinus jos darbo vietą, nieko nepaimta. Apie pareikštus įtarimus darbuotojams ligoninės administracija informacijos neturi”.

Savivaldybės STT nekrėtė

„Mes žinome tiek, kiek matome iš spaudos, daugiau jokios informacijos bent jau man niekas nepateikė ir niekas nesikreipė”, – paklauta, ar STT pareigūnai šiomis dienomis nesilankė Klaipėdos miesto savivaldybėje, teigė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Tą patį sakė ir savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

„Nei pas mus buvo, nei domėjosi, visą informaciją, kurią sekam, tai tik iš žiniasklaidos”, – teigė jis.

Kartu G. Neniškis patvirtino, jog savivaldybė iš miesto poliklinikos perėmė minėtos rengeno aparatūros viešąjį pirkimą.

„Iš pradžių vykdė pati poliklininka tą pirkimą, bet paskui mes nusprendėm, kad geriau perimsim ir atliksim tą procedūrą, kad ji būtų tvarkingai padaryta, bet dėl to kažkokių veiksmų ar paklausimų kol kas nesam sulaukę”, – komentavo administracijos direktorius.

Įtariamųjų jau – per 50

Ketvirtadienį STT išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog pareigūnų surinkti duomenys šiuo metu leidžia įtarti, kad medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančių įmonių atstovai, galimai veikdami įvairiomis neteisėtomis priemonėmis, per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį galėjo sudaryti sąlygas įmonėms neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų.

Kratų metų rasti grynieji užsienio valiuta. STT nuotr.

Antradienį, kovo 9 d., pranešime patikslinta, jog šiuo metu tyrimas jau apima 12 privačių įmonių sandorius dėl įvairios medicininės technikos ir kitų priemonių pardavimo 14-ai Lietuvos gydymo įstaigų, kurie buvo sudaryti po galimai neskaidriai vykusių viešųjų pirkimų konkursų.

Visos Lietuvos mastu tiriama daugiau kaip 100 nusikalstamų veikų, o įtariamai dėl įvairių korupcinių veikų šiuo metu pareikšti 29 privačių įmonių atstovams ir 22  gydymo įstaigų darbuotojams, iš kurių 9 – gydymo įstaigų vadovai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis teigė, jog šiuo metu įtariamųjų ratas jau viršija 50.

Jis nei patvirtino, nei paneigė fakto, ar tarp jų yra ir minėtų Klaipėdos medicinos įstaigos atstovų, teigęs, jog tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių atskleisti jis neturi teisės. 

„Šiandien yra virš 50 įtariamųjų. Tie įtariamieji pildosi nuolat, tai yra didžiulė byla, vadovauja Generalinė prokuratūra ir visos 5 apygardos yra įjungtos į tyrimo grupę.(…) Buvo atliekami viešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai – kratos, poėmiai, įtariamųjų sulaikymai, liudytojų apklausos ir panašiai. Išimta begalė dokumentų, yra begalė informacijos, ji nuolat pildosi naujais duomenimis. Ir jei kažkam šiuo metu nėra pareikštas įtarimas, tai nereiškia, kad šiandien, rytoj ar po savaitės jam nebus pareikštas [įtarimas]”, – bylos specifiką komentavo prokuroras, įtrauktas į minėtos tyrimo grupės sudėtį. Jis vadovauja tai tyrimo daliai, kuri apima Klaipėdos regiono medicinos įstaigas. Tarp jų yra Plungė, kurios ligoninės vadovas prokuroro sprendimu ketvirtadienį nušalintas nuo pareigų.    

Kratų metų rasti grynieji. STT nuotr.

Tuo metu BNS pranešė, jog tarp įtariamųjų yra ir Kretingos rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras socialdemokratas Virginijus Domarkas. Jo vadovaujama „Limeta“ 2019-2020 metais pasirašė 1,1 tūkst. sutarčių už 20,577 mln. eurų.

Kita tyrime minima įmonė „Graina“ per dvejus metus po laimėtų viešųjų pirkimų sudarė daugiau kaip 600 sutarčių už daugiau kaip 37 mln. eurų. Viešųjų pirkimų duomenys rodo, jog „Graina“ medicininę įrangą tiekė įvairioms Lietuvos gydymo įstaigoms ir savivaldybėms. Tarp didžiausios vertės pirkimų yra ir Klaipėdos miesto savivaldybės pernai įsigyta 1,3 mln. eurų vertės gama kamera.