Penktadienį Klaipėdos universiteto (KU) iniciatyva įvykusio susitikimo su uostamiesčio vadovais metu šios aukštosios mokyklos atstovai pristatė idėją steigti Oro taršos kompetencijų centrą. Mokslininkų nuomone, jis galėtų padėti spręsti miesto oro kokybės problemas.
Pasak susitikime dalyvavusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, miestas visokeriopai palaikys šią idėją.
„Universitetas turi patirtį, žmones, įrangą, metodologijas ir gali siūlyti konkrečius sprendimo būdus vienai ar kitai problemai. Dabar svarbiausia į tai įtraukti verslą, sukurti tokią struktūrą. Galbūt tai bus daroma per Klaipėdos pramonininkų asociaciją ar kitas asocijuotas verslo struktūras”, – sakė G. Neniškis.
Pasak KU atstovų, dėl šios pirminės idėjos toliau planuojamos diskusijos ir su verslo atstovais, siekiant išgirsti jų nuomonę, kiek toks mokslo padalinys būtų naudingas sprendžiant visai miesto bendruomenei aktualias oro taršos problemas.
Žinia, KU mokslininkai, reaguodami į taršos problemas, pernai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) krovos tarša pasklinda iki 650 metrų atstumu. Tiesa, pati kompanija vėliau ėmė ginčyti šio tyrimo metodiką.
Yra uosto veikla. Klaipėdos energija. Sunkiasvoris transportas. Gregeo Lez. Visiems savivaldybė leidžia teršti tiek ,kiek jie nori. Šia proble.a savivaldybė 30metu tik gylina.O dar iškerta miesto medžius,kurie vieninteliai valo ora ir gamina O2.Manau tyčia savivaldybė masiškai kerta brandžius medžius. Tai užsakymas manau. Globalistu programa
Tai Šakalienės ir Klaipėdos želdiniai programa 🙂
Idėja pasitelkti Klaipėdos universiteto mokslininkus ir turimą įrangą miesto didžiausioms problemoms spręsti – puiki. Idėja įtraukti į to kompetencijų centro procesų organizavimą ir finansavimą ir miesto verslą – taip pat puiki. Kas teršia, tas ir moka. Baimės dėl verslo įsitraukimo ir su tuo susijusios rizikos dėl duomenų klastojimo manau nepagrįsta – šiuolaikinės priemonės leidžia taršos stebėjimo duomenis stebėti raliu laiku tiesiog telefone. O įrenginių kalibravimą valstybe – metrologijos tarnyba atlieka – šiais laikais STT ir kitos institucijos dirba vis efektyviau, tie nerizikuos sėsti už kalibravimo klastojimą.
Oro taršos problema didelė. Ją reikia spręst. KU atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad klaipėdiečiai miesto problema Nr. 1 mato būtent oro taršą. Tai atspindi ką jie jaučia. O faktus nurodo taršos leidimuose, kuriuos išsiima Klaipėdoje veikiančios ir visokį „Š“ į aplinką išmetančios įmonės, skaičiukų suma – „Š“ sumą taršos leidimuose padalinus iš gyventojų skaičiaus gauname, kad Klaipėdoje kiekvienam klaipėdiečiui jo tenka 30 kartų daugau nei Lietuvos vidurkis.
Praėjusiais metais pristatytais naujausiais duomenimis (ELLE), mieste veikianti pramonė atsakinga už pusę stambesnių ir trečdalį mažųjų kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) išmetimus, bei net 83 proc. lakiųjų organinių junginių (LOJ).
Automobilių transportas kietųjų dalelių „gaminime“ užima tik iki 20 proc. kietųjų dalelių. Tiesa, jis atsakingas už 59 proc. azoto oksido (NO2). Bet patys matote kiek tarp to transporto srauto furos, dėl atsilupėlių sprendimų vis dar riedančios į uostą ne aplinkeliais, o tiesiog miesto gatvėmis. Baltijos pr. furos sudaro 40 proc. nuo bendro transporto srauto (skaičiuojant vieną furą kaip 3 lengvuosius). Šilutės pl. šis santykis 25 proc, o Jūrininkų pr. net 74 proc. furų naudai.
Kas įdomu valstybės įmonė, valdanti uostą, į marių rausimą ir krantinių tvirtinimą kasmet pastaraisiais metais išleidžia 40-50 mln. EUR. Sako, tai būtina, kad uosto teritoriją nuomojantys verslai vis daugiau krovinių perkrautų. Sako tai naudinga – daugiau krauna – daugiau mokesčių į biudžetą sumoka, žmonių darbo vietas užtikrina. Tik va miestiečiai jau kelis dešimtmečius bando suprasti, kodėl marių dugno rausimui uosto direkcija išleidžia net 30-35 kartus daugiau, nei prisidėdami prie miesto gatvių, kuriais tas pats krovinys furomis juda, tvarkymo.
pirma, KU universitetui vadovauja politinės partijos atstovas ir mero statytiniai tad rypavimas apie KU įdėjas naivokas ir jei atvirai tai savanaudiškas ir imitacinis. Bet aišku patogus. Kuo daugiau taršos tuo daugiau bus ką amžinai matuoti ir tyrinėti. Antra, tarša mieste akivaizdi visiems miesto gyventojams ir jų daug kartų viešinami pavyzdžiai tad mieste daryti iš to dar ir universitetinį „mokslą” …:). Liūdnoka, kai universitetas rodo iniciatyvas dėl matavimo ir tyrimų, o tiksliau kalba apie pasekmes ( tarša) , bet burnas užčiaupę Klaipėdos „akademinis pasaulis” tyli dėl taršos Priežasties. Pvz. ką jis pasakė dėl dabar vėl viešinamo miesto bendrojo plano kuriame planuojama tą taršą visame mieste tik didinti? Akivaidu, kad ji didės, bet KU bus ką matuoti
Labiau laikas steigti kokį nors Taršios Pramonės Iškėlimo Iš Gyvenamų Teritorijų Kompetencijų Centrą, o ne taršos stebėjimo centrą, kas čia mums siūloma.
Jei būtų siekiama žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerėjimo, o ne vien smagių antraščių su neveikiančiom taršos matavimo stotelėm ir perspėjimo sistemom, kad užsidarykit langus, mūsų tarša jau pas jus ateina.
Arba taršos šaltinius reikia tolinti nuo gyvenamų teritorijų išsaugant darbo vietas, arba žmones iškelti ten, kur pramoninė tarša nebepasiekia. Deja, bet kitų ir lengvų sprendimų nėra, kai Klaipėda susipras, kad yra reikalinga 30-50 metų ilgalaikės raidos perspektyva ir strategija, aiški miesto ateities kryptis, kuri kas 10 metų turi būti tik peržiūrima, bet radikaliai nebegali būti keičiama jokios draugų grupelės, koncerno, ar partijos sprendimu – va, tada ir teks spręsti labai sudėtingus uždavinius. O kad to nereiktų daryti, kad verslo grupėms nereiktų didelių investicijų planuoti – visas planavimas mieste yra skaldomas į trumpus 10-ties metų planavimo periodus, o klaipėdiečiai nuolat mulkinami stebėjimais, rekordais, tyrimais, studijomis, apklausomis ir gražia retorika apie visa ko gerėjimą.
Tas ilgalaikės miesto ateities vektorius turi būti koncentruojamas apie 30-50 metų urbanistinės raidos strategiją, kuri numatytų kuriose vietose ir kokiu būdu atskirsime gyenimo kokybę ir pramonines veiklas (ir viena, ir kita yra reikalinga), nes šiuo metu viskas suplakta į vieną debilišką apgaulės ir taršos žiužį, kurį tik stebėti ir tegalime, o išspręsti tikrai ne.
10-ties metų BP kaip vienintelis ilgalaikio planavimo dokumentas nėra strategija, tai tik tarpinis, taktinis ir nuolat koreguojamas dokumentas, nes 10 metų miesto gyvenime yra tik akimirka, jokiu būdu ne strategija. Pvz visi žinome, kad po 25 metų (jei ne anksčiau) tikrai pradės byrėti blokiniai namai ir teks iškeldinti gyventojus. Žinom, tylim, nieko nedarom, nes juk per artimiausius 10 metų gal dar nesubyrės, o po 15 kas bus niekam neįdomu. Kodėl to nenumatyti dabar ir pradėti ruoštis, kodėl laukti tuos 20 metų? Gal tuos tuščius namus pietinėje Klaipėdoje nugriovus ten įrengti pramonės parkus, ar išknisti uosto akvatorijas naujiems rekordų terminalams perkeltiems iš centro, naftos bačkoms ir trąšoms – o gyventojus pagal numatytą finansavimą iškelti į teritorijas tarp Klaipėdos ir Palangos, kur jų gyvenimo kokybė bus užtikrinta per tolygiai vystomą infrastruktūrą, paslaugas ir t.t.? Čia tik vienas ilgalaikio planavimo poreikio pavyzdys. Bet Klaipėdai nereikia. Nėra tokių urbanistinės minties specialistų Klaipėdoje, juos mums teks pirkti iš kitur. Apie urbanistinės raidos vektorių bus galima sudėlioti viena kitai NEPRIEŠTARAUJANČIAS strategijas pramonei, socialinei sferai, kultūrai, sveikatai ir kt. gyvenimo sritims. Ir nekaitalioti miesto ateities kas 4 metus vis kitam kiauraklyniui valdžią paėmus, o generalinę kryptį išlaikyti, trumpojo planavimo etapais sumaniai dėliojant kelių metų veiklos planus, finansus ir trumpalaikius prioritetus.
Nėra mieste tikros strategijos, o kol jos nebus – viskas ir vyks chaotiškai, per nervus ir apgaulę ir gyventojų sveikatos bei nuosekliai naikinamos aplinkos kaina.
Neniškis (savivaldybė) > universitetas (bebras Petrauskas) > pramoninikai (Klasco). Sena nauja schema miestiečiams smegenis plauti.
, kad KU gavo Achemos brolijos nurodymą. Matomai pavedė savo agentui, buvusiam miesto merui ir Klasco ir CKT statybų generaliniam – dabartiniam universiteto ūkvedžiui B.Petrauskui zadaniją – paprastuoju būdu įtikinti Razbadauskį ir žurnalistų prožektoriams šviečiant nukulniuoti pas Grubliauską. Hebra tai viena, bet reikia tautai viešą žinią duoti. Dabar ir taršų matavimai bus oficialiai vėl achemos brolijos kontroliuojami. Taip kaip ir buvo visada, B.Lubio tvariais laikais. O G. Neniškis tai nieko naujo – visais laikais miesto valdžia achemos užmačias stropiai palaikė. Eks generalinis A.Vaitkus vis teigdavo, kad miesto automobiliai uostą teršia, o dabar tai įrodys ir KU patikimi profesoriai ir už tai sumokėsime mes.
jei pramonininkai, tai…
Mintis – pasak susitikime dalyvavusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, miestas visokeriopai palaikys šią idėją – tai lik Neniškis yra iš kosmoso kokios nors planetos sakykim „Dundulio planeta“ ir žemiški Klaipėdos dalykai jam lik iššūkis. Miesto administracijos direktorius tik dabar sušukęs „eurika“ suprato kokia įdomi idėja yra tikrinti Klaipedos miesto užterštumą ir susijaudinimo transe jis dar siūlo pasitelkti pramonininkų asociaciją kad padėtu tikrinti verslo daroma uzterštumą, ir nesvarbu kad vienas iš pagrindiniu miesto teršėju yra Klasco, kuri sudaro pramoninkų asociacijos pagrindą.
Atsakymas visam šiam straipsniui – artistai net ne iš sudegusio teatro o žemiau tai komikai – vestuvininkai kurie nesėkmingai bando prajuokinti gatves praeivius. Aplamai skaitant si straipsneli susidaro nuomone jog Klaipedos miestas nežino kas yra Klaipedos universitetas, kokia universiteto yra reikšme, galimybes ar toks intelektas yra jame ir panašiai
Problema ta, kad miesto valdžia tik kalbom sprendžia.