„Atviros Klaipėdos” dvejus metus vykdytas, uostamiesčio savivaldybės remtas projektas „Kelionė laiku Klaipėdos gatvėmis”, kurio metu Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos valdomo AdM archyvo dėka buvo galima ne tik tekstu, bet ir vaizdais papasakoti, kaip dramatiškai per XX a. pasikeitė mūsų miestas, pateikė malonią staigmeną.

Sausio pabaigoje į redakciją kreipėsi vokietis Christoph Riekert, bendradarbiaujantis su seniausiu vis dar leidžiamu Klaipėdos krašto laikraščiu „Memeler Dampfboot“.

Jo užklausa dėl galimybės panaudoti vieną iš minėtojo projekto straipsnių išsirutuliojo į pokalbį, kurio metu paaiškėjo, kad Ch. Riekert yra žymiojo tarpukario Klaipėdos vyriausiojo architekto Paulio Giesingo (nuotr.) vaikaitis.

1891 m. gimęs P. Giesingas į Klaipėdą atvyko 1916-aisiais, vėliau tapo vyriausiuoju miesto architektu bei aktyviai vadovavo visoms uostamiesčio statyboms.

„Tarpukariu uostamiestyje naujus statinius projektavęs P. Giesingas stipriai paveikė ir paskatino Klaipėdos bauhauzo vystymąsi. Architektas P. Giesingas modernioje architektūroje nevengė pasitelkti klinkerinių plytų, puošė jomis pastatų portalus. Tokiu būdu P. Giesingo statiniai įgavo neogotiško veržlumo, dinamikos ir puošnumo”, – taip Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos parengtame biografijų žinyne pristatomas P. Giesingas.

Tarp žinomiausių 1961 m. mirusio architekto kūrybos vaisių yra Taupomosios kasos pastatas, prie dabartinių Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryžos, naujas dabartinės Klaipėdos vaikų ligoninės korpusas, dabartinis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pastatas I. Kanto gatvėje.

Pasak Ch. Riekert, I. Kanto gatvėje gyvenusio P. Giesingo šeima Klaipėdą paliko 1944-ųjų liepą, o jis pats tik spalį, per galutinę civilių evakuaciją. Architektas įsikūrė ir iki pat mirties gyveno Tiubingene, netoli Štutgarto.

Architekto vaikaitis pasidalino savo senelio fotografija bei nuotrauka, kurioje Kanto gatvėje apie 1931-1932 m. užfiksuota Paulio Giesingo žmona Freya Giesing su savo vaikais.

Chris Riekert archyvo nuotr.

Ch. Riekert neliko abejingas ir kitam jau antrus metus vykdomam „Atviros Klaipėdos” projektui „Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas”, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Ch. Riekert nuomone, visas šias publikacijas būtų gerai išversti į vokiečių kalba, nes Klaipėdos istorija, anot vyro, Vokietijoje domisi ir jo kartos žmonės, išeivių iš Klaipėdos krašto palikuonys.

„Memeler Dampfboot“ redakcija naujausiame dienraščio numeryje paskelbė Ch. Riekert parengtą publikaciją apie „Atvirą Klaipėdą” ir jos vykdomus projektus.

Chris Riekert archyvo nuotr.

Beje, Ch. Riekert atvejis jau ne pirmas, kai „Atviros Klaipėdos” vykdomi istoriniai-kultūriniai projektai padeda įminti kai kurias mįsles. 2018-aisias šeimos istorijos pėdsakais į Lietuvą ir į Klaipėdą atsekęs amerikietis Philip Jakubovsky susisiekė su „Atvira Klaipėda” ir susirašinėdamas atskleidė svarbią rolę Klaipėdos sukilimo operacijoje suvaidinusio Jono Žilaus šeimos likimą.

ISTORIJA

Įmonės „Siebert“ 1849 m. įkurtas laikraštis Klaipėdoje spausdintas 1865-1944 m. „Memeler Dampfboot“ yra seniausias vis dar leidžiamas Klaipėdos krašto laikraštis. Dabar laikraštis leidžiamas Oldenburge, jis iki šiol tebėra svarbus išeiviams iš Klaipėdos – memelenderiams. Didelis laikraščio archyvas yra padovanotas Klaipėdos apskrities viešajai I. Simonaitytės bibliotekai.

Laikraštį leidusi Zybertų (Siebert) spaustuvė ir leidykla Klaipėdoje veikė 1865-1944 m. Biržos g. 8 (dabar Herkaus Manto g. 1). 1866 m. čia buvusiame šiame pastate Friedrichas Wilhelmas Zybertas (F. W. Siebert) įkūrė spaustuvę. 1872 m. atvėrė duris leidykla „Memeler Dampfboot“. 1924 m. Hermanas Wilhelmas Zybertas (H. W. Siebert) Herkaus Manto gatvės pradžioje ėmė statyti modernų keturaukštį namą. 1938 m. nugriautas senasis kieme stovėjęs namas. 1939 m. į naująjį namą persikėlė „Memeler Dampfboot“ akcinės bendrovės valdyba.

Pirmame aukšte buvo didelė salė, spaustuvės patalpos, knygrišykla. Vytauto gatvės pusėje buvo žurnalistams skirtos patalpos, du tarnybiniai butai. Po karo apgriautas pastatas buvo rekonstruotas.