Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atmetė dar vieną bendrijos „Gintaro krantas” narių skundą dėl per prestižinį Girulių kvartalą einančios Skautų gatvės atkarpos.

Teismo nuomone, Registrų centras pasielgė teisėtai atsisakydamas šią  gatvės dalį įregistruoti kaip bendrijai priklausančią aikštelę su privažiavimais prie namų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Gatvė – daugelyje dokumentų

Savo skunde teismui bendrija nurodė, jog planuojant ir su institucijomis derinant būsimo kvartalo sprendinius 2000-2003 metais detalusis planas ir techniniai projektai numatė, kad teritorija bus uždara. Tad ji šiuo metu esą yra teisėtai aptverta ir transporto priemonių patekimas į ją yra teisėtai ribojamas kelio užtvaru. Anot bendrijos, sovietiniais laikais ši teritorija taip pat buvo uždara – joje veikė pionierių stovykla ir per teritoriją nevyko judėjimas, būdingas gatvėms.

Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Klaipėdos savivaldybės administracija pripažino, kad nors Skautų gatvė yra įtraukta į Gatvių registrą, tačiau pats registras, kaip dokumentas, neegzistuoja. Anot administracijos, 1995 m. Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus nutarimas pakeisti Pionierių gatvės pavadinimą į Skautų, įrodo, kad ji yra įtraukta į tokį registrą.

Kartu pripažinta, jog Skautų gatvė neturi nustatytų vadinamųjų raudonųjų linijų, bet pabrėžta, jog ši gatvė pagal 1996 m. rugsėjo aktą buvo perduota savivaldybės nuosavybėn.

Akcentuota ir aplinkybė, kad 2000 m. gruodį patvirtintame detaliajame sklypo plane ir vėlesnėse jo korektūrose pravažiavimo kelias yra nurodytas kaip esama D kategorijos Skautų gatvė. 2003 m. ir 2005 m. detaliojo plano korektūrose kelio servituto nebeliko, tačiau visuose brėžiniuose yra nurodyta Skautų gatvė.

Kvartalo detalusis planas.

Savivaldybė pabrėžė, kad Skautų gatvė taip pat yra pažymėta ir 2005 m. gegužę patvirtintame Girulių detaliajame plane, ji įregistruota Lietuvos Respublikos adresų registre kaip miesto gatvė Nr. LM1688, jungianti Girulių plentą su Stovyklos gatve.

Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu 2012 m. liepą buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suformuotas inžinerinis statinys – 358 m ilgio Skautų gatvė, bet jos iki šiol negalima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes dalis gatvės patenka į valstybinį žemės sklypą, išnuomotą bendrijai.

Savivaldybė akcentavo, kad pagal Kelių įstatymą vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl Skautų gatvės vietoje negali būti registruojama aikštelė.

Registrų centras savo ruožtu tvirtino, jog aplinkybė, kad gatvė šiuo metu nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia pačio gatvės egzistavimo fakto ir nesudaro pagrindo jos vietoje registruoti aikštelę.

Atmesti bendrijos skundą prašė ir trečiuoju asmeniu byloje buvusi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė ir Aušrelė Mažrimienė, pažymėjo, jog bendrija „Gintaro krantas“ kaip juridinis asmuo buvo įsteigta 2001 m. gruodį, o leidimas statyti aikštelę buvo išduotas tų metų rugpjūtį sklypą nuomojusiai AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), kuri ir nurodoma, kaip projekto rengėjas bei statytojas. Nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuota praktika, kad statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą bei žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu.

Taip pat nutartyje primintas 2020 m. sausio LAT sprendimas, kuriame pažymėta, jog „Gintaro krantas“, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią Skautų gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis Skautų gatve susisiekimo tikslais, taip pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis Skautų gatvės dalimi nuo Pamario g. iki žemės sklypo Skautų g. 9 susisiekimo tikslais”.

„LAT minėta nutartimi konstatavo, jog yra Skautų gatvė ir pripažino, kad Skautų gatvei turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis”, – rašoma sprendime, kuriame konstatuota, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Registrų centro sprendimą.

Toks Klaipėdos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kova dar tęsis ilgai

Minėtoje byloje Klaipėdos savivaldybė patvirtino, kad patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir susisiekimo komunikacijoms išskirtą sklypo dalį, ji Skautų gatvę įregistruos Nekilnojamojo turto registre kaip jai priklausančią nuosavybės teise.

Tačiau to padaryti negalima kol nesibaigs dar viena byla – praėjusių metų pabaigoje tas pat Klaipėdos teismas atmetė šiame kvartale gyvenančio Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektoriaus Benedikto Petrausko, anksčiau vadovavusio šiai bendrijai, ir jo kaimynės Irenos Baltrunenės skundą dėl NŽT sprendimo išimti iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.

O kol nesibaigs B. Petrausko ir I. Baltrunenies pradėtas teisminis procesas, tol  yra sustabdyta dar viena byla, jau spėjusi nukeliauti ir iki LAT. Pastarasis pernai sausį nurodė Klaipėdos apylinkės teismui vėl nagrinėti bendrijos skundą dėl NŽT sprendimo nutraukti dalies sklypo (gatvės, kelių prie namų bei ploto, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) nuomos sutartį.

ISTORIJA

Istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad XIX a. būsimuosiuose Giruliuose pradėjus plėtoti rekreacinę zoną buvo suformuota kurorto promenada (Badepromenade), jūros link vedusi nuo girininkijos ūkio per kurhauzą. Jos trasos likutis – šiandieninė Skautų gatvė. 

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Galiausiai savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.