Praėjus beveik mėnesiui po maitinimo ir laisvalaikio sektoriaus surengto protesto, jų pavyzdžiu nutarė pasekti ir turizmo bei apgyvendinimo verslas. 

Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune antradienį nuo 11 val. surengta protesto akcija. Į ją uostamiesčio Atgimimo aikštėje susirinko keliolika šio sektoriaus atstovų, pastatę čia ir paklotą viešbučio lovą su laidotuvių vainikais, ir stalelius su žvakėmis. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Padėtų kompensacijos nuomai ir komunaliniams mokesčiams

„Kai kurie verslai dar gyvuoja, o kai kurie jau ir nebeatsidarys. Kai buvo pirmoji banga, tai buvo nuomos kompensacija daliai išlaidų. Jei ji būtų ir toliau taikoma, tai ir nuomotojai palankiai žiūrėtų, ir pritaikytų nuomos mokesčio nuolaidas. Be to, pirmos bangos metu nebuvo šildymo išlaidų, o jos šiuo metu yra didžiulės, nes patalpas vis tiek reikia šildyti. Subsidijos patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams labai padėtų”, – kalbėjo Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenijus Sokolovas, vienas iš restobaro „Gaisrinė” vadovų.

Pasak jo, pagalba būtų ir leidimas maitinimosi sektoriui atsidaryti, kad ir su 20-30 proc. užimamų stalų. J. Sokolovo nuomone, vėdinimo sistemą turinčiose maitinimo įstaigose yra žymiai mažesnė tikimybė užsikrėsti COVID-19 nei prekybos centruose ar kitur. Juolab kad užsienio šalys jau taiko tokią praktiką. 

„Jeigu prekybos centruose žmonės gali būriuotis, bažnyčiose gali būriuotis, tai kodėl barai negali veikti su minimaliu užimtumu?”, – retoriškai klausė verslininkas. 

Apie komunalinių mokesčių iššūkius kalbėjo ir „Amberton Hotel group“ generalinis direktorius Tadas Matijošaitis.

„Viešbučiai kaip ir oficialiai veikia, bet tas veikimas yra tik teorinis, nes patekimas į miestą nėra galimas. Tai dirbame, kaip sakant, tik vienu pirštu. Labai maža dalis Viešbučių ir restoranų asociacijos narių yra sulaukusi paramos paketo ar papildomų priemonių. Didelė dalis įmonių tikriausiai jau nebeatsidarys po karantino”, – sakė jis.

Anot T. Matijošaičio, nesuprantama, kodėl antrajame pagalbos pakete subsidijoms yra uždėtos vadinamosios 100 000 eurų lubos.

„Asocijuotos įmonės, jei turi aštuonis ar dešimt viešbučių, jos negali gauti daugiau nei 100 000 eurų. Tai reiškia, kad ar tu turi du restoranus, ar dešimt viešbučių, gausi panašiai. Vieni šio viešbučio („Amberton Klaipėda” – M. V.) šildymui per praėjusį mėnesį išleidome netoli 20 000 eurų”, – sakė jis.

Pasak T. Matijošaičio, „Amberton Klaipėda” pajamos nuo lapkričio yra kritusios apie 70 proc. Šiuo metu iš 254 yra užimta apie 15 kambarių, kai anksčiau tokiu metu būdavo užimta apie 70-90. O per praėjusią vasarą buvo tik kelios nedidelės turistų grupės, kuriomis Klaipėda išsiskirdavo.

Labai sunku ir gidams

„Gidų, kurie dirba su užsienio turistais, gyvenimas atrodo labai blogai. Metai laiko svečių neturime ir ateinantis sezonas nieko gero nežada. Kad ir kaip būtų džiugu, jog karantinas laisvėja, gidams, dirbantiems su užsieniečiais, tai nepadės, nes visas pasaulis yra sustojęs. Mes kiekvieną dieną esame ant išgyvenimo ribos. Neturėdama individualios veiklos aš nepakliuvau tarp žmonių, kurie gauna kokias nors subsidijas. Ačiū dievui, yra namuose, kas padeda, bet tai neprideda nei ramybės, nei drąsos”, – sakė gidė Rūta Šadeikytė.

Jos kolegė Monika Vasilienė teigė, kad tai, ką pavyko užsidirbti per vasarą, yra „mažiau nei krokodilo ašaros”.

„Yra dalis kolegų, kurie dirba kitus darbus. Mes, gidai, tikrai nebijome darbo, esu laikinai įsidarbinusi vienoje laboratorijoje, bet kai norime, kad mes mylėtume savo darbą, reikia žmogui padėti. Mes negavome jokių pinigų, nebent dirbai kelionių agentūroje su darbo sutartimi”, – sakė gidė.

Manfred Ernst Wagener, UAB „BaltTours” direktorius savo ruožtu teigė, kad netrūksta atvejų, kai anksčiau į Klaipėdą važiavę vokiečiai renkasi Maljorką, kuri dabar yra atvira.

„Gyvename minimaliu režimu, aš taip pat. Gaunu pensiją iš Vokietijos, nedidelę iš Lietuvos. Tai padeda”, – sakė jis.

Meras įžvelgia riziką

Į protestą atėjęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dėstė, kad savivaldybė pagal išgales padeda šiam verslui suteikdama nekilnojamojo turto mokesčio ir kitas lengvatas.

„Vertinant tuo suvaržymus, kurie tenka Klaipėdai ir Neringai, o kaimynams Palangoje tų ribojimų kaip ir nėra, kalbant apie viešbučių verslą kelia labai daug klausimų. <…> Palikti Lietuvą su prieiga prie jūros vien tik per Palangos kaklelį, aš manau, tai yra rizika gerokai didesnė nei atverti viešbučius Klaipėdoje. Yra variantų visokių. <…> Kodėl netverti Klaipėdos vartų tiems, kurie turi viešbučių rezervacijas ir viešbučiai, aišku, prisiimdami visišką atsakomybę už savo svečius galėtų užtikrinti jų saugumą tikrai ne mažiau nei bet kur kitur net atvirose vietose”, – dėstė V. Grubliauskas.

„Ypatingi iššūkiai”

„Lygiai prieš metus, kovo 16 dieną buvo paskelbtas karantinas. Visos kelionės buvo nutrauktos arba smarkiai apribotos. Todėl turizmas susidūrė su ypatingais iššūkiais, kaip išgyventi neturint pajamų. Visi kartu ne kartą kreipėmės į atsakingus valdininkus dėl paramos priemonių turizmui, tačiau vietoje to gauname valdininkų atsirašinėjimus ir ciniškus sveikinimus”, – buvo rašoma Lietuvos kelionių verslo asociacijos pranešime (kvietime) dalyvauti akcijoje.

Jame reikštas nusivylimas šalies politikais, kurie esą turizmo visuomenės balso neišgirdo, pareiškę, jog paramos turizmui nebus.

„Taip, toks yra Valstybės dėkingumas mums, gidams, kelionių agentūrų, viešbučių ir restoranų darbuotojams ir visiems tiems, kurių verslai buvo paaukoti vardan visuomenės sveikatos ir saugumo. Todėl kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija kviečiame visus 55 000 turizmo verslo darbuotojus kovo 16 dieną į protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“, – rašė akcijos organizatoriai, kvietę žmonės atvykti protestuoti su gedulingais drabužiais, tuščiomis lėkštėmis ir puodais, lagaminais, žvakėmis.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) duomenimis, nakvynių skaičius 2020 m. uostamiestyje sumažėjo 48 proc., o užsieniečių nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose – beveik 77 proc.

„Kruizinė laivyba pernai Klaipėdos uoste nevyko, todėl pas mus neatvyko apie 60 tūkst. kruizinių svečių. Vidutiniškai vienas kruizinis turistas mieste palieka apie 40 eurų, o kitomis transporto priemonėmis atvykęs – nuo 60 iki 100 ir daugiau eurų, įskaitant nakvynę”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė KTKIC vadovė Romena Savickienė.