P0

Mums rašo

Triukšmą slopinanti siena sudarkys istorinę Girulių geležinkelio stoties aplinką (8)

Atvira Klaipėda

Egidijus Bacevičius
2021-03-29


Visi kam brangintini Giruliai ir vietos geležinkelio stotis kelia mielų prisiminimų, turi suskubti čia apsilankyti dar šį pavasarį. Tai paskutinė galimybė pamatyti širdžiai mielą vaizdelį ir bent nuotraukoje išsaugoti atminimą ateičiai.

Artimiausiu metu pastatą numatyta aptverti aukšta siena, numatyta iškirsti senesnius už pastatus ąžuolus-senolius.

Girulių geležinkelio stoties parko ąžuolai senoliai, kuriuos siekia išsaugoti bendruomenė. Egidijaus Bacevičiaus nuotr.
Lietuvos pajūrio gydykla-poilsiavietė

Giruliai (iki 1923 m. Bad Försterei) nuo XIX amžiaus pradžios buvo žymiausia Klaipėdos priemiesčio pajūrio poilsio ir pramogų vieta. Pradžią gyvenvietei davė gretimais veikusi Melnragės-Nemirsetos pasienio patikros stotis, teiktos pašto tarnybos ir smuklės paslaugas. Kylant krašto gerovei aplinkui pradėti statyti svečių namai.

Nuo XX a. pradžios Girulius garsino poilsio namai, gydyklos (kurhauzai) ir restoranai. 1910 m. baigtas statyti žymiausias fachverkinis pastatas– Luizės sanatorija vargingiems vaikams (Pamario g. 4). Įsrutyje veikusi karalienės atminimo puoselėjimo draugija minėdama 100-ąsias Luizos mirties metines, puošnų pastatą pavadino iškilios asmenybės vardu („Luisenheim“).

Gretimais Franco viešbutyje teiktos sveikatinančios karšto purvo ir mineralinių vandenų vonios. Aplinkiniai pušynai ir pajūrio oras palankiai veikė nervų, širdies ir plaučių ligomis sergančius ligonius.

Istorinio geležinkelio tinklo dalis

Vakarų Lietuvos geležinkelio stotys ir priemiesčio poilsiavietės yra miestelių puošmenos. Pagrindinė Girulių susisiekimo ašis buvo geležinkelio stotis (Stoties g. 1). Tai šiauriausia Tilžės-Klaipėdos (Tilsit-Memel) geležinkelio atšakos Rytprūsių pasienio su Rusijos imperija geležinkelio stotis. Pastatas statytas 1890-92 metais. Laukiamosios keleivių salės pastato priekinėje dalyje žymi XX a. pirmųjų dešimtmečių visuomeninės paskirties pastatų medinės puošybos raižiniai.

Istorinis Girulių stoties vaizdas 1935–1938 m. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys

1915–1939 metais Vakarų (Lietuvos) geležinkelio tinklas plėstas: 1915 m. kaizerinė Vokietija nutiesė 1520 mm vėžės geležinkelio linija iš Bajorų per Skuodą į Priekulę (Latvija).

1923 m. vasario 28 d. Lietuvos vyriausybė perėmė Tilžės-Klaipėdos ir atkarpų iki Bajorų bei Lauksargių geležinkelio priežiūrą. Itin svarbios buvusios 1932 m. nutiesta atkarpa iš Kretingos į Kužius (Šiauliai) ir 1939 m. pastatyta atšaka į Šventąją.

Vakarų Lietuvos geležinkelių tinklas daugiau kaip pusę amžiaus tenkino svarbius krašto ūkio ir visuomenės poreikius. Tačiau vėlesniais metais atsisakius Šventosios uosto plėtros, dalis gamybinės paskirties vėžių buvo išardytos.

Ilgainiui sumažėjus pervežamų keleivių kiekiui, 2000 m. priemiesčio stoties svarba dar labiau sumenko. Padėtį bandyta gelbėti: kelis metus vasaros atostogų mėnesiais čia sustodavo ir keleivius išlaipindavo pravažiuojantys traukiniai. Tačiau 2001 m. kovo 23 dieną išvyko paskutinis keleivinis traukinys Skuodas–Klaipėda ir po dešimtmečio neapibrėžtumo, 2016 m. stotis buvo galutinai uždaryta ir esama bėgių kelias veikia kaip Klaipėdos uosto geležinkelio kryžkelė.

Pripažinta krašto istorine vertybe

Šimto metų senumo Girulių stoties pastatas ir aplinka yra krašto praeities liudytojai. Girulių svečiai mokslo ir meno atstovai – praeities tyrėjų dar mažai pažinti.

Prisimintina, kad 1926–1928 m. Giruliuose lankėsi ir ne kartą vasarojo Lietuvių tautinio atgimimo šauklys ir dvasios žadintojas Vydūnas Vilhelmas Storosta (1868–1953), kurortą siūlęs vadinti Pajūrgiriais. Nuo 1918 iki 1925 metų vasaras čia praleido būsimasis kalbininkas prakalbinęs Jono Bretkūno postilę Viktoras Falkenhanas (1903–1987). Paskutinį kartą garbusis mokslininkas lankėsi 1983 m. vasarą, jį lydėjo žurnalistas ir Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, žurnalistas–fotografas Bernardas Aleknavičius (1930–2020).

Sumenkus geležinkelio veiklai stoties pastatas parduotas savininkams. Pripažintas krašto vertybe nuo 1926 metų nei karto neremontuotas pastatas ilgus metus stovėjo apleistas ir niokojamas neatsakingų prašalaičių. 2013 m. atliktas pagrindinės pastato dalies atnaujinimas, sutvarkytos vidinės patalpos, pakeista stogo danga.

Statinys tapo Vakarų Lietuvos geležinkelio puošmena, mėgiama kraštiečių ir svečių susitikimo vieta.

Triukšmą slopinanti sieną sudarkys kraštovaizdį

Girulių geležinkelio mazgo panauda priklausė nuo uosto veiklos. 2012 m. geležinkelio atkarpą planuota perkelti toliau į mišką nutiesiant Girulių–Labrenciškės atšaką („LG“ atstovas Josifas Kisielis), o senojo vietoje pasodinti mišką [Mindaugas Milinis. Geležinkelio perkėlimas – įtakingųjų užgaida? Vakarų ekspresas, 2012 09 25].

2020 m. vasarą vyriausybė pritarė Klaipėdos aplinkuosčio geležinkelių pertvarkai, pagal kurią tvarkant geležinkelio Klaipėdos–Girulių mazgą apvažiavimo atšaka nebus klojama, pavyks išvengti Girulių miško kirtimo. Tačiau istorinei Girulių geležinkelio stoties aplinkai iškilo ne mažesnė grėsmė.

Numatyta abipus stoties geležinkelį pastatyti triukšmą slopinančią sienelę. Ištisinė 300 m ilgio 5 m aukščio užtūra su praėjomis pėstiesiems šiaurinėje ir pietinėje dalyje ir automobilių pravaža. Viršutinė sienos dalis ties pastatu bus palikta permatoma.

Įvertinę aplinką, nesunku numanyti, kad naujadaras subjauros istorinę geležinkelio stoties aplinką. Pastatas ir aplinkinis parkas bus išskirtas iš Girulių, „siena“ gyvenvietę perskirs į vakarinę ir rytinę puses.

Ištikusi pandemija ir taikyti saugumo suvaržymai apsunkino garsasienės projekto pristatymą virtualiu būdu. Žinutė nepasiekė Girulių bendruomenės. Viešai prabilta tik 2021 m. kovo mėn. 19 d., pradėjus viešinti žinią apie numatytus pašalinti numatomos garsasienės vietoje esančius ąžuolus [Fausta Augustaitė. Šimtamečius ąžuolus nukirs, įrengs triukšmą mažinančias sienutes, VE 2021 03 19].

Geležinkelio stoties parkas

Mažai pažinti Girulių miestelio ir stoties želdynai. Jie ne mažiau vertingi, kaip ir stoties pastatai. Pagrindinės miestelio želdyno užuomazgos sodintos apie 1822 m., kuomet šiauriau Klaipėdos plytinčios pajūrio kopos pradėtos želdinti varpiniais augalais, o sausesnės dykros apsodintos paprastosiomis pušimis ir karpotaisiais beržais, vėliau juos papildė savaiminukai paprastieji klevai ir mažalapės liepos.

Girulių miškas buvo Klaipėdos miesto šiaurinės dalies senųjų želdynų (Memel Plantage) želdinimo plotų dalis. Čia dirbo krašto miško puoselėjimui daug nusipelnęs urėdas Vilhelmas Veigelis.

XIX a. viduryje aplinkui statomus vasarnamius ir svečių namus sodintos vietines ir atvežtiniais medžių ir krūmų rūšys (paprastasis ąžuolas, paprastasis kaštonai, paprastoji alyva ir plačialapė liepa). Želdynuose išaugo savaiminiai medžiai (vinkšna, drebulė, paprastasis ąžuolas ir paprastoji pušis). Maždaug tuo laiku sodinti Turistų ir Stoties gatvių šalikelės ąžuolai ir paprastieji klevai, bei uosiai.

Iliustracija iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Geležinkelio stoties pastato želdynai apriboti Stoties ir Vasarotojų gatvių. Pietinėje pastato pusėje paprastieji kaštonai ir paprastieji klevai (jiems
apie 90-80 metų) išpjauti, tad tik negausūs likučiai ženklina parką. Šiauriau auga kaštonai ir vertinant išorę 120 metų amžiaus paprastoji pušis.

Ąžuolai senesni nei pastatai

Stoties parko puošmenos yra du paprastieji ąžuolai. Jų kamienai 130 m aukštyje yra 370 ir 375 centimetrų apimties. Medžiai pasiekę brandą, lajos šakotos, šaknynas geros būklės.

Pirmojo (pietinio) medžio kamiene (2,5 m aukštyje) yra augimo pokyčių žymių: viduriniame augimo amžiuje pagrindinio kamieno viršūnė buvus pažeista, dėl to laja išaugusi į keturių kamienų „taurę“.

Egidijaus Bacevičiaus nuotr

Du antriniai kamienai sudžiuvę. „Dubens“ pagrindo nuolydžio pietrytinėje ir šiaurės vakarų dalyje dėl gamtinių veiksnių (vandens, ledo) susidariusios žievės pažaidos („nuobrozdos“), tačiau gilesni požievio ir brazdo sluoksniai nepažeisti.

Vertinant medžių išorę jie yra daugiau nei 200 metų amžiaus, t.y. sodinti ženkliai anksčiau, nei pastatytas stoties pastatas, t.y. apie 1820–1850 (anksčiausiai apie 1790-uosius) metus. Tikslios pasodinimo aplinkybės nežinomos. Galbūt tai pirmosios girininkijos (Plantagen Försterei), nuo 1891 m. vadintos Luizės vardu žymuo. Medžiai galėjo būti pasodinti pašto ar muitinės vietoje, tačiau vietovės žemėlapiuose nepažymėti.

Palankioje augavietėje išaugę medžiai yra miestelio kraštovaizdžio vertybė.

Panašaus amžiaus ąžuolų galima pamatyti tik Klaipėdos ir aplinkinių dvarų parkuose bei Dangės paupio žemiau Tauralaukio pakrantės miške.

Medžius siūloma išsaugoti

2021 03 25 d. įvyko stoties aplinka ir medžiais susirūpinusių Girulių gyventojų, seniūnaičio Viktoro Kavolio ir Asociacijos „Klaipėdos žalieji”, „Dangės bendruomenės” asociacijos pirmininkės Liudvikos Kuzminčiūtės susitikimas su Lietuvos geležinkelio Klaipėdos padalinio atstovėmis. Vieningai sutarta, kad ištisinė 5 m aukščio siena subjauros istorinį kurorto vietovaizdį. Išsakyta mintis, ar yra galimybių ieškoti kitų naujoviškų sprendimų (pvz., geležinkelio bėgių dalies padengimas atotranką slopinančia plastiko danga ir kt.). Siūloma kūrybiškiau projektuoti triukšmą slopinančią sienelę ir išsaugoti ąžuolus.

Saikingai apgenėjus lają, ąžuolus siūloma palikti kaip istorinės geležinkelio stoties ir poilsiavietės miestelio puošmeną. Kad į ąžuolo „dubenį“ patenkantis vanduo nesikauptų ir greičiau ištekėtų, siūloma padaryti nuolaidesnes pratakas.

Garsus slopinančias užtūras aplink aptariamus medžius siūloma statyti skaidria tik dalį kamieno dengiančias puslankes gaubiamąsias apsaugines sieneles, lajas palikti atviras medžio gyvybinių reikmių tenkinimui.

Suteikus kasmetinę žinovo priežiūrą, palankioje augavietėje augantys ąžuolai dar daugelį metų džiugins vietos gyventojus ir svečius.

Nutarta bendrauti su Lietuvos geležinkelio aplinkotvarkos atstovais ir dėti visas pastangas, kad istorinis pastatas ir senųjų medžių parkas būtų sutvarkytas ir išsaugotas.

Kelionė po istorinius Girulius virtualiai

Iki mūsų dienų išlikę geležinkelio tinklas ir statiniai tapę Vakarų Lietuvos istorinio miesto ir priemiesčio kraštovaizdžio vertybė. Norintieji gali virtualiai apsilankyti ir pakeliauti po Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybę.

Lankytojams siūlomas pastato vaizdas darytas 2013 metų vidurvasarį ir šiandieną neatinkantis tikrovės (t.y. iki atnaujinimo, ne pačios geriausios būklės).

Tad jei bus statoma triukšmo slopinimo siena, reiktų suskubti ir virtualų turą būtina atnaujinti šių dienų pastato ir aplinkos erdvinę nuotrauką. Tokiu pavidalu bus išsaugota dalelė istorinės Girulių stoties aplinkos.

 


    2021-03-29

    8 komentarai “Triukšmą slopinanti siena sudarkys istorinę Girulių geležinkelio stoties aplinką”

    1. AvatarPikts (IP: 192.241.197.237)

      Šis straipsnis balandžio 1 pokštas? Jums ką medžių mažai aplink? Ir taip miško apsupty gyvenat.

    2. Avatar+ (IP: 195.182.76.3)

      Taip tikrai. Ir sienelė ir ąžuolai gali projekte surasti bendrą kalbą ir susidraugauti . Kirsti jų nereikia, ne ant bėgių juk auga.

    3. AvatarMacas (IP: 195.182.76.3)

      Tikrai manau galima statant sienelę ir ąžuolus palikti, juos įkomponuojant . Čia tik fantazijos reikia turėti. Bet gal projektuoja kokie be jos….

    4. AvatarEgidijus (IP: 86.38.129.251)

      Dar ne vėlu bent laikinai ąžuolų nepjauti, statyti tik dalį tos nelemtos garsą slopinančios sienos, iki toliau bus nuspręsta dėl jų likimo. Gal bus rasti geresni sprendimai, panaudojant labai jau „veiklius ir inovatyvius“ Klaipėdos Universiteto mokslininkų gebėjimus. Štai vieta ir proga, o ir laikas juos parodyti.
      Praradome didžiausią savitumą kelio į Rusnę šalikelių medžius, turime standartinę estakadą. O kiek nedaug reikėjo, kad būtume išsaugoję niekur artimiausiuose užsieniuose tokio analogo nesantį praėjusių kartų palikimą.
      Turime savuosius Girulius, kol dar nepraradome, nedarykime staigių judėsiu, nenaikinkime, gal susivoksime, ką turime, o jei dar neturime, tai susikurkime branginantį ryšį su aplinka, Klaipėda, Giruliais. Tuomet nekils klausimų ką ir kaip saugoti.
      Egidijus.

    5. AvatarSaulius (IP: 78.60.193.164)

      Tą savitumą, kuriuo skiriamės nuo kitų, pamažėl triname ir tampame lygia ir patogia gretai važiuoti skirta autostrada. O tokių į valias visoje Europoje. O juk būtent dėl tų dėl tik tiems kraštams būdingų akims malonių dalykų ir važiuojame į užsienius jais gėrėtis. Situacija bus kaip kelyje į Rusnę dabar – labai patogu, ale be to savitumo ir žalio jaukumo važiuojant. Nu žiauriai patogu… Žiauriai žiauriai…….

    6. AvatarLiudvika (IP: 78.61.175.206)

      Mane stebina tai, kad stoties pastatas – paveldosaugos objektas, o aplinka, želdiniai, kurie vyresni nei pati stotis, nesulaukė paveldosaugininkų dėmesio. Beje Klaipėdos paveldosaugos departamento vadovas gyvena Giruliuose. Gaila nežinau nuo kada.

    7. AvatarKlaipėdietė (IP: 90.131.47.34)

      Tiek laiko nereikėjo tos sienos dabar tipo reikia… aišku kad reikia saugoti tai kas auga šimtmečiais… gaila kad mes taip nemylim gamtos… kur tas mūsų ministras Gentvilas kuris sakė kad nė vienas medis giruliuose nebus nukirtas? Todėl kad liberalai niekad tautai ar miestui nedirbs… ant kiek mes nemylim savo krašto kad pastoviai klaipėda išsirenka visokius grubliauskus gentvilus ir panašiai…

    8. AvatarGeležinkeliams pagrindas (IP: 90.131.47.128)

      Yra pavogyi istorinius ąžuolus. Ir parduoti. Sau premijas išrašyti. O srnelė sugrius po 10 metu. Neliks nei senelės nei ąžuolų

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt