Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai apima tris teritorijas: I etapas – Rumpiškės kvartalo teritorija nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g.; II etapas – Rumpiškės kvartalo teritorija nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g.; III etapas – teritorija nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Iš trijų kvartalo teritorijų pirmiausia pradėta tvarkyti teritorija nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g. Atlikta 39 proc. projekto „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių namų kiemų tvarkymas“ rangos darbų.

Bendras planuojamas sutvarkyti plotas siekia beveik 10,6 ha, pilnai darbus planuojama atlikti iki 2022 m. pavasario. Bendra projekto vertė dabar siekia daugiau nei 7,3 mln. Eur. Didžioji dalį lėšų – iš ES fondų, 20 procentų – savivaldybės lėšos.

Pradėjus įgyvendinti projektą kaip visada tokiais atvejais, išvaloma teritorija nuo statyboms trukdančių medžių. Todėl jau praėjusių metų pavasarį prasidėjęs brandžių sveikų želdinių šalinimas iššaukė visuomenės nepasitenkinimą ir net socialinį konfliktą. Gyventojai teikė grupinius pareiškimus, kuriuose prieštaraujama saugomų želdinių totaliam naikinimui. Surinkta apie 500 protesto parašų, tačiau pagal projektą I ir II teritorijose numatyti kirsti medžiai vis vien buvo iškirsti.

Darosi keista – kaip galima viešai spaudoje deklaruoti norą bendradarbiauti su miesto bendruomenėmis, bet elgtis priešingai? Atvirkščiai žiūrima kaip į priešus, trukdančius numatyto projekto įgyvendinimui.

Gerbiamieji, pamirštate, kad mūsų miestas išlieka taršus ir miestą prišpygavus taršos matavimo stotelėmis, mažai kas pasikeis. Gal nereikėtų taip drastiškai bloginti žmonių gyvenimo sąlygas, skubant vardan automobilių parkavimo vietų likviduoti sveikus brandžius Rumpiškės kvartalo želdinius. Juk Klaipėdos devizas – darnaus judumo skatinimas.

I kvartale iškirto 189 medžius (iš jų 115 vnt. nesaugotini, 74 vnt. saugotini) ir 436 kv. m krūmų, II kvartale iškirto 153 medžius (iš jų 45 vnt. nesaugotini, 108 vnt. saugotini) ir 471,8 kv. m krūmų, III kvartale iš viso planuojama šalinti 79 medžius (iš jų 22 vnt. nesaugotini, 57 vnt. saugotini) ir 207,5 kv. m krūmų (Iš savivaldybės atsakymo Aplinkos ministerijai).

Šiuo metu vyksta teisminis procesas, inicijuotas Viešojo intereso gynimo fondas (VIGF), aktyvių kvartalo gyventojų bei asociacijos „Klaipėdos žalieji“. Kaip anksčiau rašiau, kad III kvartale teismo sprendimu draudžiama kirsti želdinius kol neįsigaliojęs galutinis teismo sprendimas. Bet neteisėtai, pažeidžiant teismo sprendimą savivaldybė spėjo iškirsti per 20 medžių, ir apie 30 kv. m krūmų. Tik policija sustabdė neteisėtus kirtimus.

Neatsižvelgiant į pateiktą VIG Fondo prašymą nedelsiant sustabdyti medžių šalinimo darbus ir atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę informuojant suinteresuotą visuomenę apie rezultatus, parengti ir pristatyti visuomenei želdinių pertvarkymo projektą bei užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę ir galimybę dalyvauti želdinių pertvarkymo projekto pristatyme ir svarstyme bei gautus daugiau negu 100 asmenų suinteresuotos visuomenės pareiškimų, o taip pat tą aplinkybę, kad pertvarkoma teritorija yra didesnė negu 1 ha, masinio medžių kirtimo darbai II teritorijoje buvo toliau tęsiami.

Savivaldybė 2020-05-04 raštu Nr. (31.1)-R52-253 atsisakė atlikti želdinių būklės ekspertizę, taip pat atsisakė patenkinti ir kitus pareiškėjų teikiamus prašymus. Priežastis, kaip teigiama rašte, buvo vadovaujamasi detaliuoju planu, o numatomos tvarkyti teritorijos želdynų plotas mažesnis nei 1 ha. Nors visa Rumpiškės kvartalo teritorija yra 14,5 ha. Tvarkoma teritorija yra 10,6 ha. Dėl to netenkins gyventojų prašymo.

Nedidelis gyventojų skaičius, nesiekiantis ir 20, patikino, kad UAB „Kelprojektas” atstovas V. Zbrujevas pristatydamas projektą patikino, kad žalieji plotai nebus mažinami. Matematiškai dėliojant aišku, kad įrenginėjant įvairias aikšteles plotai bus mažinami. Taip ir atsitiko. Žalieji plotai sumažėjo 4 ha.

Bėda ta, kad pristatant projektą, visuomenė nebuvo informuota apie tai, kad rekonstrukcija bus atliekama želdinių sąskaita.

Darosi skaudu prisiminus kaip karantino metu namų gyventojams sugebėjus surinkti nuo 51 iki 90 % parašų buvo siūlomos konkrečios projekto korektūros išvengiant želdinių šalinimo, bet į tai nebuvo tinkamai atsižvelgta. Beje, iškovoti 11 medelių, kurie buvo pasmerkti kirtimui, rekonstrukcijos metu buvo skalpuojami iš visų pusių – braižomi kamienai, mašinomis traumuojamas šaknynas.

Reiktų priminti, kad projekto pristatymo metu buvo siūlomos tos pačios projekto korektūros, bet į jas sureagavo tik tuomet kai buvo surinkti gyventojų parašai.

Susidarius tokiai situacijai, gyventojai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, bet gautame viceministrės R.Vaitkevičienės atsakyme (raštas Nr.(65)- D-8-539, 2020-05-07) teigiama, kad buvo „atsižvelgta į gyventojų pasiūlymus“, nes Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija atlikus tyrimą pagal savivaldybės teiktą medžiagą nustatė, kad projektas parengtas ir vykdomas atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius.

Matant tokį, švelniai tariant, neatitikimą, Rumpiškės kvartalą atstovaujantys gyventojai, Asociacija „Klaipėdos žalieji“ teikė skundą Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Šiuo metu 2021 m. sausio 28 d Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui mus atstovaujantis VIGF teikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020-12-28 sprendimo atmetimo. Vienu iš pagrindinių skundo atmetimo motyvų – pareiškėjų (mūsų) reikalavimo teisės nepripažinimas, t. y. VIGF bei Asociacija „Klaipėdos žalieji“ negali ginti viešo intereso aplinkosaugos srityje. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija atmesdama skundą pažymėjo, kad „nagrinėjamoje byloje yra neginčytinai įrodyta, jog projektas realizuojamas įgyvendinat Detaliojo plano sprendinius. <…> Byloje nėra jokių duomenų, jog Detaliojo plano sprendiniai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir rengiant Projektą pagrįstai buvo vadovaujamasi jo sprendiniais”.

VIGF advokatas S. Dambrauskas su tokiais teismo motyvais nesutiko, nes detaliojo plano aiškinamajame rašte ypač aktualūs aprašyti sprendiniai. Pateiksiu keletą neatitikimų detaliajam planui:

1. Štai skyrelyje „Teritorijų įsisavinimas etapais” nurodyta, kad šiuo detaliuoju planu suplanuota 36 ha teritorija įsisavinama trimis etapais ir tik trečiajame etape numatytas atskirų kvartalų modernizavimas – naujos kokybės gyvenamosios aplinkos sukūrimas.

2. Tačiau trečiojo etapo darbai pradėti pažeidžiant detaliajame plane nustatytą etapiškumą, t.y. neužbaigus (ir dalies neatlikus) pirmojo ir antrojo etapų darbų. Pavyzdžiui, nurodyta, kad pirmojo etapo metu pagrindinėms gatvėms yra atnaujinama ir įrengiama danga, platinama važiuojamoji dalis, įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, įrengiami pagrindiniai pėsčiųjų-dviračių takai, atnaujinamas apšvietimo tinklas.

3. Tačiau pagal šį detaliajame plane nustatytą etapiškumą iki šiol iš esmės yra atnaujinta tik viena šios teritorijos gatvė – Taikos prospektas. Tuo tarpu
Sausio 15-osios gatvėje atlikti tik daliniai darbai, o Paryžiaus Komunos, Rumpiškės, Ryšininkų gatvėse iki šiol jokie Detaliojo plano sprendiniuose nurodyti darbai neatlikti.

4. Taip pat detaliajame plane nustatyta, kad antrajame etape bus įvykdytas viešųjų paslaugų kokybės kėlimas (visuomeninės paskirties pastatų modernizavimas). Tačiau šioje teritorijoje esantys visuomeninės paskirties pastatai: du vaikų darželiai, bažnyčia, parduotuvės, odontologijos kabinetas, Toliušio klinika, kirpykla – iki šiol nėra modernizuoti (t. y. pastatai nerenovuoti).

5. Taip pat šiame skyrelyje nustatyta, kad „modernizuojant kvartalus turi būti laikomasi nuostatos, kad kiekvienas kvartalas negali būti projektuojamas ir renovuojamas beišsamios tam kvartalui parengtos bendros vystymo vizijos ir programos”. Tačiau nesilaikant šio detaliojo plano sprendinio projektas buvo parengtas be išsamios šiems kvartalams parengtos bendros vystymo vizijos ir programos, ir tokiais sprendiniais visuomenė nebuvo supažindinta. Taigi, projektas parengtas bei įgyvendinamas nesilaikant detaliajame plane nustatyto darbų etapiškumo, o tai sąlygoja detaliojo plano pažeidimą. Etapiškumo pažeidimas jau dabar akivaizdus. Pavyzdžiui, po pirmo kvartalo renovacijos prasidėjus Rumpiškės g. 30 namo renovacijai (rangovas UAB „Vlastona“) tenka ardyti rangovų paklotas trinkeles, žemėmis užversti naujus suoliukus, šiukšliadėžes.

Gal nereikėtų vežimą statyti prieš arklį. Suprantu, kad viską koordinuoti nėra lengva, bet reikia stengtis, nes šiuo atveju perniek eina kvartalą renovuojančių rangovų darbas.

O dėl želdinių apsaugos vykdant statybos darbus vėl tenka kreiptis į aplinkos apsaugos inspektorius, nes medžių kamienai užpilti žemėmis, plytomis. 

Grįžtant prie detaliojo plano, skyrelyje „Teritorijos apsaugos svarbiausios kryptys” nurodyta kad „planuojamoje teritorijoje numatomi apsauginiai ir
parko želdiniai bendro naudojimo sklypuose. Šiuose sklypuose planuojami pėsčiųjų takai, pasyvaus ir aktyvaus poilsio zonos, išsaugomi vertingi esami želdiniai. Prie pagrindinių gatvių planuojamos apsauginių želdinių juostos tiek, kiek leidžia esami inžineriniai koridoriai, kad būtų sumažintas transporto keliamas triukšmas”. Tačiau pažeidžiant šiuos detaliojo plano sprendinius prie pagrindinės Rumpiškės gatvės, atkarpoje nuo Sausio 15-osios iki Ryšininkų g., iškirsti visi gatvės medžiai, o atkarpoje nuo Ryšininkų iki Paryžiaus Komunos gatvės – iškirsta daugiau negu pusė gatvės medžių.

Tuo tarpu rengiant projektą detaliojo plano sprendinys – vertingų esamų želdinių išsaugojimas – nebuvo įtrauktas kaip privalomas reikalavimas į projektavimo sąlygas, ir tai lėmė atitinkamas projektavimo pasekmes: projektas parengtas ne siekiant išsaugoti vertingus esamus želdinius, bet numatant iškirsti aktualioje teritorijoje augančius saugomus želdinius ir taip pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.

Skyrelyje „Želdiniai” nurodyta, kad „techninių projektų rengimo metu naujai suformuotuose sklypuose maksimaliai saugomi esami vertingi želdynai”.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, jog būtent pagal projektą želdynų plotai nepagrįstai sumažinti (apie 4 ha). Projekte didelė dalis buvusių želdynų teritorijų yra paverstos automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų ir sporto aikštelėmis ir kitokiais sprendiniais sumažinant buvusių želdynų teritoriją. Tačiau projekto sprendiniai, kuriais yra sumažintos želdynų teritorijos, prieštarauja detaliojo plano reikalavimams.

Taip pat šiame skyriuje nurodyta, kad gatvių zonoje esamų automobilių stovėjimo vietų kiekis šalia mokyklų ir lopšelių-darželių teritorijų ribų negali būti didinamas. Tačiau pažeidžiant šį reikalavimą I kvartale prie pat vaikų darželio (iš dviejų jo pusių) automobilių stovėjimo vietų skaičius
padidintas ir t. t.

Savivaldybė I kvartale iškirtus 189 brandžių medžių ir 436 kv. m krūmų, atsodino 112 medelių. Kiek jų išgyvens atšilus orams pamatysime. Keistas jausmas apima, kai prisimeni Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus bei direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio pasirašytus atsakymus, kad medžių bus atsodinta trigubai didesnis kiekis (648 vnt.) nei pašalinta (201). Greičiausiai kalbant apie pašalintus medžius turima omenyje pirmą kvartalą, o apie atsodinimą trijų kvartalų.

Rangovas kabindamas I ir II kvartale skelbimus pateikia dar kitus duomenis. Tai koks gi iš tikrųjų planuotas ir koks realus bus atsodintų medžių skaičius?

Gerbiamieji, kad prigiję medžiai suaugtų, teks laukti dešimt metų ir abejoju ar jie kompensuos iškirstus. Kad kompensuotų tokio medžių kiekio praradimą, savivaldybei teks pasistengti, jog automobilių transportas taptų ekologišku ir draugišku aplinkai, nors prisipažinsiu sunkiai tai įsivaizduoju.

Tiesa, savivaldybė atsiliepė į mūsų pateiktą apeliacinį skundą. 2021m. vasario15 d. Savivaldybės apmokamas advokatas pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui skundą skubos tvarka išnagrinėti bylą, prašydamas panaikinti draudimą vykdyti darbus pagal statybą leidžiančius dokumentus motyvuodamas, kad savivaldybė vasario mėnesį turi vykdyti želdinių atnaujinimą, kamerų įrengimą ir kt. Teigiama, kad teismo uždėtas medžių kirtimų draudimas III kvartale yra žalingas viešo intereso aspektu. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius 2021-02-23 dieną savivaldybės samdomam advokatui atsakė, kad administracinė byla nepriskirtina skubiai nagrinėjamų bylų kategorijai, o advokato prašyme nurodytos priežastys nesudaro pagrindo minėtą administracinę bylą skirti nagrinėti prioritetinė tvarka. Todėl ji bus paskirta nagrinėti bendra eilės tvarka.

Taip pat buvo prašoma kompensuoti 3 557 eurų savivaldybei patirtas išlaidas apmokant advokato paslaugas. Tiesa, Klaipėdos apygardos teismas jau buvo pasisakęs šiuo klausimu, akcentuodamas kad savivaldybė turi 7 teisininkus, kuriems mokama iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad nebus priteisiamos savivaldybės prašomos išlaidos už mokamo advokato samdymą.

Vis dar laukiame galutinio sprendimo iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

Rumpiškės kvartalo tema jau rašyta čia. 

Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.